[vc_row][vc_column][vc_video link=”https://www.youtube.com/watch?v=RM4yo2ErlxE” align=”center”][vc_column_text]Išorinio uosto Prancūzijos Kalė mieste statybų eiga rodo, kad nuo pirminės idėjos iki pačių statybų praeina 11 metų.

Su šio projekto įgyvendinimo eiga pirmadienį susipažino Klaipėdos uosto direkcijos ir uostamiesčio žurnalistų delegacija.

Stato koncesininkas

Kompanijos EGIS uosto vystymo skyriaus vadovas Sylvain Bourgois Klaipėdos delegacijai pasakojo, kad Kalės uosto plėtros planai buvo pradėti realizuoti dar 2004 metais, kai startavo bendrojo plano rengimas. Jo metu iš 11 variantų buvo atrinktos 3 geriausios alternatyvos. 2007-2009 m. vyko hidrodinaminės studijos, vėliau EGIS rengė ir koncesininko pasirinkimo konkurso sąlygas, o jo dalyviai pateikė dar 20 uosto plėtros alternatyvų, kurios irgi buvo vertintos.

Šio projekto vertė – 863 mln. eurų, iš kurių 675 mln. investuoja koncesininkas, likusius – viešieji fondai (taip pat ir Europos Sąjungos). 2015 m. pradėtos statybos turi būti įgyvendintos per 66 mėnesius – iki 2020-ųjų pabaigos. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Pasirinkus galutinį variantą, kuris dabar yra ir realizuojamas, sutaupyta apie 100 milijonų eurų. Bendroji koncepcija išliko ta pati, bet pats galutinis variantas keitėsi, nes keitėsi ir uosto poreikiai”, – sakė Sylvain Bourgois.

Jis pabrėžė, kad buvo vertinti ir trys variantai, ar įmanoma padidinti uosto pajėgumus neplečiant jo į išorę, bet jie esą netiko dėl įvairių priežasčių. O dabartinio uosto parametrai yra riboti. Jie leidžia priimti tik iki 213 m ilgio laivus ir riboja galimybes didinti pajėgumus – jau dabar kasmet čia atvyksta apie 10 mln. keleivių ir 4 mln. sunkvežimių. Plėtimasis „į šonus” esą irgi negalimas, nes vakaruose – miestas, pietinėje dalyje – pramoninė zona, o rytuose – gamta.

Išorinio Kalė uosto statybų projektą įgyvendina specialiai jam sukurta, koncesijos konkursą prieš ketverius metus laimėjusi bendrovė „Société des Ports du Détroit” (SDPDD). Po 40 proc. jos akcijų valdo investicinės kompanijos „Meridiam” ir „Caisse des Dépôts Group”.

SDPDD generalinis direktorius Laurent Devulder pasakojo, jog kompanija uosto koncesininku bus 50 metų.

Ką daro?

Statant išorinį Kalė uostą formuojamas 3 km ilgio naujas molas (jį projektuojant įvertinta, kad jūros lygis gali pakilti 1,5 m), bus suformuota nauja 65 ha ploto uosto teritorija, kuriai bus sunaudota 7 mln. kub. m grunto. Nauja akvatorija užims 177 ha, iš kurių navigacijai bus skirta 90 ha. Naujajame uoste iškils 31 pastatas, bus pastatyti 8 tiltai, nutiesta 350 km kabelių, 15 km lietaus nuotekų tinklų, sunaudota 270 tūkst. tonų asfalto.

„Nebuvo jokio didelio pasipriešinimo iš visuomenės, nes atlikta labai rimta aplinkosauginė studija. Be to, šiame regione yra didelis nedarbas, tad projektas buvo palaikomas. Kalbama apie 800-1000 naujų darbo vietų. Tačiau kur kas svarbiau yra netiesioginės darbo vietos, kurias jis sukurs”, – teigė Société des Ports du Détroit” generalinis direktorius Laurent Devulder. Martyno Vainoriaus nuotr.

Skirtingai nei žadama Klaipėdoje, ant naujojo Kalė molo žmonėms vaikščioti nebus galima. Molo statybai naudojami tetrapodai gaminami šalia pastatytoje laikinoje gamykloje, kur dirba 5 žmonės. Joje pagaminta betono konstrukcija 28 dienas stovi, kol betonas sustings iki reikiamų parametrų. Vėliau jie vežami iki formuojamo molo, kur nuleidžiami ir turi tiksliai sujungti trimis taškais su jau čia esančiais „kolegomis”. Šios operacijos stebimos specialiomis kameromis – pasak SDPDD statybų darbų vadovo Arnaud Grévoz, atliekama lyg ekoskopija.

Šio projekto vertė – 863 mln. eurų, iš kurių 675 mln. investuoja koncesininkas, likusius – viešieji fondai (taip pat ir Europos Sąjungos). 2015 m. pradėtos statybos turi būti įgyvendintos per 66 mėnesius – iki 2020-ųjų pabaigos. Šiuo metu jau prabėgo 60 proc. projekto laiko, o darbų atlikta 35 proc. – nuo grafiko, kuris yra labai įtemptas, anot Laurent Devulder, neatsiliekama. Dabar statybose dirba apie 250 žmonių, iš kurių apie 120 darbininkai. Maksimaliai dirbs apie 400.

Arnaud Grévoz pasakojo, kad naujosios akvatorijos gilinimo darbai, kaip ir dabartiniai, vyko visą parą. Per du mėnesius buvo užpilta 44 ha naujos teritorijos panaudojant ir gilinant iškastą gruntą.

Paklaustas apie neplanuotus sunkumus jis sakė, kad iškastas gruntas nebuvo toks, kokio tikėtasi pagal atliktus tyrimus, taip pat 2016 m. buvo daug štormų ir dėl jų kai kurie darbai užsitęsė ilgiau nei planuota.

„Prieš pradedant projektą regionas nurodė, kad būtų kuo mažesnė įtaka krantams, nes yra problema, kad smėlis iš paplūdimių išplaunamas. Tai buvo pagrindinis klausimas. Įgyvendinant tokios apimties projektą Prancūzijoje privalo vykti vieši debatai, pristatymai, diskusijos. Nebuvo jokio didelio pasipriešinimo iš visuomenės, nes atlikta labai rimta aplinkosauginė studija. Be to, šiame regione yra didelis nedarbas, tad projektas buvo palaikomas. Kalbama apie 800-1000 naujų darbo vietų. Tačiau kur kas svarbiau yra netiesioginės darbo vietos, kurias jis sukurs”, – teigė Laurent Devulder.

EGIS uosto vystymo skyriaus vadovas Sylvain Bourgois „Atvirai Klaipėdai” tvirtino, kad dėl tokios uosto plėtros netgi fiksuojama teigiama įtaka greta esantiems paplūdimiams, kuriuose esą daugėja smėlio.

„Keista, bet nuolat vykdomas monitoringas rodo, kad statybų vietoje šiuo metu kaip tik stebima daugiau gyvūnų – delfinų ir kitų jūros gyvūnų”, – sakė jis.

Tačiau pati statybų aikštelė bent jau žmonėms neatrodo itin patraukliai dėl nemenko dulkėtumo. Pasak S. Bourgois, artimiausia gyvenamoji Kalė miesto teritorija nuo išorinio uosto yra nutolusi apie kilometrą.

„Atviros Klaipėdos“ žurnalisto kelionės į Prancūziją išlaidas padengia Uosto direkcija. Teksto turiniui tai įtakos neturi.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”34919,34920,34923,34917,34924,34922,34925,34916,34921,34926,34928,34929,34930,34931,34915,34913,35216,35217,35218,35219″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_video link=”https://www.youtube.com/watch?v=oxCydqslVmA” align=”center”][/vc_column][/vc_row]