P0

Mums rašo

Uosto tarša – pamatuojama (2)

Atvira Klaipėda

Gintaras
2018-08-16


Visi daug kalba apie taršą, visaip kraipo informaciją sau naudinga linkme, padangos jau visiems dyla, bet pamiršta, kad uosto tarša yra pamatuojama kaip krovinio praradimo procentas.

Trąšų versle yra priimtas toks krovinio praradimas kaip nubyrėjimas/nudulkėjimas uoste – laikoma normaliu, kai netenkama 0,05% krovinio masės. Dalis to prarasto krovinio dulkėmis skrenda į miestą, dalis krenta į vandenį ir tampa pagrindine priežastimi vandens dumblių žydėjimui, vandens faunos ir floros nuostoliams, o kai pradės dulkės skristi ir į vandenvietę pietuose – dalį to krovinio išgersim patys.

Dalis to nubyrėjusio krovinio yra sušluojama uoste ir utilizuojama (tiksliau ūkininkai išsivežioja), arba palijus ar plaunant kompanijos teritoriją per lietaus kanalizaciją patenka į Kuršmares.

Skaičius, rodantis, koks nubyrėjimas/nudulkėjimas taikomas rūdinėms medžiagoms, metalurgijos atliekoms, tikrai turi būti “Klasco” kontrakte su krovinio savininku. Martyno Vainoriaus nuotr.

Jeigu, kaip teigiama, Klaipėda yra trąšų krovos lyderis Baltijoje, krauna apie 7 mln. t birių trąšų per metus, tai Klaipėda tokiu būdu „pasitręšia“ maždaug 3,5 tūkstančiais tonų per metus, minus kiekis, kurį pro kompanijų vartus išsiveža ūkininkai kaip sąšlavas.

Manau, kad tiksliau paskaičiuoti, bandant nustatyti, kiek trąšų su vėju nuskrido į miestą, kiek subyrėjo ar buvo su lietum nuplauta į marias – neįmanoma, bet gal specialistai turi tokią metodiką ir patys papasakos.

Tokia pat metodika – tik be ūkininkų – yra ir “Klasco” kraunant visokį kitą nuodingą brudą: dalis skrenda į miestą, dalis krenta ar suplaunama į marias, dalis sušluojama įmonėje. Koks nubyrėjimas/nudulkėjimas taikomas rūdinėms medžiagoms, metalurgijos atliekoms – nežinau, bet skaičiukas tikrai turi būti “Klasco” kontrakte su krovinio savininku.

Gerai paieškojus, galima rasti tarptautines krovinio praradimo uoste normas MARPOL dokumentuose. Šiaip – kuo krovinys pigesnis, tuo didesnis yra leidžiamas nubyrėjimas uoste. Informacijos šaltinis – „Potential sources of nutrient inputs: Baltic sea ports handling fertilizers“ 2017 m. Baltic Marine Environment Protection Commission.


    2018-08-16

    2 komentarai “Uosto tarša – pamatuojama”

    1. Piktas straipsnis. Išvarykit krovinius iš uosto, ir bedarbystės bumas Klaipėdos mieste garantuotas. Valio … ?

      • Per tokius krovinis išvarysit žmones iš miesto. Tai gal geriau, galvojant apie miesto augimą pasirinkti krovinius, ar uosto įmonė tokia 1) turtinga, kad padavus juos į teismą dėl sveikatai padarytos žalos (kuri yra akivaizdi, tik dar nėra tiesiogiai pririšta prie įmonės) gyventojams dar liktų gyvybinga išmokėjus kompensacijas ištisiems rajonams, 2) biedna, kad negali pasirūpinti geresniais pardavimais ir nepavojingiems miestui kroviniais, 3) atsilikusi, kad nesupranta, kuriame amžiuje gyvena ir kokios yra verybės?

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt