Į Lietuvos dizainerių sąjungos nario Kęstučio Mickevičiaus išplatintą kvietimą aptarti naująjį Klaipėdos miesto ženklą bei „miesto įvaizdžio formavimo problemas” atsiliepė ir jo kūrėjai, UAB „Alora” atstovai Gintas Lapėnas bei Vaidas Bučys, tačiau diskusijoje nedalyvavo nė vienas Savivaldybės administracijos atstovas.

Pati diskusija gavosi kur kas platesnė – buvo piktinamasi ir bendra tendencija, kai su miesto įvaizdžiu susijusius klausimus esą sprendžia neprofesionalai.

Gintas Lapėnas pavyzdžiai demonstravo, kaip iš pradžių planuota modifikuoti senąjį miesto ženklą, kurio vienas iš autorių jis yra. Martyno Vainoriaus nuotr.

Užtenka herbo?

„Klaipėdos specifika tai, kad ji yra seniausias miestas Lietuvoje. Herbas yra vienas seniausių Europoje, einame vienoje gretoje su Hamburgu ir kitais tokiais miestais. Buvę gyventojai jį su nostalgija naudoja  – Klaipėdos herbo žinomumas ir naudojimas yra gerokai didesnis nei Vilniaus. Jei bandytume keisti šią simboliką, būtų kažkoks nesusipratimas”, – dėstė K. Mickevičius, atkūręs dabartinį uostamiesčio herbą pagal seniausius išlikusius miestų antspaudus.

Diskusijoje dalyvavęs istorikas Dainius Elertas savo ruožtu akcentavo, kad šis herbas nebuvo sunaikintas net sovietmečiu, jo esmė išliko ir jis jungia dvi atskiras istorijas.

„Galima kaip Rygos atveju, kai yra didysis ir mažasis herbas, kurį nors jo elementą supaprastinta forma naudoti”, – sakė D. Elertas.

Tačiau į diskusiją atvykęs vienas iš senojo ženklo autorių Gintas Lapėnas, dirbęs ir su naujuoju ženklu, akcentavo, kad jų užduotis nebuvo „išeiti iš kilmės”.

„Ženklas turi būti žymiai labiau apibendrintas, mažiau detalių. Į herbą mes nesikėsinome, tai ne mūsų teritorija. Herbas labai jautrus dalykas, nesiryžome su juo nieko nedaryti”, – sakė G. Lapėnas, demonstravęs, kad tarp Savivaldybei siūlytų logotipo krypčių buvo ir herbo elementų naudojimas naujajame logotipe.

„Yra tendencijos, kad ne visais atvejais naudojami miesto herbo motyvai. Tas pats buvo su šypsenėle. Kūrėjas nėra absoliučiai laisvas, Savivaldybė suformavo užduotį, žaidimo taisykles. Kažkas iš valdžios nukreipė viena ar kita kryptimi kūrėjus. Bet kas tai turi daryti? Tais žmonėmis visada galima vienaip ar kitaip manipuliuoti. Turėtų būti labai aišku, kad jie kaip ekspertai ekspertuotų kūrėjų produktus. Turėtų būti aiški užduotis – pasakyti balsuojant, tinkamas ar netinkamas ženklas. O dabar a priori tikriausiai valdininkai jau yra nusprendę ir jiems tą ekspertų nuomonė neįdomi”, – savo nuomonę dėstė Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dekanas prof. Alvydas Klimas.

Pakeitė užduotį

„Savivaldybėje yra ir nerenkami žmonės, kurie orientuojasi į viršininkus ar kažką. Ir jau tapo sistema, kad jie sprendžia, ko reikia miestui. Pavartė katalogą ir nusprendė, kokių šviestuvų reikia. Yra miesto vyr. dailininkas, galima jį būtų už atlapų purtyti, bet jis sako, kad nematė paskutinio ženklo varianto. Julija Janus pasikvietė kurti Jūros šventės įvaizdį. Gavosi, kad miestas reklamuoja privatų prekybos tinklą. Kokiu pagrindu kviečiasi? 15 metų kariaujame, kad būtų konkursai. Tačiau šiais metais prasidėjo stebuklai – vasario 16-osios, kovo 11-osios spalvos ne tokios, Petrulis (miesto vyr. dailininkas – aut. pst.) sako, kad su juo nederinta. Rinkodarininkai nusprendė, ko reikia. Pikta, kai neprofesionalai sprendžia dizaino reikalus ir mūsų uždarbį atiminėja. Materialios naudos jie neturi, bet kažkokia ambicija. Kaip galima pasikvieti į miestą, kuris turi akademiją, ruošia specialistus, rūbų pardavėją kurti Jūros šventės plakatą? Įminta į kažką ir tie valdžiažmogiai dabar kažką vizgina”, – piktinosi ir naujojo ženklo istorija, ir bendra situacija K. Mickevičius.

„Ką tuo ženklu norima pasakyti? Akcentuota K raidė. K raidė viena garsiausių Klaipėdos apraiškų. K – korupcija. Tai ją simbolizuos? Saviplaka užsiimame, rodome, kad mokėk pinigus ir galėsi statyti, ką nori ir kur tik nori. Atsiradęs logoklaipedai.lt irgi proteguoja K raidės įvaizdį. Nesuvokiama, kodėl išleidžiami 24 tūkstančiai eurų ir gauname plagiatą, kai turime naujų kūrybingų žmonių ir yra galimybės organizuoti konkursą. Tai būtų ir įtraukimas klaipėdiečių. Norėtųsi paklausti FNTT, ar nebuvo peržengtos tam tikros ribos, kai neorganizuotas konkursas”, – teigė D. Elertas.

„Ankstesni variantai nebuvo patvirtinti ir kažkuriame etape mums performavo užduotį. Prie pirmos dalies su senuoju ženklu dirbome apie porą mėnesių”, – teigė „Aloros” atstovas Vaidas Bučys. Martyno Vainoriaus nuotr.

A. Klimui taip pat susidaro įspūdis, kad dabar Savivaldybėje „siekiama nutylėti, nepasakyti tiesos” apie šią istoriją.

Tiek G. Lapėnas, tiek V. Bučys teigė negalintys nieko pasakyti apie sutarties sudarymo niuansus, tačiau dar kartą patvirtino ir vizualiai pademonstravo darbų eigą, kuri liudija, kad iš pradžių jie buvo pasamdyti senojo logotipo modifikavimui ir tik po kurio laiko jiems buvo nurodyta sukurti visiškai naują.

„Tiksliai neatsakysiu, kaip buvo kreiptasi, ar į įmonę, ar tiesiai į ženklo autorius. Pagrindinis kontaktas visada buvo Vilija Palaitienė. Ankstesni variantai nebuvo patvirtinti ir kažkuriame etape mums performavo užduotį. Prie pirmos dalies su senuoju ženklu dirbome apie porą mėnesių”, – teigė V. Bučys.

„Procesui įtakos turėjo ir patvirtinta miesto mėlynosios ekonomikos ambicija. Užduotys persipynė, tai buvo procesas. Ėjome viena kryptimi, vėliau buvo koreguojama užduotis. Tai – normali praktika”, – dėstė G. Lapėnas, demonstravęs ir pavyzdžius bei motyvus, kaip galiausiai gimė skandalingu tapęs naujasis miesto ženklas.