Klaipėdos kultūrinės bendruomenės, puoselėjančios viltis įsikurti buvusiame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komplekse, atstovai skambina pavojaus varpais – šio objekto perdavimo miestui procedūros užsitęsė ir stringa, o jis pats nyksta akyse.

Jei situacija nesikeis, į daugiau nei dešimt institucijų raštu kreipęsi miesto kultūrininkai žada rengti ir įvairias viešas protesto akcijas.

Tuo metu Vyriausybės kanceliarija žada, kad klausimas turėtų būti išspręstas per mėnesį laiko.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Valstybės saugomas objektas iš tiesų yra visiškai nesaugomas. Jau daugiau kaip pusmetį nuo Tarybos sprendimo niekas nevyksta. Pastaraisiais mėnesiais įvyko net trys gaisrai, vienas buvo labai rimtas, tad objektas jau yra kritinės būklės. Nežinom, kodėl sprendimas kabo ore. Suprantame, kad Vyriausybė blokuoja. Blokuoja konstitucinę savivaldos teisę spręsti, ko miestui reikia. Praėjusią savaitę išsiuntėme kreipimąsi į atsakingas institucijas. Jei ir toliau taip tęsis, organizuosime viešas akcijas”, – sakė asociacijos Klaipėdos kultūros bendruomenė vadovas Tomas Kiauka.

Šios asociacijos valdybos narė Andželika Baroti akcentavo, kad jei pastatas būtų perleistas miestui iškart po to, kai iš jo išsikėlė policininkai, pradiniam jo įveiklinimui būtų reikėję visiškai nedaug investicijų, nes buvo ir visi sanitariniai mazgai, ir elektros tinklai. O dabar esą baisu, kas darosi jo viduje.

„Čia lankydavomės maždaug kas porą mėnesių ir kaskart būklė vis blogesnė. Jau rudenį čia galėjo būti gyvybė, vyktų renginiai, o tai būtų geriausia apsauga. Galvojome organizuoti ir visuotinę miestelėnų talką, kurios metu būtų sutvarkytas kiemas”, – sakė ji.

Klaipėdoje šiuo metu viešintis Ispanijoje veikiančios organizacijos „NartexBarcelona“ vadovas Jordi Pardo tikino, kad pastatas daro jam didelį įspūdį. J0 vieta esą yra didžiulis pranašumas – šalia senamiesčio, upės. Jis, svečio nuomone, galėtų tarnauti ne tik kultūrai, bet ir visai kūrybinei industrijai.

„Klaipėdoje yra didžiulis kūrybingumo potencialas. Čia gali būti trečiojo miesto ikona, labai gerai žinoma ir Europoje”, – dėstė J. Pardo.  Martyno Vainoriaus nuotr.

„Akis bandantis ir širdį draskantis vaizdas. Miestas nuo savo pozicijos ir vizijos nesitraukia. Laikas Lietuvoje suprasti, kad kultūra nėra vien išlaidos, tai atsiperkančios investicijos. Skambinau Vyriausybės kancleriui, premjero tarnybai, tačiau premjeras, grįžęs po atostogų yra užverstas darbų lavina. Neabejoju, kad premjerui perdavė ir jis jau žino. Bendravau šiandien ir su Turto banku, bet jie tik vykdo pavedimus. Kaip supratau, jie analizuoja ir tai, kur turėtų įsikurti visi Klaipėdos teismai, ir kaip teorinį variantą analizuoja tikriausiai ir šį objektą. Bet, mano nuomone, nauja statyba tokiu atveju būtų gerokai pigiau. Taip, raštiško įsipareigojimo nebuvo, tačiau negali saujelė skeptikų blokuoti ar stabdyti šio proceso įgyvendinimo, nors galbūt kažkam Vilniuje tai ir padeda konstatuoti, kad yra nenorinčiųjų, jog toks projektas būtų įgyvendintas. Tokia priežiūra, kuri yra dabar, ne tik kad netenkina, bet ir piktina, tai jau darosi padidintos rizikos zona, negi reikia laukti kokios nelaimės?” – dėstė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, pavadinęs pastatų kompleksą „keturių tarakonų viešbučiu”, „benamių bendruomenės namais”.

Anot jo, sprendimas dabar „yra ant Vyriausybės darbo stalo, politinio sprendimo jėgoje ir valioje”.

„Tiksiuosi, kad šios dienos mintys pasieks tas ausis, kurias reikia, ir sujaudins širdis, kurių dar nesujaudino. Neįsivaizduoju Mėlynojo proveržio be šio objekto. Kad ir kaip baigtųsi ši istorija, miestas nepaliks menininkų”, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė teigė, kad miesto Tarybai priėmus sprendimus, kuriais buvo išreikštas noras perimti pastatų kompleksą, ir suformuotas už ji perduodamo nekilnojamojo turto sąrašas, Turto bankas buvo paprašęs pateikti Savivaldybės funkcijomis grįstą pastato naudojimo koncepciją.

„Ją turėjome, tad iš karto pateikėme, tačiau po to jau apie porą mėnesių jokio atsakymo nebesulaukiame”- sakė ji.

„Kai ką papildėme turto sąraše, keitėme, vyko normalus derybinis procesas, kuris vėliau sustojo”, – teigė meras.

„Atvira Klaipėda” paprašė Vyriausybės kanceliarijos spaudos tarnybos atsakyti, kada galima tikėtis kokio nors Vyriausybės sprendimo dėl šio pastato likimo, taip pat – ar iš tiesų yra vertinama galimybė čia įkurdinti visus Klaipėdos mieste veikiančius teismus.

„Informuojame, jog buvusio Klaipėdos VPK pastato klausimą kuruoja ne premjeras Saulius Skvernelis, o Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. Dėl pastato ateities Vyriausybėje įvyko pasitarimas, kurio metu nutarta pavesti Turto bankui atlikti kaštų ir naudos analizę. Tai šiuo metu ir yra daroma. Tikėtina, kad galutinis sprendimas dėl buvusio Klaipėdos VPK pastato bus priimtas vėliausiai per mėnesį”, – rašoma Vyriausybės Spaudos tarnybos parengtame atsakyme.

Informacija

Neogotikos stiliaus pastatų kompleksas buvo pastatytas 1862 m. Centrinėje pastato dalyje įsikūrė prisiekusiųjų teismas, dešinėje – teismo įstaigos. Čia buvo ir kalėjimo kameros. 1898 m. pristatytas priestatas, kuriame buvo įrengti butai tarnautojams, atskiras sektorius moterims. Dar buvo pastatytos dirbtuvės. Nuo 1885 m. minėtame komplekse veikė Apygardos teismas.