Vos prieš savaitę Klaipėdos miesto apylinkės teisme paskelbtas švelnus nuosprendis sukčių gaujai, kuriai, kaip įtariama, vadovavo žinomos dainininkės Mios vyras Nerijus Antanavičius, netenkina prokuroro: Klaipėdos apygardos prokuroras Saulius Galminas penktadienį Klaipėdos apygardos teismui apskundė šį nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Prokuroras prašo lygtine bausme nuteistam N. Antanavičiui skirti realią 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Asociatyvi nuotr. iš prokuratūros feisbuko

Griežčiau bausti prokuroras siekia tik jį vieną, o Artūrui Jonui Venslauskui skirta reali 5 metų laisvės atėmimo bausmė bei lygtinės, skirtos palangiškiams Simonui Paulauskui ir Dariui Petručiui, jį tenkina.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas lygtinę bausmę N. Antanavičiui, turėjo atsižvelgti į tai, kad vyras dar 2016 metų spalį Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Tačiau nepraėjus nė metams, jis ir vėl pakliuvo į teisėsaugos akiratį, tad šių metų kovą Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo ir jam skirta 753 eurų bauda, kurią įpareigota sumokėti per du mėnesius. Kadangi šios bausmės jis tinkamai neįvykdė, šių metų liepą Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamąjį įsakymą perdavė vykdyti antstoliui.

Prokuroro skunde taip pat teigiama, kad dar nuo 2014 metų vasaros paskirtų ir kitų baudų N. Antanavičius nėra sumokėjęs iki šiol. 

„Tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, mano nuomone, bus pasiekta baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis. Tokio pobūdžio bausmė neleis formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų“,– prokuratūros pranešime cituojamas S. Galminas.

Bylos esmė

Pasiskirstę vaidmenimis keturi kaltinamieji 2017 m. įsigijo veikiančios įmonės akcijas, o vėliau perėmė buhalterinius dokumentus ir elektroninį kortelių skaitytuvą, nors žinojo, kad jokios realios veiklos, susijusios su įmone, nevykdys. Vyrai, pasinaudoję elektroninių kortelių skaitytuvu, siekė užvaldyti beveik 200 tūkstančių eurų, priklausančių vienam iš Lietuvoje veikiančių bankų. Organizuota grupė, sukūrusi nusikaltimo mechanizmą, bankui įtikinti naudojo fiktyvias sutartis su išgalvotais užsakovais bei neteisėtai įgytus užsienio piliečiams išduotų mokėjimo kortelių duomenis, siekė pralobti. Suklaidinusi banką, grupuotė į įmonės sąskaitą gavo kiek daugiau nei 8 tūkstančius eurų, kuriuos įtariamieji išgrynino dar tą pačią dieną.

Banko darbuotojams kilus abejonių dėl operacijų teisėtumo, įmonės sąskaitos buvo užblokuotos ir planas tokiu veiklos mechanizmu įgyti dar beveik 190 tūkstančių eurų buvo sustabdytas. Tokį patį planą, tik su kitu banku, organizuota grupė bandė įgyvendinti dar kartą. Suklaidinusi banką, grupuotė į įmonės sąskaitą gavo beveik 5 tūkstančius eurų, nors iš viso siekė įgyti beveik 38 tūkstančius eurų.

Kaltinamieji buvo teisiami dėl neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių ar jų duomenų panaudojimo, veikiant organizuotoje grupėje ir už tai, kad apgaule siekė įgyti didelės vertės svetimą turtą.