P0

Miestas

Mirė Aloyzas Každailis

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2018-05-09


Antradienio vakare į kelionę amžinybės jūromis iškeliavo Aloyzas Každailis. Lietuva ir Klaipėda neteko asmenybės, savo gyvenimą skyrusios mūsų šalies jūrinės tapatybės įtvirtinimui.

A. Každailis – kūrėjas: istorikas, rašytojas, muziejininkas, žmogus, ne smilkęs, o degęs, savo veržlumu ir darbštumu, idėjų drąsumu įkvėpdavęs greta esančius. Jo gyvenimas buvo dovana Klaipėdai ir Lietuvai.

Klaipėdai A. Každailis su meile rašė: „Klestėk, mano brandos mieste prie jūros! Ačiū tau, kad anuomet, mano žalioje jaunystėje, patikėjai manimi, kad leidai prisiliesti prie tavo kultūros veido, išeinant palikti pėdelę tavo kelyje į gražią ateitį. Gyvuoki, Klaipėda! Gyvuokit, klaipėdiečių kartos!“

Lietuvos jūrų muziejaus atidarymas 1979 m. liepos 28 d.  Jūrų muziejaus archyvo nuotr.

A. Každailis gimė 1943 m. birželio 27 d. Grinkiškyje, Radviliškio rajone, mokytojų šeimoje. 1960 m. baigė Baisogalos (Radviliškio raj.) vidurinę mokyklą, 1965 m. – Vilniaus valstybinio  universiteto istorijos specialybę. 1965 – 1968 m. dirbo Klaipėdos kraštotyros muziejaus vyr. moksliniu bendradarbiu. Jis buvo ir puikus mokytojas, ne vienam jo pamokų ar paskaitų klausytojui padėjęs gūdžiam sovietmetį puoselėti drąsią Lietuvos idėją.

1970 m. rugsėjo 1 d. A. Každailiui buvo pavesta įkurti Klaipėdos kraštotyros muziejaus Jūrų skyrių. 1971 m. liepos 11 d. atidaryta pirmoji respublikoje jūrinė ekspozicija, tapusi šiandieninio Lietuvos jūrų muziejaus pradžia.

1975 m., įkūrus Klaipėdos jūrų muziejų, A. Každailis tapo jo direktoriumi. Jis buvo ne tik vadovas, bet ir muziejaus kūrėjas: išstudijavo Merzerburgo istorinį archyvą, kur surado Nerijos forto statybos brėžinius. Ši medžiaga padėjo restauruoti Antrojo pasaulinio karo metu sugriautą Nerijos fortą, įrengti mokslinę laivybos istorijos ekspoziciją.

Už jūrinių tradicijų Lietuvoje puoselėjimą, unikalaus jūrinės kultūros ir jūrų gamtos pažinimo komplekso kūrimą, 1982 m. drauge su kitais Jūrų muziejaus ir akvariumo kūrėjais A. Každailis apdovanotas Lietuvos valstybine premija.

A. Každailis gyveno muziejaus plėtra, naujų ekspozicijų kūrimu, pats vykdavo į jūrines ekspedicijas rinkti eksponatų. Darbai vijo darbus, idėjos – idėjas: 1994 m. buvo atidarytas delfinariumas. Taip Kopgalyje buvo sukurtas unikalus jūros gamtos ir marinistinės kultūros pažinimo kompleksas.

A. Každailiui vadovaujant, Lietuvos jūrų muziejus tapo labiausiai lankomu muziejumi Lietuvoje, garsinančiu Klaipėdos vardą. A. Každailio dėka Lietuvos jūrų muziejus suklestėjo ir tapo tikru mokslo, Lietuvos jūrinių tradicijų puoselėjimo bei skleidimo židiniu.

A. Každailis gyveno nerimastinga kūrybos dvasia. Ji neišsiteko direktoriaus poste. 1981 m. išleista A. Každailio knyga ”Laivai ir jūrininkai” ne vienai kartai yra tapusi jūrų pasaulio pažinimo biblija, praplečianti horizontus ir įjūrinanti žemišką lietuvį. Už šią knygą jis pelnė Žvejų literatūrinę premiją. Knygelė paties mažiausiems “Ko verkė plekšnytė” 1988-aisiais pripažinta skaitomiausia. Populiarios ir kitos jo knygos: „Žvyniuko laiškai iš Karibų jūros“ (1994), „Polonų istorijos“ (1997). Tris knygos paskirtos muziejui: „Lietuvos jūrų muziejus. Dvidešimt augimo metų“ (1999), „Veidu į jūrą: Lietuvos jūrų muziejui 25 metai“ (2004), ‚Smagios sunkios dienos“ (2009).

Prieš dešimt metų, Lietuvos jūrų muziejui pasitinkant 30-metį, A. Každailis parašė paskutinę savo knygą „Smagios sunkios dienos“ – Lietuvos jūrų muziejaus sukūrimo istoriją, pasak paties autoriaus, surašyta laiškais iš praeities į dabartį ir atbulai. Pats A Každailis apie savo kūrybinį darbą pasakė: „Literatūrinė kūryba man padėjo atgauti dvasią nuo įtempto darbo muziejuje, ypač statant delfinariumą Lietuvai sudėtingu 1987-94 metų laikotarpiu. Šiuo metu literatūrinė kūryba man padeda priešintis puolančioms negalioms.“

Atsisveikinimas su Aloyzu Každailiu vyks gegužės 13 d., sekmadienį, nuo 10 iki 16 val., „Aternos“ laidojimo namuose Joniškės g. 36. Atsisveikinančiųjų prašoma palydėti velionį apsiribojant gėlės žiedu.  Iš laidojimo namų 16.00 val. lydinčiųjų kolona pajudės iki Senosios perkėlos, kur 16.30 val. keltu persikels į Smiltynę. Laidojama bus Kopgalio kapinaitėse. Po ceremonijos nuo kapinaičių iki Senosios perkėlos Smiltynėje nuveš Muziejaus autobusas, į miestą bus keliamasi 17.30 val. papildomu kelto reisu.

 


2018-05-09

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt