Nors oficialiai skelbiama, kad reforma vaiko teisių srityje šalyje vyksta sklandžiai, paaiškėjo, jog dar jai neprasidėjus, jau kyla nesusipratimų dėl informacijos sklaidos.
Žinia, nuo liepos 1 d. šalyje keičiasi Vaiko teisių apsaugos skyrių pavaldumas ir darbo pobūdis.
Po liepos 1-os šią iškabą teks pakeisti. Martyno Vainoriaus nuotr.
Iki šiol šie skyriai buvo pavaldūs savivaldybėms, o nuo liepos 1 d. jie tampa pavaldūs centrinei vaiko teisių apsaugos institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, įsikūrusiai Vilniuje.
„Atviros Klaipėdos” žurnalistei apie naujoves vaiko teisių srityje bandant pakalbinti ilgametę Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Gražiną Aurylienę, iki šiol mielai bendravusią su žiniasklaida, paaiškėjo, jog centralizuota yra ne tik šių skyrių veikla, bet ir informacijos sklaida apie tai.
„Mums griežtai uždrausta teikti bet kokią informaciją, nuo šiol ją teiks tik įvaikinimo tarnybos komunikacijos skyrius”, – sakė G. Aurylienė.
Kartu vedėja patikino, jog jų skyrius yra pasirengęs dirbti naujomis sąlygomis – skyrių paliko tik du darbuotojai, o iš viso šiuo metu su naktiniais budėtojais skyriuje dirba 22 žmonės.
Paklausta, ar po liepos 1-os nebus painiavos, vadinamuosius budinčius globotojus, laikinai priglaudžiančius vaikus, palikus savivaldybių pavaldumui, G. Aurylienė teigė dėl to nematanti problemų.
„Viskas bendradarbiavimo būdu susidėlios labai tvarkingai, manau, kad nebus dėl to didelių bėdų, bet čia aš jau nebegaliu komentuoti”, – sakė vaiko teisių specialistė.
Anksčiau vedėja mums buvo sakiusi, kad dar praėjusių metų lapkritį iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavus finansavimą, buvo įsteigti 6 nauji darbuotojų etatai, skirti stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, operatyviai koordinuoti veiksmus, vos tik sužinojus apie bet kokią prievartą prieš vaiką.
„Dabar iš policijos gauname informaciją iškart, vos tik atsitikus nelaimei, nepilnamečių reikalų inspektoriai kartu vyksta į namus pasižiūrėti buities, gyvenimo sąlygų, kuriose auga vaikas, kad specialistas galėtų atlikti tolimesnį tyrimą. Reikalui esant, inspektoriai dalyvauja net ir kratose bei atlieka visus kitus skyriaus vedėjo pavedimus, be darbo jie nebūna“, – dar kovo mėnesį apie paties skyriaus iniciatyva pradėtos ir įgyvendinamos reformos užkulisius pasakojo G. Aurylienė.
Telefonu susisiekus su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstove spaudai Vaiva Arnaše, ji nustebo, sužinojusi apie neva visos informacijos „centralizavimą”. Atstovė spaudai sakė, kad vietos skyriai negali teikti tik informacijos apie vykdomą naująją pertvarką ir pasiūlė dėl to klausimus atsiųsti el. paštu.
Į ketvirtadienio rytą išsiųstus klausimus atsakymų sulaukėme tik penktadienį po darbo valandų. Deja, į daugelį iš jų atsakyta bendromis frazėmis, pacituojant įstatymus.
Jos teigimu, šiuo metu yra paskelbti 2 konkursai: Klaipėdos apskrities VTAS vedėjo pareigoms užimti ir kitas – Klaipėdos m. vyriausiojo specialisto (gynėjo) pareigoms užimti. Abejos pareigos yra naujos.
Į teritorinio padalinio, kuriam, be Klaipėdos miesto, priklausys Klaipėdos, Kretingos, Šilutės ir Skuodo rajonai bei Nida ir Palanga, vedėjos kėdę G. Aurylienė mums sakė nekandidatuosianti, bet liksianti dirbi Klaipėdoje vadinamąja patarėja.
Į klausimą, kiek šiuo metu Klaipėdoje jau yra parengtų visiškai naujos pareigybės – vadinamųjų atvejo vadybininkų – atstovų V. Arnašė atsakė, kiek jų reikėtų: „Iš viso šalyje reiktų apie 275 atvejo vadybininkų pareigybių. Pagal savivaldybių pateiktą informaciją, liepos 1 d. šalyje dirbs 194,5 atvejo vadybininkai, dar 21,5 pareigybės bus užimtos rugsėjo mėnesį. Kitos reikiamos pareigybės bus užimtos palaipsniui. Planuojama, kad Klaipėdos mieste dirbs 11 atvejo vadybininkų. Klaipėdos apskrityje – apie 28 (įskaitant ir Klaipėdos m.).”
INFORMACIJA
Nuo liepos 1 d. visoje Lietuvoje savivaldybėse esantys Vaiko teisių apsaugos skyriai tampa pavaldūs centrinei vaiko teisių apsaugos institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Pranešama, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos užduotis – nepertraukiamas, visą parą veikiantis vaiko teisių apsaugos užtikrinimas ir tam yra sukurti nauji įrankiai.
Nuo liepos 1 dienos atsiras atvejo vadybininkai, kurie užtikrins operatyvaus pagalbos organizavimo vaikui ir šeimai inicijavimą ir koordinavimą. Taip pat veiks mobilios komandos, kurias sudarys psichologas, socialinis darbuotojas, specialistas, dirbantis su priklausomybę (-es) turinčiaisiais ir kurios teiks pagalbą šeimai ir vaikui dėl nustatyto antrojo grėsmės vaikui lygio, paimto iš atstovų pagal įstatymą (tėvų). Visi vaiko teisių apsaugos specialistai vadovausis viena grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarka.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotojo Jano Maciejevskio, pasiruošimas Vaiko teisių apsaugos centralizacijai vyksta sklandžiai: „Pasirengimas vaiko teisių apsaugos funkcijos centralizavimui vyksta pagal sudarytą planą. Rengiantis įgyvendinti šią funkciją nuo liepos 1 d., vertinamos rizikos, galinčios daryti įtaką tinkamam vaiko teisių apsaugos funkcijos vykdymui bei numatomos priemonės šioms rizikoms suvaldyti. Sprendžiami žmogiškųjų išteklių valdymo bei aprūpinimu materialiaisiais ištekliais klausimai, nustatomi veiklos prioritetai bei imamasi visų priemonių, kad nuo liepos 1 d. vaiko teisių apsauga Lietuvoje nenutrūktų nei vienai minutei”, – pranešime cituojamas J. Maciejevskis.
Pati G. Aurylienė, yra isgamu isgama …. Neysivaizduoju, ka ji taja „vaiko teisybe” vygdo …. Bent jau tas faktas kad ka paremti teva ar motina, didziojoj daly, visada parems motina, nors vaikas jos matyt nenori , ir t.t….