Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-05-01 |
Pirmadienį Susisiekimo ministerijoje vykusio pasitarimo metu buvo detaliai aptartas vadinamosios dalykinės sąlygos, kurias patenkinus (tekstinis ir grafinis variantai), Klaipėdos savivaldybė svarstytų galimybę pritarti maksimaliam uosto plėtros variantui.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis „Atvirai Klaipėdai” po pasitarimo sakė, kad „visos pusės yra tikrai pozityviai nusiteikusios ir gerėja kontaktas su miestu”. Kaip jo vadovai vertina šį susitikimą sužinoti nepavyko – į „Atviros Klaipėdos” skambučius neatsiliepė nei meras Vytautas Grubliauskas, nei Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.
Anot susisiekimo ministro, Baltijos prospekto, Vilniaus ir Šilutės plento sankryžos rekonstrukcijos klausimas yra sunkesnis ne geranoriškumo, o procedūrine prasme, nes čia „susipina” dvi skirtingos nuosavybės. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Šio susitikimo tikslas buvo skirti daugiau laiko, kad Susisiekimo, Aplinkos ministerijos, uostas ir „Lietuvos geležinkeliai” detaliau susipažintų ir išgirstų, ką miestas mano apie tuos projektus. Tam buvo skirtos dvi valandos. Visos pusės yra tikrai pozityviai nusiteikusios ir gerėja kontaktas su miestu. Tikrai yra nemažai dalykų, dėl kurių galimas pozityvus sprendimas. Kai kas jau daroma – pavyzdžiui, Nemuno gatvės namų problema. Tačiau kai kurie iš pageidavimų tikrai sunkiai įgyvendinami, kaip kad Smiltynės išbraukimas iš Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos”, – sakė R. Masiulis.
Pasak ministro, vienbalsiai buvo sutarta dėl miesto dalyvavimo uoste veikloje, kai Uosto direkcija taps akcine bendrove.
„Gal tik išsiskiria nuomonės, ką už tai miestas turėtų įnešti. Miestas mano, kad gal ir nieko nereikėtų, o mes laikomės pozicijos, kad akcijos turi vertę ir už jas vienaip ar kitaip turi būti įneštas turtas. Šį atvirą klausimą pavedėme Uosto direkcijai detaliau panagrinėti, kokie iš vis yra variantai, kad galėtume sėsti ir diskutuoti”, – teigė R. Masiulis.
Anot jo, Baltijos prospekto, Vilniaus ir Šilutės plento sankryžos rekonstrukcijos klausimas yra sunkesnis ne geranoriškumo, o procedūrine prasme.
„Tiek mes, tiek Automobilių kelių direkcija esame nusiteikę padėti sutvarkyti šią sankryžą, tačiau tik pusė jos priklauso Kelių direkcijai ir tą dalį galima padaryti lengvai, o kita pusė priklauso miestui. Ne savo turto direkcija negalėtų rekonstruoti. Kol kas man buvo pristatyta, kad teisinio šios problemos sprendimo būdo nėra. Tačiau yra galimybė skirti pinigus kuriam nors kitam miesto objektui sutvarkyti, o miestas ta dalimi jau prisidėtų prie šios sankryžos rekonstrukcijos. Buvo ir pasiūlymas tą mazgą, o galbūt ir visą Baltijos prospektą atiduoti Kelių direkcijai. Diskutuosime apie tai”, – sakė Susisiekimo ministerijos vadovas.
Pasak ministro, buvo sutarta, kad dabar centrinis valdžios aparatas „virškins” visą tą informaciją, viduje išsidiskutuos.
„Klausimų daug, juos reikia po vieną gliaudyti. Dar kartą pakartosime susitikimą tokiu pačiu formatu, o po to jau iškart eisime į premjero darbo grupę, kad jos lygyje galėtume užfiksuoti pasiektus susitarimus arba išryškinti nesutarimus”, – sakė R. Masiulis.
Miesto valdžia su Grubliausku ir Budinu turi tik vieną norą-išlikti valdžioje.
Pritariu Asams. Tai valdžios norai. Miesto čia niekas neklauso. Visus su nuomone nustūmė nuo valdžios. O nuomonę ,tikėkimės, miestas pareikš rinkimuose. Bet kad nebūtų per vėlu.
Kokio kiekio turi būti išplaunami pinigai, kad šitaip negirdėti visuomenės nuomonės- tik Butinge yra vieta uostui
ne su miestu sutariama, o su miesto valdzia. zmones nepatenkinti ir nesutinka su planuojamais kai kuriais pokyciais. bet miesto valdziai tai nelabai idomu, kaip ir masiuliui turbut.