[vc_row][vc_column][vc_column_text]

Antradienio vakarą uosto kranų fone lūkuriavo pulkas klaipėdiečių, pasiruošusių sudalyvauti Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos surengtoje ekskursijoje „Uosto gatvė ir kas toliau?“

Ekskursija vyko po sunykusį Vitės kvartalą – šiaurinę miesto dalį tarp Uosto, J. Janonio, I. Kanto gatvių.

Matų ir svarsčių kontrolės įstaigos namas (Gegužės g. 8). Gabrielės Ruočkutės nuotr.

Nors žmonės ir tyliai šnibždėjosi, kad dėl šios ekskursijos iš darbo teko išsiprašyti pusvalandžiu anksčiau (prasidėjo 17 val.) ir šiek tiek piktinosi, kad nurodytos susitikimo vietos nerado net taksistai, istoriniais Klaipėdos keliais su istoriku, profesoriumi Vasilijumi Safronovu priešakyje leidosi nemažas būrys.

Kelionė prasidėjo nuo Uosto g., kuri, kaip iš karto įspėjo ekskursijos vadovas, jau kuris laikas netekusi reikšmės. Nors prieš kurį laiką šia gatve dar buvo galima gerokai pasivaikščioti, šiuo metu išlikusi tik visai nedidelė jos atkarpa. Tam didelę įtaką turėjo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) plėtra. Dar seniau ši gatvė tęsėsi nuo Pilies tilto iki pačios Melnragės, o įstabiausia tai, kad ja važinėjo net tramvajus.

Ekskursijos dalyviai su nuostaba žiūrėjo į tokias Klaipėdos vietas kaip namas, skirtas teikti socialines paslaugas uosto darbininkams (Uosto g. 22). Jame veikė pirtis, dušinės, valgykla uosto darbininkams ir netgi specialūs užsiėmimų kambariai, skirti uosto darbininkių vaikams.

Taip pat susidomėjimą sukėlė matų ir svarsčių kontrolės įstaigos namas (Gegužės g. 8), esantis visai šalia uosto teritorijos, dabar „Klasco” teritorijoje esantis buvęs locmanų namas, primenantis locmanų tarnybą, kurios infrastruktūra (locmanų bokštas, locmanų karčema ir t. t.) turėjo didelės įtakos Vitės rajono formavimuisi, ar Ilgasis turgus, kurio vietą tebemena automobilių stovėjimo aikštelė bei skveras priešais Lietuvos karinių jūrų pajėgų būstinę.

Ekskursijos vadovas užsiminė, kad iki XVIII a. kartografiniuose šaltiniuose Vitė vaizduojama netiksliai – detalesnis jos vaizdavimas prasideda XVIII a. pabaigos planuose. Be to, seniausios Vitės sodybos galėjo keisti savo vietą, kadangi aplinkui būdavo vien smėlis, kartais jas sunaikindavo gaisrai, todėl nustatyti tikslią vietą, kur ėmė kurtis Vitė, beveik neįmanoma.

Viena seniausių senosios Vitės urbanistinių struktūrų yra baigiančios nunykti gatvelės prie Simono Dacho progimnazijos – Ventos, Rasos g. ir Jūrininkų takas.

Vitės ribos XIX a. tiksliai pažymėtos 1839–1840 m. plane. Šiaurėje jos siekė Svijanės upelį (tekėjo daugmaž ties J. Janonio gatve, jos atkarpoje nuo Herkaus Manto iki I. Kanto gatvės, bet marių link suko šiauriau), rytuose – Pievų taką, nors už dabartinės I. Kanto g. jau prasidėjo daržai ir laukai, o pietuose – buvusį policijos pastatą (Jūros g. 1).

V. Safronovas aprodė ir jau nebesančių istorinių objektų vietas. Žiūrėdami į istorines nuotraukas ekskursijos dalyviai galėjo įsivaizduoti, kur stovėjo anglikonų ar katalikų bažnyčios. Pastaroji, buvusi Puodžių ir S. Daukanto gatvių kampe, ilgoką laiką žymėjo Klaipėdos miesto šiaurinę ribą.

Per Antrojo pasaulinį karą ir po jo abi bažnyčios buvo nugriautos.

Šis namas (Uosto g. 22), kurį dabar Savivaldybė planuoja perduoti Turto fondui, buvo skirtas teikti socialines paslaugas uosto darbininkams. Jame veikė pirtis, dušinės, valgykla uosto darbininkams ir netgi specialūs užsiėmimų kambariai, skirti uosto darbininkių vaikams. Gabrielės Ruočkutės nuotr.

Ekskursijoje dalyvavę Albertas ir Ieva sakė, kad sužinojo daugybę naujų, negirdėtų dalykų. Įdomiausia jiems buvo išgirsti apie anglikonų bažnyčią, uosto gyventojų namus.

Tuo metu kitas ekskursijos dalyvis Michailas pripažino, kad tikėjosi šiek tiek daugiau: „Dvi valandos praėjo labai greitai, pranešėjas puikus, tačiau apie kai kuriuos pastatus nieko nebuvo pasakyta.“ Visgi vyras pripažino, kad buvo dalykų, kurie sukėlė nuostabą: „Nesuvokiama, kaip galima nugriauti bažnyčią, panaikinti kapines ir vietoj jų pastatyti gyvenamuosius namus, o po to ten gyventi lyg niekur nieko“.

Beveik pasiekus Vitės rajono pakraštį – senąjį policijos pastatą – Gusiatinių šeimos valdomos bendrovės „Stemma Group“ atstovas Nerijus Tilindis pristatė buvusioje „Laivitės” teritorijoje planuojamo projekto „Miestas mieste“ idėją. Priminta, kad savo mintis ir pasiūlymus vis dar gali teikti visi.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”37012,37015,37016,37017,37018,37014,37013″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]