Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovai, remdamiesi Migracijos departamento pateikiamais duomenimis, daro prielaidą, kad šiuo metu Klaipėdos apskrityje gali būti įdarbinta apie 7000 užsieniečių.

Tikslios statistikos Darbo birža neturi, nes „deficitinių” profesijų atstovams iš užsienio nebereikia gauti leidimo – užtenka tik susitvarkyti migracinius formalumus. O pagal išduodamus leidimus galima spręsti, kad dažniausiai Klaipėdos apskrityje įdarbinami ukrainiečiai.

Darbo rinkos portretas

Klaipėdos trišalei tarybai Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Egidijus Palevičius pristatė dabartinę situaciją darbo rinkoje ir užsieniečių vaidmenį joje.

Pasak jo, nedarbo atžvilgiu situacija visoje Vakarų Lietuvoje, išskyrus Šilutę, yra labai gera. Visoje šalyje šiuo metu darbo neturi 9,2 proc. arba 162,2 tūkst. gyventojų. Nors per metus Klaipėdos apskrityje nedarbas padidėjo 0,8 procentinio punkto iki 8 proc. (15 819 bedarbių), jam iki šalies vidurkio dar tolokai. Kretingoje fiksuojamas mažiausias nedarbo lygis Lietuvoje – jis siekia tik 5 proc.

Pasak E. Palevičiaus, Klaipėdos teritorinės darbo birža kiekvienų metų gale apklausia apie 500 darbdavių dėl ateinančių metų darbo rinkos prognozių. Pagal jas šiemet darbo jėgos poreikis turėtų išlikti to paties lygio kaip ir pernai ar užpernai – apskrityje turėtų būti apie 30 000 laisvų darbo vietų.

Taip pat prognozuojama, kad daugės aukštąjį ir profesinį išsilavinimą turinčių bedarbių.

Labai didelės galimybės įsidarbinti turi metalo konstrukcijų ruošėjai ir konstruktoriai, statybininkai ir vilkikų vairuotojai.

Pačios mažiausios perspektyvos įsidarbinti yra teisininkams, verslo paslaugų vadybininkams, administratoriams ir B kategorijos vairuotojams.

Kaip atrodo užsieniečiai?

Daugiausiai prašymų įdarbinti užsieniečius per pastaruosius metus Klaipėdos teritorinė darbo birža buvo sulaukusi 2016-aisiais – 3061 (2014 m. – 1083, 2015 m. – 1776). O pernai tokių prašymų sumažėjo beveik penkis kartus – iki  668. Šiemet iki balandžio pateikti 184 tokie prašymai.

Tokį kritimą E. Palevičius aiškina ne poreikio sumažėjimu, o tuo, kad „deficitinių” profesijų, esančių Darbo biržos tvirtinamame ir kas pusmetį peržiūrimame sąraše, atstovams dėl pasikeitusių teisės aktų tokių leidimų nebereikia – užtenka susitvarkyti migracijos dokumentus (gauti vizą arba leidimą gyventi šalyje). Tad Darbo birža nebeturi ir tikslios statistikos, kiek užsieniečių dirba šalyje ar konkrečiame regione.

E. Palevičiaus teigimu, pagal anksčiau Migracijos departamento teiktus duomenis, Klaipėdos apskrityje dirbo apie 7000 užsieniečių. 2015-2016 m. tarp jų dominavo vairuotojai, suvirintojai, laivų korpusų surinkėjai, pernai – suvirintojai, izoliuotojai, metalinių konstrukcijų surinkėjai.

Pagal pateiktus prašymus leidimams nuo pat 2015-ųjų Klaipėdos apskrityje pirmauja ukrainiečiai, antroje vietoje yra baltarusiai, o 2016 m. trečioje vietoje buvo atsidūrę Moldovos piliečiai, bet pernai juos vėl išstūmė rusai.

Pasak Darbo biržos atstovo, naujausiame „deficitinių” profesijų sąraše jau yra ir betonuotojai, elektrikai, mūrininkai, stogdengai, tinkuotojai, apdailininkai. Leidimų nebereikia ir įdarbinant Lietuvoje studijuojančius užsieniečius arba tuo atveju, jei jie baigę studijas pradeda dirbti pagal įgytą profesiją. Atsirado ir vadinamoji startuolių viza,  nebeliko ir reikalavimų leidimams komandiruojamiems užsieniečiams. Palengvintas ir sezoninių darbuotojų įdarbinimas.

„Anksčiau būdavo nurodyta, kad darbdavys turi mokėti užsieniečiui ne mažiau, kaip tą patį darbą dirbančiam mūsų šalies piliečiui. Dabar, jei neturima vietinio darbuotojo, įdarbintam užsieniečiui turi mokėti pagal Statistikos departamento vidurkį tai profesijai. Atliekamos patikros, kaip laikomasi tokių reikalavimų”, – sakė E. Palevičius.

Išklausius tokios informacijos Klaipėdos trišalės tarybos narys, „Švyturio” alaus daryklos profesinė sąjungos atstovas Raimondas Tamošauskas pareiškė, kad iš savo praktikos darbo ginčų komisijose gali pasakyti, kad apie trečdalis darbo ginčo bylų yra susijusios su užsieniečiais, „nes juos jau kitą dieną siunčia dirbti kitose šalyse”, nors teisės aktai to daryti neleidžia.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos atstovė Trišalėje taryboje Jolanta Girdvainė teigė, kad darbo rinkoje jau klostosi pavojinga situacija, kai nedarbas artėja prie 5 proc. ribos, kurią esą iš esmės visada sudaro tie, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių iš viso nenori dirbti.

„Tad reikia galvoti, kaip Klaipėdai pritraukti gyventojų ir darbuotojų. Inžinerinių specialistų labai trūksta”, – sakė ji ir pažymėjo, kad bent kol kas pramonės įmonės Lietuvoje didesnę pelno dalį pirmiausia turi investuoti į inovacijas, kad būtų konkurencingos su Vakarų šalių įmonėmis.