Ir Lietuvos apeliacinis teismas nepasigailėjo prieš žmoną smurtavusio buvusio Klaipėdos apygardos prokuroro Sauliaus Galmino: atmetęs jo ir žmonos Aušros skundus, paliko galioti šių metų vasario 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį. Juo S. Galminui už smurtą artimoje aplinkoje buvo skirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje. Tuo metu prokuratūros tyrimą dėl galimų A. Galminienės melagingų parodymų davimo teismas nutraukė pagal laidavimą.

Primintina, jog ikiteisminis tyrimas prieš tuometinį prokurorą buvo pradėtas dar 2021-ųjų sausį, kai jo žmona Aušra kreipėsi į pareigūnus, pranešdama namuose Klipščių kaime patyrusi sutuoktinio smurtą. Nuo į namus atvykusių pareigūnų prokuroras tąsyk paspruko, bet netrukus buvo surastas ir apklaustas.

Praėjus kuriam laikui jo žmona žiniasklaidai pateikė naują įvykių versiją, iš esmės kaltę prisiėmusi pati dėl esą užsitęsusios negydytos depresijos ir iš to kilusios jos pačios neadekvačios reakcijos, tačiau tai prokuroro neišgelbėjo – jis ne tik buvo atleistas iš pareigų, bet ir nuteistas.

Dar kartą pakeitė parodymus

Tuo metu nukentėjusiąja pripažinta jo žmona skunde jau Apeliaciniam teismui pateikė dar kitą įvykių versiją – neva pirma ji melavo, o iš tikrųjų konflikto dieną buvo apsvaigusi nuo alkoholio, patį konfliktą vadindama „eiliniu šeimyniniu”.

Moters teigimu, jai nepatiko įvykio vakarą sutuoktinio moralizavimas, todėl ji pati pirma sudavė savo vyrui per veidą. Supratusi, jog Saulius ruošiasi išeiti iš namų, ji užstojo išėjimą į koridorių, kur abu tarp savęs susistumdė ir nugriuvo ant grindų, dėl to ji trinktelėjo galvą į plyteles. Esą nuo skausmo jai prasidėjo isterija ir ji vyrui perbrėžė veidą. Kitaip tariant, ne vyras prieš ją smurtavo, o iš dalies ji pati pakėlė ranką prieš jį.

Tuo metu kaltiniame buvo teigiama, jog S. Galminas parvertė žmoną ant grindų, ją užgulė savo kūnu ir, suėmęs rankomis už veido bei kaklo, ne mažiau kaip tris kartus trenkė jos galvą į grindis, padarydamas poodines kraujosruvas pakaušyje, kairės ausies kaušelyje, kairės akies viršutiniame voke ir kt.

Savo ruožtu Apeliacinis teismas pažymėjo, jog S. Galmino „smurtinio pobūdžio veiksmai buvo pakankamai intensyvūs ir lydimi didelės fizinės jėgos panaudojimo, tokio pobūdžio smurtavimas tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė sunkesnių padarinių, kadangi smurtaujama buvo ne tik pavojingu, galinčiu rimtai traumuoti būdu (pargriaunant nukentėjusiąją, ant jos užgriūnant, trankant jos galvą į grindis), tačiau traumuojant gyvybiškai svarbią nukentėjusiosios kūno vietą – galvą. Veiksmai buvo atlikti sutuoktinės mažametės dukters akivaizdoje, visiškai ignoruojant ne tik pačios A., bet ir mažametės prašymus nutraukti smurtą, pagalbos šauksmus”.

Šiais argumentais teismas atmetė galimybę nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, mat S. Galminas savo skunde prašė arba jį išteisinti, arba atleisti nuo atsakomybės.

Tuo metu Aušra vyrą prašė išteisinti kaip nepadariusį jokios nusikalstamos veikos.

Apeliacinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Virginijos Liudvinavičienės ir Lino Šiukštos, be kita ko, pažymėjo, jog „nukentėjusiosios A. parodymai dėl įvykio aplinkybių šiame procese buvo ne kartą keičiami, savo parodymus ji pakeitė ne tik ikiteisminio tyrimo metu (….), bet ir teisme, kuomet, teismui išėjus priimti sprendimo byloje, pateikė prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą bei dar kartą ją apklausti. Parodymų keitimo tendencija matoma vertinant ir atsakomybėn patraukto asmens – S., parodymus, jis, kaip ir nukentėjusioji, savo parodymus pakeitė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme”.

Lietuvos apeliacinis teismas abiejų apeliantų skundus atmetė.

Žmona teistumo išvengė

Klaipėdos apygardos teismas, paskelbęs apkaltinamąjį nuosprendį, kartu buvo priėmęs sprendimą pranešti Klaipėdos apylinkės prokuratūrai dėl galimai A. Galminienės duotų melagingų parodymų.

„Atvirai Klaipėdai” pasidomėjus, ar ikiteisminis tyrimas dėl to prokuratūroje buvo pradėtas, atstovė spaudai Viktorija Raštutytė informavo, jog tyrimas dėl galimo A. Galminienės melavimo buvo pradėtas kovo 1 d., tačiau po kurio laiko jis buvo nutrauktas pagal laidavimą.

„Šių metų spalio 28 d. Plungės apylinkės teismas, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Liudmilos Paulienės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal laidavimą, priėmė nutartį, kuria Aušra Galminienė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdymą nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio („Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) 1 dalyje pagal laidavimą”, – teigė prokuratūros atstovė.

Kartu ji priminė, kokiais atvejais toks procesinis veiksmas yra galimas: asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Spalvinga biografija

18 metų prokuratūroje išdirbęs S. Galminas aktyviai bandė kopti karjeros laiptais – dalyvaudavo beveik visuose Generalinės prokuratūros rengiamuose konkursuose užimti aukštesnes pareigas, tarp jų pretendavo ir į Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro kėdę.

Tačiau jam viso labo pavyko tik iš apylinkės prokuratūros pereiti darbuotis į Klaipėdos apygardos prokuratūrą eiliniu prokuroru, kas irgi vertinama kaip aukštesnė pozicija.

Be to, jis buvo labai aktyvus, draugiškas, komunikabilus, organizuodavo įvairias prokuratūros šventes bei renginius. Jo sumanymu ir iniciatyva šalies mastu prokuratūroje buvo pradėti rengti metų geriausio prokuroro rinkimai, kurie vyksta iki šiol. Taip pat jis keletą metų iš eilės Prokuratūros dienos proga organizuodavo moksleivių teisinių žinių konkursus, panašius į šalyje rengiamą Konstitucijos egzaminą.

Prokuroras aktyviai prisidėdavo prie prokuratūros sąskrydžių organizavimo, buvo krepšinio, kitų sporto varžybų iniciatorius ir dalyvis.

Prieš kurį laiką S. Galminas skaudžiai nukentėjo nuo buvusio tuometinio apygardos vyriausiojo prokuroro vairuotojo. Pastarasis iš prokurorų skolindavosi nemažas pinigų sumas, kurių vėliau jiems negrąžino.

Kalbėta, jog daugiausiai pinigų vairuotojui paskolino ir didžiosios dalies jų neatgavo tada dar jaunas prokuroras S. Galminas. Iš kur jam pavyko sukaupti nemažą pinigų sumą, liko paslaptyje.

Prokuroras mėgo brangius, gerus automobilius ir porą kartų buvo sučiuptas prie vairo viršijęs greitį, bet ši informacija prokuratūros vadovybės, panašu, savo laiku nepasiekė.

Jam teismui teko aiškintis ir dėl netinkamo medžioklinio šautuvo laikymo.

S. Galminui, nuteistam už smurtą artimoje aplinkoje, pačiam yra tekę kaip prokurorui ne kartą palaikyti valstybinį kaltinimą teisme būtent šio pobūdžio bylose.