Atkuriamoje rytinėje Klaipėdos pilies kurtinoje pirmadienį apsilankę Savivaldybės atstovai vieningai sutarė, jog reikia skirti papildomus 30-50 tūkst. eurų, kad būtų užkonservuotos ir eksponuojamos XV a. pab. – XVI a. pr. gatvių arba namų grindų liekanos.

Tiek šiuos papildomus, tiek ir visus kitus statybos darbus bendrovė „Pamario restauratorius” turi baigti iki liepos vidurio, kad Mažosios Lietuvos istorijos muziejus miesto gimtadienio proga rugpjūčio 1-ąją čia atidarytų parodą.

Vėliau šiose patalpose įsikursiančią ekspoziciją jau projektuoja dizaineriai Klemencovai. Projektą jie žada užbaigti lapkritį. Tada jau bus galima skelbti jo įgyvendinimo darbų konkursą.

Net ir grunte suformavus hidorizoliacinį sluoksnį muziejininkai dar dvejus metus kasdien turės medinius XV a. pab. – XVI a. pr.  radinius tepti antisepktikais. Martyno Vainoriaus nuotr.

Darys silikono injekcijas

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio teigimu, archeologai turi dvi versijas, kokią paskirtį turėjo dabar atidengti laikomi mediniai ir moliniai radiniai.

„Vieni mano, kad tai buvo XV amžiaus pabaigos – XVI amžiaus pradžios gatvių liekanos. Kiti mano, kad tai to laikotarpio, kai čia dar nebuvo pilies pylimo, pastatų grindų liekanos”, – sakė J. Genys.

Pasak „Pamario restauratoriaus” vadovo Aldo Kliuko, Prano Gudyno restauravimo centro specialistai, apžiūrėję šiuos radinius, konstatavo, kad judinti jų negalima, o paviršinis antiseptikavimas, impregnavimas neduos jokios naudos, jei medį pasieks iš grunto išsiskirianti drėgmė.

„Būtina apačioje padaryti hidroizoliaciją. Kadangi negalima judinti, suradome išeitį – tarp lentų metro gilyje injektuojamas silikonas ir gruntas palieka nelaidus. Moliui ir plytoms to daryti nereikia. Grubiai, tokių darbų apie vieno kvadratinio metro kaina siekia apie tūkstantį eurų. Tad priklausomai nuo to, koks bus tikslus plotas, gali prireikti nuo  30 iki 50 tūkstančių eurų”, – sakė A. Kliukas.

Šios prieigos prie krantinės šiemet bus tik aptvarkytos, kad atrodytų estetiškai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tiek pasitarime dalyvavęs vicemeras Artūras Šulcas, tiek ir Savivaldybės administracijos tarnautojai vieningai sutarė, jog reikia daryti tokią investiciją.

Tiesa, net ir atlikus šiuos darbus muziejininkai dar dvejus metus kasdien turės medinius radinius tepti antisepktikais.

Krantines tvarkys kitąmet

Teritorija prie atkurtos šiaurinės kurtinos, esanti iš vidinės piliavietės pusės, bus sutvarkyta iki statybos darbų pabaigos. Tuo metu prieigos prie krantinės bus tik aptvarkytos, kad atrodytų estetiškai.

Pasak J. Genio, čia dar reikia pastatyti ir pontonus, kad galėtų švartuotis istoriniai laivai, įrengti patogų nusileidimą ant tų pontonų.

Visus šios vietos tvarkymo darbus numatoma atlikti jau kitąmet.

Ant krantinės augantį klevą, kurio kamieną yra sužalojusi medinė konstrukcija, anot vicemero, Želdinių komisija nusprendė palikti. Tačiau Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas išreiškė nuomonę, kad ši medį reikėtų kirsti, nes ir pats jis jau nesveikas, ir savo šaknimis ardo krantinę bei bet kada esą gali nuvirsti.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Ekspozicija – kitąmet

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad šioje vietoje atrasto apie 1250-1275 metus datuojamo ir seniausiu Klaipėdos namu vadinamo 16 kv. m ploto pastatuko liekanos buvo vėl užkastos ir paliktos ateities kartoms, nes specialistai negalėjo garantuoti, kad imant jas konservuoti radinys tiesiog nesubyrėtų. Be to, apie metras namuko liekanų yra po betoninės II pasaulinio karo patrankos baze.

Teritorija prie atkurtos šiaurinės kurtinos, esanti iš vidinės piliavietės pusės bus sutvarkyta iki statybos darbų pabaigos. Martyno Vainoriaus nuotr.

Po atkuriama šiaurine kurtina įrengtose patalpose bus ir ekspozicinės, ir edukacinės erdvės. Čia bus sukurtas apie 2×2 metrų maketas, kuriame lankytojai iš viršaus matys atkurtą vienintelį absoliučiai ištirtą kvartalą, XVIII amžiuje stovėjusį dabartiniame skverelyje tarp Didžiosios Vandens, Tomo, Pasiuntinių ir Vežėjų gatvių.  Žadama, kad maketas bus aktyvuojamas, ir ant galinės sienos matysis projektoriumi rodomi teminiai vaizdai, susieti su maketo taškais.

Ekspoziciją jau projektuoja dizaineriai Klemencovai, pažadėję, kad darbus baigs lapkritį.

Pačią ekspoziciją čia ketinama atidaryti 2019-ųjų pabaigoje arba 2020 m. pradžioje – viską labai lems viešųjų pirkimų procedūros.

Viso šiaurinės kurtinos atstatymo projekto vertė – apie 4,8 mln. eurų, lėšos skiriamos iš Savivaldybės biudžeto. Preliminariais vertinimais, planuojama ekspozicija gali kainuoti apie 600 tūkst. eurų.

Šioje erdvėje bus sukurtas apie 2×2 metrų maketas, kuriame lankytojai iš viršaus matys atkurtą vienintelį absoliučiai ištirtą kvartalą, XVIII amžiuje stovėjusį dabartiniame skverelyje tarp Didžiosios Vandens, Tomo, Pasiuntinių ir Vežėjų gatvių.  Martyno Vainoriaus nuotr.

INFORMACIJA

Šiemet turėtų prasidėti ir palei piliavietę einančios Priešpilio gatvės rekonstrukcija. Ši gatvė veda iš Pilies gatvės į Kruizinių laivų terminalą. Rekonstrukcijos metu bus pakeista Priešpilio gatvės trajektorija. Atsižvelgus į archeologinių tyrimų metu nustatytus pilies kontūrus, gatvė bus perkelta apie 20 metrų toliau nuo piliavietės, taip sudarant galimybę ateityje atkurti visą pilies „žvaigždę“. Priešpilio gatvės rekonstrukcija truks apie dvejus metus ir kainuos apie 2,5 mln. eurų. Projektui įgyvendinti bus skiriamos Savivaldybės biudžeto, Lietuvos automobilių kelių direkcijos bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto lėšos. 

Įgyvendinant Klaipėdos piliavietės atgaivinimo projektą jau yra dalinai atkurtas gynybinis pilies griovys, rekonstruotas buvęs dažų sandėlis, atstatyta rytinė kurtina. Šiose erdvėse įrengtas konferencijų centras bei II pasaulinio karo ekspozicija „Muziejus 39/45“. Rytinės kurtinos atstatymo vertė – 4,3 mln. eurų. Dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga, dalį – Klaipėdos savivaldybė.