„Atvirą Klaipėdą” pasiekė klaipėdiečio liberalo Simono Gentvilo uostamiesčio Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus nariams išsiųstas laiškas, kuriame jis informuoja apsisprendęs kelti savo kandidatūrą kitąmet vyksiančiuose merų rinkimuose ir dėsto savo motyvus.

Dabartinis Klaipėdos meras, liberalas Vytautas Grubliauskas, dar kartą patvirtinęs savo apsisprendimą irgi kandidatuoti, sako tik sveikinantis konkurenciją. Šį aspektą pabrėžė ir pats S. Gentvilas, „Atvirai Klaipėdai” komentuodamas tokį savo žingsnį.

Simonas Gentvilas nusprendė mesti iššūkį į dar vieną kadenciją bandysiančiam pretenduoti Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui.

„Partijos viduje yra apsispręsta, kad potencialūs kandidatai į savivaldybių merus apie savo apsisprendimą turėtų pranešti iki rugsėjo, tad keliu savo kandidatūrą. Nežinau dar tikslaus Vytauto Grubliausko apsisprendimo, tačiau būtų puiku, jei jis kandidatuotų, nes atsirinkti diskutuojant apie idėjas yra mūsų stiprybė, nes kiek girdžiu, kitos partijos Klaipėdoje ieško kandidatų ir net ne savo tarpe. Liberalų stiprybė yra tai, kad jie turės kandidatų ir diskutuodami apie idėjas ras geriausią sprendimą”, – sakė S. Gentvilas.

„Gavau, skaičiau. Vertinu visiškai normaliai, nes konkurencija sveikas dalykas. Visada buvau už ją ir niekada jos nebijojau, visada ją skatinau. O visų kitų motyvų nežinau, ką perskaičiau, tą perskaičiau. Tokią teisę jis turi ir ja naudojasi. Voila. Partijos skyrius apsispręs, kas labiausiai vertas. Aš norėčiau, kad turinčiųjų politinę ambiciją ir ją reiškiančių neapsiribotų vienu dviem. Kad jų būtų kuo daugiau. Politiko priedermė turėti ambiciją ir siekti jos realizavimo. Norėčiau, kad sveikos konkurencijos būtų kuo daugiau. Buvau jau sakęs ir galiu pakartoti, kad tikrai planuoju dalyvauti, tikrai turiu labai aiškų suvokimą, kad daug pradėtų darbų yra, yra atsakomybė, kuri nesibaigia su darbų pradžia, o tik su jų pabaiga. Todėl atsakomybės už visa tai, kas pradėta ir turi būti tęsiama ar tobulinama, nesikratau. Tikriausiai parašysiu ir pats laišką, bet gerokai trumpesnį ir paprastą laiškelį su pora trejeta žodžių”, – sakė V. Grubliauskas.

Simono Gentvilo laiškas Klaipėdos liberalams:

Bendraminčiai liberalai! 

Pastaruoju metu daugiau laiko praleidžiu Vilniuje. Ten dažnai sutinki gyvenimo aplinkybių į sostinę atvykusį miestietį, kuris su pavydu sako „Jei ne tas ar anas, tikrai gyvenčiau Klaipėdoje!“ Klaipėda traukia savo žmonių atvirumu, geromis paslaugomis, gera gyvenimo kokybe ir kitoniška istorija. Modernioji Klaipėda tapo geros gyvenimo kokybės prekės ženklu. Visa tai dėka to, ką pastarąjį dvidešimtmetį kūrė laisvamaniai miestiečiai ir iniciatyvumą remianti savivaldybės politika. Nemaža dalis šios legendos priklauso ir liberalams. 

Tačiau per pastaruosius metus sutinku vis daugiau žmonių, kurie suabejoja savo, vaikų ir verslo perspektyva Klaipėdoje. Ar mokyklos suteiks geriausią išsilavinimą? Ar universitetai pakankamai geri? Ar netekus darbo arba pabodus esamam, tikrai rasiu kitą? Ar mano verslas čia bus pelningas ir nesulauks biurokratinių problemų? Gal verčiau bandyti kitus, mane kviečiančius miestus? Ar mano laisva kūryba sulauks reiklaus ir žingeidaus žiūrovo Klaipėdoje? Ar aš, kaip jaunuolis(-ė), turėsiu pakankamai pramogų ir jaunimo aplinkui mane, kad nereikėtų savaitgaliams prašytis tėvų važiuoti į Vilnių? 

Sutinku šiuos žmonės ir tarp liberalų, ir tarp veiklių miestiečių. Klaipėda ir liberalų darbai man yra be galo svarbūs. Didžiuojuosi šiuo miestu. Lygiai taip pat didžiuojuosi ir mūsų komandos darbais. Tačiau sutikti pašnekovai ir pats jaučiu, jog Klaipėda praranda pagreitį ir įvaizdį miesto, kuriame viskas būtų įmanoma. Nejučia prarandama legenda vakarietiško miesto, kuriame už iniciatyvą kiekvienas miestietis būtų pasveikintas ir jam padėta. Šį įvaizdį silpnina skundai biurokratija, potencialo neišnaudojimu ir miesto bendruomenės didėjančiu uždarumu. Sunkiai paaiškinama situacija, tačiau miesto politikų susipriešinimas su tradicine ir miestui itin lojalia Uosto bendruomene dar niekada nebuvo toks aštrus, kaip šioje kadencijoje. 

Kaip vienas liberalų komandos narių, dažnai sulaukiu priekaištų, jog ir mes patys praradome inovatorių, demokratų ir gerų ūkvedžių įvaizdį. Ir tai nesusiję su E.Masiulio problemomis. Tai susiję su mūsų darbais ir laikysena. Pasisakymai prieš verslą ir uosto veiklą, vėluojantys arba kartais išbrangę projektai, nomenklatūrizmas, negebėjimas apginti eilinį gyventoją prieš valstybinę biurokratiją vis labiau siejamas su mumis. Tikėjimas, jog be asmeninių ryšių verslas gali pasiūlyti konkurencingas paslaugas savivaldybei, o miestietis gali įgyvendinti žavingas idėjas su savivaldybės pagalba vis mažėja. Tai akivaizdu ir mūsų skyriaus narių tarpe. Skyriaus nariai pulsuoja noru prisidėti kompetencija, savanoryste ir iniciatyvomis prie miesto tobulėjimo. Tačiau entuziazmą geriausiai slopina išorinėms iniciatyvoms kurtumą įgijusi biurokratija, kurios mes nepakeičiame ir ji stiprėja. Keletos žmonių rato sukurtas miesto logotipas yra to geriausias pavyzdys. Man patinka jo turinys, bet jį užnuodijo pats gimimas. Ligšiolinė savivaldybės žinutė buvo, kad tik galimas plagiatas yra problema. Man atrodo, jog pats uždarumas, viešumo stoka ir gyventojų neįtraukimas yra didžioji problema. Miestiečiui pritrūko galimybės susitapatinti su ženklu. 

Miestas ir liberalai turi keistis iš esmės 

Klaipėdos miesto taryba ir joje dominuojantys liberalai užduoda toną 10 000 darbuotojų, kurie yra pavaldūs merui ir administracijos direktoriui. Mes užduodame toną ir reguliacinei aplinkai, verslo sąlygoms, teritorijų planavimui, švietimui, kultūros įvairovei ir kt. Mes kuriame arba mažiname biurokratiją. Mes kuriame sąlygas ateiti kūrybiškiausioms idėjoms arba jas sustabdome pasitikėdami tik savimi ir biurokratiniu ratu. Būdami didžiausiu Klaipėdos darbdaviu, mes galime savo personalo politiką palikti savieigai, arba išugdyti milžinišką pasididžiavimą darbu savivaldybei, paskatinti norinčius tobulėti darbuotojus ir padėti persikvalifikuoti kitus naujiems iššūkiams privačiam versle. 

Pokyčiai yra lengvesni negu mes įsivaizduojame. 

Turime pakeisti miestą – Tarkime tvirtą UŽ Uosto plėtrai, nes kol kas tai yra vienintelis Klaipėdos ekonominis variklis. Tačiau lygiagrečiai vystykime nuo Uosto nepriklausomą kūrybinę, skaitmeninę ir turistinę ekonomiką. Vietoje lozungų arba valstybinių projektų, investuokime į tai kartu su verslu, nes tai atsiperka. Iki Klaipėdos išvadavimo šimtmečio 2023 išvystykime Memelio miestą, kuris taps išskirtinis naujas miesto centras.

Įtikinkime patys save ir savo giminaičių atžalas, jog gyvenimą Klaipėdoje būtina rinktis dėl geriausio išsilavinimo šalyje ir Baltijos valstybėse. Pradėkime nuo Klaipėdos mokyklų ir tapkime pirmu Lietuvos miestu be patyčių. Miestu, kurio švietimo įstaigos skatintų moksleivius daryti klaidas ir iš jų mokytis. Tapkime miestu, kuriame stipri pramonė eitų išvien su profesinėmis mokyklomis. Miestu, kuris eitų priešaky aukštųjų mokyklų su miesto fondu tūkstančiams gabių abiturientų, kurie renkasi Klaipėdos aukštąsias mokyklas. Primokėkime antrą algą Klaipėdą pasirinkusiems mokslininkams, kaip tai daro Ventspilis. 

Paverskime Klaipėdą ne smegenų nutekėjimo, o smegenų ir talentų traukos centru. 

Paverskime Klaipėdą patraukliu miestu ilsėtis ir solidžiai senatvei. Atkurkime ne tik kurortinį statusą, bet ir visą infrastruktūrą. Dešimtys projektų jau išsirikiavę laukia savivaldybės palaikymo. Geoterminio vandens sanatorija Giruliuose, naujas pramoginis tiltas į jūrą ties II Melnrage, antras jachtklubas Smiltynėje laukia savivaldybės postūmio. 

Pakeisti miestą ir privilioti gyvenimu nepatenkintą vilnietį užtenka kadencijos, ne dešimtmečio. Įkvėpkime miestiečius atsakomybei ir kūrybai. 

Priverskime Biurokratiją ne stabdyti, o tarnauti iniciatyvai. Ieškokime būdų pasakyti TAIP, vietoje tiesmukiško NE. Pertvarkykime savivaldybės pirkimų ir paslaugų būdus taip, kad laimėtų naujovės. Pasitikėkime miestiečiais ir duokime bendruomenėms pačioms išskirti prioritetus ir perskirstyti didesnę dalį miesto ūkio biudžeto. 

Modernizuokime savivaldybės administraciją. Miesto bendruomenė sunkiai tikės proveržio ir kitomis strategijomis, jei jų tikėjimas sugrius elementariose savivaldybės paslaugose. Privalome iš privataus verslo perimti geriausią vadybos ir aptarnavimo praktiką. Esame stipriai pavėlavę su savivaldybės reorganizacija. Tendencija, kad geriausi specialistai neužtrukę išeina arba pereina į sau pavaldžias įstaigas ir įmones tik įsibėgėja. Nors būtent savivaldybė turi užduoti intonaciją ir tikslus. Vardan ten likusių profesionalų turime mažinti administraciją bent trečdaliu. Taip, tam reiks atsisveikinti su gerai žinomais vardais. Tačiau profesionalai nebijo pokyčių, nes pokyčiai yra jų profesionalumo variklis. 

Liberalams būtinas fasadinis ir idėjinis atsinaujinimas. 

Pastarąją kadenciją praleidę labiau ginant esamą sistemą, negu norėdami ją keisti, turime patys sau atsakyti į klausimą „Kaip įtikinsime savo partijos narį ir rinkėją žadamų permainų nuoširdumu?“. Atsakymas paprastas – pradėkime nuo pačios partijos narių įtikinimo. Mūsų 340 popierinių narių. Tačiau vos 70-100 ateina į visuotinius susirinkimus. Įtikinkime savo siekiais visų pirma save pačius ir atveskime dar 100 naujų veidų, kurie patikėtų šiuo atsinaujinimu.

Nuoširdžiai tikiu, jog lyderystę politikoje reikia rodyti ne lengvu, o sunkiausiu metu. Rinkėjai nusisuka ne nuo liberalizmo. Atvirkščiai, Lietuvoje žmonės svajoja apie nuosavą verslą, privatumą ir ne itin mėgsta valdžios kišimąsi. Liberalios idėjos milžinišką paklausą turi net kitose partijose. Susigrąžinkime Liberalų sąjūdžiui liberalios idėjos vėliavą. 

Todėl po daugelio Jūsų įkalbinėjimų, miestiečių paraginimų, siūlau savo kaip liberalo kandidatūrą į būsimus 2019 m. mero rinkimus visuotiniame susirinkime rudenį. 

Artimiausią mėnesį apskambinsiu, susitiksiu ir kviesiu kiekvieną iš jūsų į diskusijas. Į Klaipėdos skyrių kviesiu naujus ir jau žinomus miesto bendruomenės lyderius jungtis tiek į politiką, tiek į pokyčių valdymą. 

Sugrąžinkime Klaipėdai vakarų vėjus! Simonas Gentvilas