Pas Klaipėdos merą trečiadienį susirinkus naftos produktų krovos įmonių, „Lietuvos geležinkelių” ir kontroliuojančių institucijų atstovams buvo sutarta palaukti, kol paaiškės kvapų tyrimų modeliavimo rezultatai ir tada jau spręsti, ar investuoti į vadinamąją elektroninę nosį, stacionarią matavimo stotelę ar metus truksiančius mokslinius tyrimus.
Tačiau jau dabar ir institucijos, ir verslas abejoja investicijos į papildomus matavimo prietaisus nauda, nes esą nėra tokių technologijų, kurios identifikuotų konkretų kvapų šaltinį. O vien tik viešas duomenų demonstravimas, kad smirda, bet normų neviršijama esą gali duoti ne psichologinį nusiraminimą, bet priešingą efektą.
Be to, ir patys aplinkosaugininkai pabrėžia, jei „Klaipėdos nafta” iš tiesų pasistatys rekuperatorių, ir pačios problemos greitu laiku gali iš viso nelikti.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Žinia, Klaipėdos meras pastaruoju metu susitikinėjo su naftos krovos įmonių atstovais ir su jais kalbėjo apie verslo prisidėjimą „prie modernios kvapų matavimo stotelės, kuri identifikuotų kvapų šaltinį”, įrengimo.
Tačiau trečiadienį sukvietus prie vieno stalo ir juos, ir kontroliuojančių institucijų atstovus paaiškėjo, kad tokia investicija gali neduoti jokios realios naudos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė teigė, kad vadinamosios elektroninės nosys visų naftos produktų kvapų gali ir nefiksuoti.
„Išleisime 15 tūkstančių eurų ir gali nebūti naudos. Priežastinio ryšio nebus”, – sakė ji.
„Nėra šiandien tokio prietaiso, kuris tiksliai fiksuotų be paklaidos”, – jai antrino NVSC Klaipėdos departamento direktorius Rimantas Jonas Pilipavičius.
„Klaipėdos naftos” (KN) Aplinkos saugos vadovė Jurgita Lengvytė tikino, kad elektroninė nosis neidentifikuos kvapų šaltinio.
„Ji būtų tik nusiraminimui arba kaip tik nenusiraminimui”, – sakė specialistė.
Analogiškai kalbėjo ir Krovinių terminalo vadovas Albertas Gimbutas.
„Gali būti, kad tokia elektroninė nosis kaip tik suerzintų, kai smirdės, bet rodys, jog viskas gerai”, – teigė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas.
Tačiau Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė akcentavo, kad gyventojai intensyviai reikalauja vykdyti matavimus „ir nepalieka tos minties”. Pasak jos, buvo pasidomėta, kad mobili matavimo stotelė kainuotų apie 200 tūkst. eurų, bet galbūt būtų galima ją ir išsinuomoti.
Taip pat kaip išeitį R. Jievaitienė minėjo apie metus galintį trukti mokslinį tyrimą, kurio metu Klaipėdos universiteto mokslininkai su savo įranga identifikuotų taršą ir jos sklaidą bei pateiktų rekomendacijas. Tiesa, kiek tai kainuotų, dar nežinoma.
A. Šepštas savo ruožtu akcentavo, kad KN 2019 m. planuoja pradėti naudoti rekuperatorių, kuris esą gali išspręsti visas problemas.
R. J. Pilipavičius prieš priimant sprendimus pasiūlė palaukti iki birželio pabaigos, kai Nacionalinė laboratorija turėtų pateikti pagal gyventojų skundus KN ir Krovinių terminale paimtų kvapų modeliavimo rezultatus. Tada esą bus aišku, kokios priemonės gali būti efektyvios.
„Tai po mėnesio turėtų būti galutinis sprendimas, ką perkame, jei perkame. Savivaldybė gali būti moderatorius, sušaukti donorų konferenciją, surinkti lėšas ir įsigyti. Kontroliuojančių institucijų vaidmuo turėtų būti ekspertinis, patariantysis. Dedu viltingą kabliataškį”, – reziumuodamas sakė meras Vytautas Grubliauskas.
Jis taip pat palaikė A. Šepšto pasiūlymą Savivaldybei išsiaiškinti, ar potencialus matavimo įrangos tiekėjas nesudarytų galimybės ją laikinai išbandyti.
Beje, šio susitikimo metu paaiškėjo, kad į vadinamąją donorų konferenciją, ko gero, nesijungs „Lietuvos geležinkeliai”, nes bendrovė nelaiko savęs tokių kvapų šaltiniu, o R. J. Pilipavičius patvirtino, kad tokia jų pozicija yra pagrįsta.
Kvapai, o iš tikro dvokia nuo geležinkelio. Ar šie kvapai tik erzina mūsų nosį, ar jie yra nuodingi ir veikia mūsų sveikatą?