[vc_row][vc_column][vc_column_text]Klaipėdiečių iniciatyvos už ekologiją ir demokratiją (KIDE) ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos (KBA) inicijuotoje diskusijoje apie uosto poveikį miestui ir išorinio uosto projektą netrūko ir gana radikalių idėjų bei pasiūlymų.

Valdančiosios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) – atstovas Marius Baltiejus pareiškė, kad uostą būtina iškelti iš miesto ir jau ruošiamas atitinkamas planas, esą palankiai vertinamas centrinės valdžios. O architektas Romas Gailius išreiškė viltį, kad miesto bendruomenė pagaliau sukils ir sustabdys uosto bendrojo plano rengimą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Nori Uosto direkcijos atsakomybės

Antradienio vakarą vykusios diskusijos pradžioje KIDE atstovai – Alina ir Linas Andronovai – pademonstravo filmuką, kuriame buvo užfiksuoti vaizdai, kaip dulka Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) kroviniai.

Visgi diskusijoje dalyvavęs laikinai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) direktoriaus pareigas einantis Alfredas Šepštas pabrėžė, kad „kai matomos dulkės, dar nereiškia, jog yra viršijamos normos”.

„Aišku, žmonėms tai sukelia nepatogumus, bet ar viršijama, galima pasakyti tik atlikus matavimus, kas daroma ir dabar. Pernai pastatyta oro taršos matavimo stotelė nebuvo užfiksavusi normų viršijimo”, – sakė jis.

Tuo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė teigė, kad matant tokius vaizdus „kaip žmogus gali pasakyti, jog reikėtų monitoringinės kontrolės”.

Pasak A. Šepšto, valstybinio lygmens oro taršos matavimo stotelių (dabar stovi Bangų gatvėje ir Šilutės plente) Klaipėdoje daugiau tikėtis neverta, nes pagal gyventojų skaičių čia turėtų būti tik vienas toks įrenginys.

„Nebent savivaldybė nuspręstų, kad toks poreikis yra ir investuotų”, – sakė A. Šepštas.

A. Šlepetienė savo ruožtu informavo, kad dabar bus tiriamas „Vitės” pagrindinės mokyklos patalpų oras, jau paimti šalia jos esančio dirvožemio mėginiai.

„Mes inicijavome ir kvapų kontrolės reglamentavimo pakeitimą, bet greitai nepasikeičia, vyksta susirašinėjimas su centru, ministerija. Mes nesėdime ir nelaukiame, kol kas nuleis. Gyvenimas kartais eina greičiau, tad stengiamės reaguoti”, – sakė ji.

Tuo metu LŽVS atstovas M. Baltiejus tikino, kad „Klasco” jau dabar taršią krovą galėtų perkelti į savo teritorijas Smeltės pusiasalyje.

„Uosto iškėlimas iš miesto yra būtinybė. Mes rengiame konkretų projektą, yra supažindinta centrinė valdžia, kurie palankiai vertina, su juo stumiamės”, – sakė M. Baltiejus, nedetalizavęs, kur ir kaip turėtų būti iškeltas uostas ar jo dalis.

Anot jo, dėl dabartinės taršos būtina „atakuoti Uosto direkciją”, nes ji atstovauja valstybei.

Tačiau KIDE atstovas L. Androvonas akcentavo, kad pagal dabar galiojantį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą „uoste esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos veikia savarankiškai pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus”.

„Uosto direkcija yra neįpareigota kontroliuoti įmonių. Ruošiame prašymą pakeisti šį teisės aktą, kad Uosto direkcija irgi būtų atsakinga už daromą poveikį. Dabar yra taip lyg buto nuomuotojas kratytųsi atsakomybės, kai nuomininkai pradeda girtuokliauti ar narkotikus vartoti. O, pavyzdžiui, Osle atsakomybė yra būtent Uosto direkcijai. Pats uostas turi netgi skundų formas paruošęs. O mūsų Uosto direkcijai tai visiškai nerūpi”, – teigė L. Andronovas.

Beje. A. Andronova tikino, kad į diskusiją iš anksto buvo kviesti ir Uosto direkcijos atstovai, su jais derinta data, bet galiausiai dieną prieš renginį buvo pranešta, kad jie nedalyvaus ir pateiktas susitikimų su bendruomenėmis grafikas. Kad negalės diskusijoje dalyvauti esą pranešė ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas bei Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Tikisi sukilimo prieš uosto planus

Prasidėjus antrajai diskusijos daliai, skirtai giliavandeniam uostui, giruliškis Gintaras Ramašauskas teiravosi, ar kontroliuojančios institucijos ruošiasi keturis kartus didesnei taršai, kuri esą bus pastačius tokį objektą.

Anot A. Šepšto, KRAAD dabar orientuojasi tik į planuojamą „Klaipėdos naftos” plėtrą, „Klasco” geležies rūdos krovą.

„Dėl uosto plėtros bus atliekamas PAV, SPAV, visuomenė galės kelti visus klausimus”, – sakė jis.

Tačiau Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto laboratorijos vadovas  lekt. dr. Paulius Rapalis akcentavo, kad negalima teigti, jog keturis kartus padidėjus krovai būtų ir keturis kartus didesnė tarša.

„Juk būtų naudojamos skirtingos krovos technologijos, skirtingi kroviniai”, – sakė mokslininkas.

Tuo metu Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro doc. dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė sakė, jog buvo atliktas vertinimas, koks būtų poveikis krantams, jei statant išorinį uostą būtų įrengti pernašoms nepralaidūs molai.

„Poveikis būtų jaučiamas iki Palangos tilto. Giruliai bus labai aktyvios erozijos zona, Karklė taip pat. Gražūs smėlėti paplūdimiai liks Šventojoje ir Kuršių nerijoje. Smėlio iš Kaliningrado srities nebegausime, nes ten viskas užbetonuota. Iki 6-7 metrų gylio bangos gali perklostyti smėlį, kas giliau, ten ir lieka”, – sakė mokslininkė.

Mokslininkė taip pat tikino, kad matematiniai modeliai, kuriais vadovaujasi ir uosto bendrojo plano rengėjai, dabar daromi tik pagal 1957 m. atliktus matavimus.

„Geriausi šios srities specialistai yra olandai. Jei ant jų būtų kariami šunys, aš būčiau ramesnė”, – akcentavo ji.

Diskusijoje dalyvavęs architektas Romas Gailius informavo, kad ruošiamasi surengti konferenciją, kurioje esą būtų plačiai nagrinėjama, kokią įtaką giliavandenis uostas darys miestui.

„Visais įmanomais būdais miesto bendruomenė turi stabdyti uosto bendrojo plano rengimą. Jei į kurią nors iš aikščių dėl to išeitų tokia minia, kaip per Jūros šventę, viskas būtų visai kitaip”, – sakė jis.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_video link=”https://youtu.be/1Z49-_yiUco” align=”center”][/vc_column][/vc_row]