Svarbu, Temos

“Išorinis uostas – sąlyginis sprendinys” (1)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-07-31


Artėjant Klaipėdos uosto bendrojo plano svarstymo finišui su susisiekimo viceministru Pauliumi Martinku ir aplinkos viceministru Martynu Norbutu bei įvairiais specialistais susitikę Klaipėdos bendruomenių atstovai buvo patikinti, kad galutinę išorinio uosto vietą nustatys dabar koreguojamas visos Lietuvos bendrasis planas.

O ruošiame uosto bendrajame plane ties Melnrage rodomas išorinis uostas esą yra tik “sąlyginis sprendinys”, kuris įsigalios tik tuo atveju, jei atitinkamai bus nurodoma ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Tokia veiksmų eiga esą yra pasirinkta dėl to, kad būtų ir sutaupoma laiko, ir pinigų nedubliuojant tų pačių procedūrų.

Lietuvos plano nepažeidžia?

Uosto direkcijoje vykusio pasitarimo metu giruliškis Gintaras Ramašauskas teigė, kad dabartiniai Uosto direkcijos planai prieštarauja Lietuvos bendrajam planui, o strateginis poveikio aplinkai vertinimas daromas ne pilna apimti, nes neužsimenama apie Būtingės variantą, nors tai esą privaloma.

“Neneigiame, kad uostas turi plėstis, bet taip daroma strateginė klaida, programuojama situacija, kai uostas nuolat trukdys miestui sveikai ir normaliai gyventi, o miestas nuolat kovos su neigiamu poveikiu, kurio neįmanoma išvengti. Reikia procedūras grąžinti į svarstymo stadiją arba abi alternatyvas – ir Melnragės, ir Būtingės – pilnai išnagrinėti ir tik tada priimti sprendimą”, – teigė G. Ramašauskas.

“Kalbame kaip apiforminti rezultatą, kuris jau kabo ant sienos, bet neturime galimybės palyginti abiejų – Melnragės ir Būtingės – variantų”, – antrino architektas Edmundas Benetis, rodydamas į žemėlapį, kuriame Uosto direkcija demonstruoja maksimalią galimą uosto plėtrą.

“Alternatyvos tikrai vertinamos, užsakyta studija artėja į pabaigą, mes viešinsime ją, skaičius, argumentus. Mes einame pagal nustatytą eiliškumą, Lietuvos bendrojo plano nepažeidžiame”, – savo ruožtu tvirtino Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Uosto direkcijos Plėtros skyriaus viršininkas Algimantas Kungys akcentavo, kad ši įmonė bendrąjį uosto planą gali rengti tik savo patikėjimo teise valdomoje teritorijoje.

“Taupant lėšas dali veiksmų perkelta į Lietuvos bendrojo plano rengimo procedūras, kurias vykdo Aplinkos ministerija. Tai – dar aukštesnio lygmens dokumentas, kuris ir nustatys giliavandenio uosto vietą. Ten ir bus parinkta tokio uosto vieta. O iki tol išorinio uosto sprendinys yra sąlyginis. Sprendiniai įsigalios tik tada, kai bus patvirtintas Lietuvos bendrasis planas, o jį tvirtins Seimas. Būtingės studija tikriausiai kito mėnesio pradžioje jau bus paviešinta”, – teigė A. Kungys.

Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus savo ruožtu klausė, koks yra tikrasis bendruomenių tikslas – “kad būtų išorinis uostas ar nebūtų”?

“Ar jums rūpi procedūros, ar turinys? Ar direkcijai reikėtų sėdėti rankas sudėjus ir laukti bei dubliuoti procedūras vėliau? Jei sakote, kad nenorite uosto Melnragėje, tai reikia ir įvardinti. Taip kaip tik taupomos lėšos, vengiant ateityje pakartoti tas pačias procedūras ir lėšų, ir laiko atžvilgiu”, – sakė P. Martinkus, kaip buvo klausiamas, ar Uosto direkcija, rengdama uosto bendrąjį planą, kol nėra pakeistas Lietuvos bendrasis planas, nešvaisto lėšų.

Su miestu jau sutariama

Pasitarime dalyvavęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pabrėžė, kad miestui tikrai būtų buvę geriau, jei būtų rengiamas vienas, o ne du atskiri bendrieji planai (miesto ir uosto), tačiau dabar jau reikia susitarti taip, kad “visiems būtų maksimaliai gerai, nes kitaip nieko nebus”.

“Mums labai svarbu krantotvarkos dalykai”, – sakė S. Budinas.

Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro doc. dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė savo ruožtu akcentavo, kad nėra realių jūros nešmenų transporto duomenų, tik matematiniai modeliai.

“Ar jie rodo tiesą – neaišku”, – teigė mokslininkė.

A. Vaitkus sakė galįs tik apgailestauti, kad iš tiesų praeityje nebuvo tirta “eilė faktorių”. Kartu jis akcentavo, kad be techninio projekto neįmanoma pasakyti apie konkretų išorinio uosto poveikį.

“Liko vienintelis klausimas – kokia zona turi būti nuo “Klaipėdos naftos” teritorijos – 70 ar 100 metrų. 70 galima užtvirtinti jau dabar, o 100 reikėtų Vyriausybės sprendimų. Visi kiti sprendiniai miesto vadovams ir specialistams neužkliūva”, – teigė A. Vaitkus.

Viceministras P. Martinkus savo ruožtu sakė, kad girdimi pageidavimai, jog pirmiau turi būti įrengti transporto koridoriai, o tik vėliau statomas išorinis uostas, yra nerealūs.

“Viskas turi būti vykdoma paraleliai. Uostas tikrai nenori gyventi nuolatiniame konflikte. Kalbate lyg esame kažkokie žvėrys, kurie nori viską apkalti metalu. Mes turime bendrus tikslus, miestas irgi nori rekreacinės zonos. Niekas nenori nieko atimti”, – sakė P. Martinkus.

Gąsdina dabartinė situcija

Viceministras tvirtino, kad į uosto plėtros planus griežtai žiūrės ir Aplinkos ministerija, tačiau, bendruomenių atstovų nuomone, ši ministerija ir jai pavaldžios institucijos jau dabar nesusitvarko su esama situacija.

“Aplinkos ministerijos institucijos dirba labai neefektyviai, labai lėtai. Kaip ateityje suvaldysite situaciją, jei dabar nesuvaldote? “Juk Klasco” gavo leidimą vykdyti krovą 100 metrų atstumu nuo darželio ir mokyklos, turėdami tik vieną vandens patranką”, –  teigė Švyturio gatvės gyventoja, Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją atstovė Alina Andronova, minėjusi ir Smeltės kvartale atsiradusias bėdas dėl Kamineros krovinių terminalo pradėtos vykdyti anglies krovos.

“Iš tiesų su “Klasco” patrankomis ir mes įgavome patirties. Pastatyta oro taršos matavimo stotelė parodė, kad “Klasco” viršijo normas – matavimo metu vyravo vakarų vėjai ir jei kiltų ginčas, teisme jaustumėmės labai tvirtai. Paprastai reikia stebėti metus laiko, bet jau dabar turimų duomenų pakanka versti įmonę keisti situacija kaip įmanoma greičiau, siūlysime Aplinkos apsaugos agentūrai sugriežtinti sąlygas. Dėl Kamineros krovinių terminalo bus vykdomos tokios pačios procedūros – jie tik praėjusį mėnesį gavo leidimą”, – sakė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys.

Anot aplinkosaugininkų, pastatyta oro taršos matavimo stotelė parodė, kad “Klasco” viršijo normas. Martyno Vainoriaus nuotr.

A. Kairys taip pat pabrėžė, kad “Europa matuoja tik 11 teršalų, o mes daugiau, jau senokai esame aplenkę”.

Saulėtekio seniūnaitė Rasa Arcišauskienė savo ruožtu dėstė, kad palaidi kroviniai neturi būti kraunami šalia gyvenamųjų teritorijų arba turi būti nuolat vykdomas kietųjų dalelių monitoringas ir esant viršijimams nutraukiama krova. Anot jos, taip pat turėtų būti statomi ne mažesni kaip 4 metrų aukščio triukšmo slopinimo ekranai, o Uosto direkcija turėtų kartu su “Lietuvos geležinkeliais” ieškoti sprendimų, kaip mažinti traukinių keliamą triukšmą.

“Reikėtų apsispręsti, ko norime – ar mažinti biurokratus, ar didesnės kontrolės. Su dabartiniais resursais yra optimalu, žmonės dažnai dirba ir savanoriškai, be atlygio, nes tiki savo misija. Bet kokiu atveju visada laukia visų pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti situaciją”, – teigė aplinkos viceministras Martynas Norbutas.


2018-07-31

Vienas komentaras apie ““Išorinis uostas – sąlyginis sprendinys””

  1. Galima nediskutuotinai konstatuoti: Klaipėda tikrai nebus (iš dalies ir nėra) miestas, skirtas gyvent. Čia pramoninis miestas: pietinė pusė jau apstatyta fabrikais, kurie kelia problemų, kurios nėra sprendžiamos; vakarinė apstatyta uosto triukšmu, kuris yra nevaldomas (gyvenu Medvėgalio gatvėj, tad naktį tenka dažnai pabust nuo konteinerių krovos). Visas pietinis miesto pakraštys jau įkalintas negįžtamai pramoninėje zonoje, liko šiaurinis, kurį skubama taip pat įkalinti. Po to galima prognozuot, kas neišvengiama: atsibus (tarimai) valdininkai ir sakys, kad tikrai problema, bet jau nieko nebus galima padaryt, uosto juk neišardys. Tad tokios ir tokelės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt