Klaipėdos miesto Taryba kovo 29 d. vyksiančiame posėdyje svarstys ne tik Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko 2017 m. veiklos atskaitą, bet ir analogišką Savivaldybės administracijos direktoriaus parengtą dokumentą.

Supažindiname „Atviros Klaipėdos“ skaitytojus ir su jo tekstu:

Apibendrindamas 2017 m. veiklą, pirmiausiai noriu padėkoti savo komandai – Savivaldybės administracijos darbuotojams, kurie man padeda vykdyti savivaldybės misiją ir siekti užsibrėžtų tikslų. Taip pat esu dėkingas ir savivaldybės politikams bei miestiečiams – ir tiems, kurie mane palaiko, ir tiems, kurie išreiškia aštrią kritiką mano darbo atžvilgiu – Jūsų patarimai ir pastabos padeda tobulėti asmeniškai ir gerinti Savivaldybės administracijos veiklą bei teikiamas paslaugas.

Norėčiau pabrėžti, kad organizuodamas Savivaldybės administracijos veiklą 2017 m., laikiausi savivaldybės tarybos patvirtintų pagrindinių strateginio planavimo dokumentų nuostatų – vadovavausi Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 metų strateginiu plėtros planu, 2015–2019 m. savivaldybės veiklos prioritetais bei SVP. Pastarojo dokumento įgyvendinimo stebėsena parodė, kad 2017 m. planas buvo vykdomas 91,3 proc. (visiškai įvykdyta 78 proc. priemonių, dar 13,3 proc. buvo įvykdyta iš dalies). 2017 m. savivaldybės biudžeto asignavimų planas įvykdytas 90,4 %.

Kalbant apie strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą, norėčiau aptarti pagrindinius miesto vystymosi rodiklius. Miesto ekonominio vystymosi rodikliai 2017 m. buvo palankūs – sumažėjo nedarbo lygis (jis 2017 m. siekė 6,4 proc.), padaugėjo verslo įmonių, miestą aplankė 7,5 proc. daugiau turistų nei 2016 m. Teigiami ekonomikos rodikliai turėjo įtakos tam, kad į savivaldybės biudžetą buvo surinkta 4,8 mln. Eur daugiau pajamų, nei planuota. Mažiau palankūs miestui buvo socialiniai rodikliai – mieste 1,6 proc. sumažėjo gyventojų skaičius, išliko visuomenės senėjimo tendencija – augo vidutinis gyventojų amžius (2017 m. jis sudarė 42 m.). Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. gyventojų skaičius Klaipėdos mieste sudarė 149,7 tūkst., o Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento duomenimis, gyvenamąją vietą mieste buvo deklaravę 162,8 tūkst. žmonių, dar apie 7 tūkst. buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Viena pagrindinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežasčių – gyventojų migracija į gretimas savivaldybes – gerėjant ekonominei situacijai, jauni dirbantys žmonės, turintys finansinių galimybių, statosi individualius namus teritorijose, besiribojančiose su miestu. Gyvendami kitos savivaldybės teritorijoje, minėti asmenys išlaiko glaudžius socialinius ryšius su miestu – dirba Klaipėdoje, veža vaikus į miesto ugdymo įstaigas ir de facto yra miestiečiai. Norėdama pagerinti miesto socialinius rodiklius ir išlaikyti gyventojus mieste, pastaraisiais metais savivaldybė tvarkė miesto infrastruktūrą (ypač pietinės miesto dalies), siekdama patrauklesnių gyvenimo sąlygų ir estetiškesnio miesto vaizdo, ėmėsi rengti Medelyno kvartalo išvystymo dokumentus, vykdė jaunimo pritraukimo politiką, bendradarbiaudama su partneriais sprendė miesto ekonominio patrauklumo problemas, tačiau rezultatai šioje srityje gali būti pasiekti tik ilgesnį laiko tarpą nuosekliai dirbant.

Tarp svarbiausių veiklos krypčių 2017 m. norėčiau akcentuoti strateginio planavimo dokumentuose numatytų investicinių projektų vykdymo tęsimą, Lietuvos kultūros sostinės programos įgyvendinimą, sporto politikos tobulinimą, darnaus judumo principų diegimą mieste, naujos kokybės Bendrojo plano rengimą, bendradarbiavimo su kitomis institucijomis plėtojimą.

2017 m. pradėjome įgyvendinti daug naujų, svarbių miestui, investicinių projektų. Siekiant užtikrinti tolygų viešųjų paslaugų prieinamumą, pradėtas projektuoti naujos bendrojo ugdymo mokyklos pastatas šiaurinėje miesto dalyje, parengti Tauralaukio progimnazijos pastato rekonstravimo projektiniai pasiūlymai, ruošiamas naujos sporto salės statybos šiaurinėje miesto dalyje projektas. Siekiant išnaudoti arti miesto centro esančią buvusios II vandenvietės teritoriją, parengti dokumentai dėl sporto ir laisvalaikio komplekso įrengimo minėtoje teritorijoje koncesijos.

Įsibėgėjo Klaipėdos miesto integruotos teritorijų vystymo programos įgyvendinimas. Baigiamas pastatyti Klaipėdos daugiafunkcis sveikatingumo centras, šiam objektui 2017 m. parinktas koncesininkas ir 2018 m. pradžioje pasirašyta koncesijos sutartis. Pradėta rekonstruoti Tilžės gatvė. Svarbu pažymėti tai, kad pasirengta įgyvendinti visus programoje suplanuotus investicinius projektus – parengtas bibliotekos pastato Kauno g. rekonstrukcijos į biblioteką-bendruomenės namus techninis projektas, baigiama projektuoti Futbolo mokyklos ir baseino pastatų konversija, rengiami Atgimimo aikštės, Danės upės krantinių bei skvero, Malūno parko, Ąžuolų giraitės ir kitų viešųjų erdvių techniniai projektai.

Sėkmingai tęsėme savivaldybės veiklos prioritetuose numatytą pietinės Klaipėdos viešųjų erdvių tvarkymą, siekiant didesnio šios miesto dalies patrauklumo – atnaujinta Žardininkų gyvenamojo rajono pagrindinė viešoji erdvė, sutvarkyta teritorija prie VšĮ Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centro, rengti kitų teritorijų tvarkymo projektai, statomas naujas socialinio būsto daugiabutis namas Irklų g.

Pradėjome ir miesto gyventojams labai svarbios Daugiabučių namų kiemų tvarkymo programos realų įgyvendinimą – kiemuose tvarkyti želdiniai, įrengtas apšvietimas, suprojektuotos papildomos automobilių stovėjimo vietos (2018 m. planuojama sutvarkyti ir įrengti apie 1 000 vietų).

Dirbdamas su miesto plėtros projektais, siekiau kompleksiško miesto tvarkymo, todėl 2017 m., rekonstravus lopšelio-darželio „Puriena“ pastatą, šalia buvo įrengta ir privažiuojamoji gatvė su pėsčiųjų ir dviračių taku, netolimoje ateityje rengiamasi sutvarkyti ir gretimą teritoriją įrengiant joje sakurų parką. Tvarkant pėsčiųjų takus, vedančius nuo Taikos pr. iki Gedminų g., 2018 m. numatyta kompleksiškai sutvarkyti ir Gedminų g., atnaujinant asfalto dangą ir įrengiant papildomas automobilių stovėjimo vietas.

2017 m. savivaldybės tarybos buvo paskelbti Kultūros metais, miestui buvo suteiktas Lietuvos kultūros sostinės titulas. Organizuota labai daug kultūrinių renginių, tarp jų ir didžiųjų burlaivių regata „The Tall Ship Races“. Visi miesto gyventojai turėjo galimybę apsilankyti jų kultūrinius poreikius atitinkančiuose renginiuose. Į miestą buvo pritraukta didelių lankytojų srautų. Atidaryta nauja ekspozicija apie Antrąjį pasaulinį karą „Muziejus 39/45“ miesto piliavietėje. Pasitelkiant klasikinius, šiuolaikinius menus bei neprofesionalųjį meną, buvo sustiprintas Klaipėdos, kaip nuolat gyvo, aktyvaus, inovacijoms atviro ir tolerantiško miesto – neužšąlančio, išskirtinės kultūros uosto – įvaizdis.

Nemažai dėmesio buvo skirta sporto sričiai. Buvo reformuota sporto bazių valdymo sistema – sporto bazių valdymas centralizuotas, taip užtikrinant geresnę infrastruktūros priežiūrą ir prieinamą miesto gyventojams. Parengtas ambicingas sporto aikštynų prie bendrojo ugdymo mokyklų atnaujinimo planas, kurį ketinama įgyvendinti per penkerius metus. Pasiekta, kad Klaipėdos miestui, pirmajam Lietuvoje, 2018 m. buvo suteiktas Europos sporto miesto vardas, 2018 m. Klaipėdoje paskelbti Sporto metais.

Toliau buvo siekiama miesto transporte diegti darnaus judumo principus. 2017 m. buvo rengiamas Darnaus judumo planas, į dokumento kūrimą buvo įtraukta daug suinteresuotų šalių – neįgaliųjų organizacijos, dviratininkų bendruomenė, aukštųjų mokyklų, kitų institucijų atstovai. Plano rengimo organizavimas šalyje pripažintas gerosios praktikos pavyzdžiu. Klaipėdos miestas pradėjo dalyvauti net dviejuose prestižinės Europos Komisijos tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ projektuose, susijusiuose su darniu judumu – tai projektai „Uostamiesčiai: darnaus judumo principų integravimas (PORTIS)“ bei „Elektra varomo viešojo transporto naujų galimybių plėtra (DEPO)“. Mieste buvo siekiama sudaryti geresnes sąlygas pėstiesiems, dviratininkams, elektra varomam transportui, įdiegtos dviračių ir automobilių mainų sistemos (angl. bike sharing, car sharing), pradėta vykdyti koordinuotos transporto valdymo sistemos (žalioji banga) įdiegimo Minijos g.–Pilies g.–Naujojoje Uosto g. priemonė.

Vienu svarbiausiu dalyku savo darbe laikau bendradarbiavimą su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei miesto vystymuisi įtaką turinčiomis institucijomis. 2017 m., bendradarbiaujant šešioms institucijoms – savivaldybei, Klaipėdos universitetui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, Klaipėdos pramonės, prekybos ir amatų rūmams, Klaipėdos pramonininkų asociacijai, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovei, vyko intensyvūs Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijos iki 2030 metų parengimo darbai, nustatytos ir savivaldybės tarybos patvirtintos pagrindinės miesto ekonomikos vystymo kryptys. Su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ilgai diskutuota, ieškota kompromisų rengiant uosto ir miesto bendruosius planus, siekiant miesto ir uosto interesų balanso. Derėtasi su Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl Klaipėdai svarbių transporto projektų – Statybininkų pr. tęsinio iki 141 kelio įrengimo, centrinio įvažiavimo į Klaipėdos miestą – Vilniaus pl., Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos rekonstrukcijos finansavimo ir pavyko susitarti, kad, skirstant lėšas kelių infrastruktūrai, Klaipėdos interesams bus skirtas prioritetas.

Nemenkas iššūkis man ir mieste veikiančioms institucijoms buvo 2017 m. lapkričio mėnesį kilęs potvynis – iškritus krušai ir dideliam kiekiui lietaus, paviršinių nuotekų sistema nebuvo pajėgi sugerti visų kritulių ir pietinėje miesto dalyje buvo užlieta dalis daugiabučių namų kiemų, savivaldybės įstaigų teritorijų. Būdamas Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininku, turėjau sukoordinuoti gamtos stichijos padarinių likvidavimą, sutelkėme atsakingų tarnybų darbą. Reikia pasakyti, kad institucijos nebuvo pasirengusios tokiam atvejui, veiksmai nebuvo gerai koordinuojami, trūko kompleksinio požiūrio. Todėl inicijavome prevencines priemones, siekdami išvengti panašių nelaimių ateityje – parengėme koordinacinį veiksmų planą, įdiegėme gyventojus perspėjančių žinučių sistemą. Pabrėžtina tai, kad gyventojams, patyrusiems materialinių nuostolių dėl potvynio, savivaldybė išmokėjo kompensacijas – tam pirmą kartą per mano kadenciją buvo panaudotos Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšos.

Norėčiau paminėti ir tai, kad siekiant modernizuoti savivaldybės institucijų darbą ir tobulinti gyventojų aptarnavimą, 2017 m. inicijuotas kokybės vadybos principų diegimas Savivaldybės administracijoje bei socialinių paslaugų biudžetinėse įstaigose, tam tikslui buvo parengtos paraiškos ES finansavimui gauti. Tikimasi, kad įdiegus savivaldybės veikloje LEAN sistemos principus, bus optimizuota veikla, atsisakyta perteklinių procesų ir savivaldybės klientai gaus geresnės kokybės paslaugas.

2018 metais savivaldybės laukia daugybė iššūkių – Klaipėdos miesto bendrojo plano tvirtinimas, svarbių investicinių projektų įgyvendinimas, todėl nuoširdžiai kviečiu visus Savivaldybės administracijos, pavaldžių įstaigų ir įmonių darbuotojus, savivaldybės tarybos narius, visus miestiečius susitelkti bendram darbui, siekiant aukštų tikslų ir Klaipėdos gerovės!

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas