Klaipėdos miesto Tarybos Etikos komisija Rusų aljanso prašymu svarsčiusi konservatoriaus Arūno Barbšio pasisakymą svarstant klausimą dėl Lietuvos partizanų vanago Adolfo Ramanausko-Vanago įamžinimo Klaipėdoje tik posėdžiui pirmininkavusio Vytauto Čepo balso pirmumo persvara nutarė rekomenduoti jam suderinti savo elgesį ar veiklą su politikams taikomais elgesio principais ar reikalavimais.
Pats A. Barbšys tokį komisijos sprendimą vertina kaip abejonę Lietuvos partizanų karo lauko teismo sprendimų teisėtumu.
Rusų aljanso vardu prašymą Etikos komisijai parašiusi Tatjana Fedotova pasiekė, kad Arūnas Barbšys būtų pabartas už savo pasisakymą. Martyno Vainoriaus nuotr.
Nori išvengti dviprasmybių?
Etikos komisijai Rusą aljansas, nusišalinanti nuo V. Titovo apkaltos procedūros, buvo įteikęs pareiškimą, kuriame prašė įvertinti A. Barbšio elgesį, kai jis miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto metu po Viačeslavo Titovo pareiškimų apie A. Ramanauską-Vanagą, pasibaigusių jam apkaltos procesu, pareiškė, kad „jei žudė, tai ir buvo už ką”. Rusų aljanso atstovas Andrejus Kugmerovas to posėdžio metu balsuojant susilaikė.
Anot pareiškimą pasirašiusios miesto Tarybos narės Tatjanos Fedotovos, skaitant tokius žodžius galima daryti išvadą, kad A. Barbšys ne tik sutinka su partizanų vadui mestais kaltinimais, bet ir tai pateisina. Rusų aljanso manymu, A. Barbšys turi paaiškinti ir atsiprašyti tų, jei kas ne taip suprato, o tokių esą buvo nemažai. Taip pat šios partijos atstovų nuomone, A. Baršys turi nusišalinti nuo V. Titovo apkaltos proceso.
Etikos komisijos pirmininkei Aldonai Staponkienei nedalyvaujant posėdyje jam pirmininkauti turėjo pirmininkės pavaduotojas konservatorius Laisvūnas Kavaliauskas, bet jis nusišalino dėl to, kad yra tos pat frakcijos narys kaip ir A. Barbšys. Komisijos narių sprendimu pirmininkavimą perėmė Vytautas Čepas, o nuo svarstymo nusišalino ir T. Fedotova, taip pat priklausanti šiai komisijai.
„Apkaltos komisija – ne mūsų reikalas, tad lieka svarstymui ta dalis, kuri dėl pasisakymo”, – konstatavo posėdžiui pradėjęs pirmininkauti V. Čepas.
Kokios nuomonės?
„Tai yra dvigubų standartų pavyzdys. Abu pasakė ne taip, o į Barbšio pasakymą niekas neatkreipė dėmesio. Mūsų tikslas, kad būtų išvengta dviprasmiško politikų kalbėjimo. Kiekvienas politikas turi rinktis žodžius, kad nebūtų dviprasmiškai suprantama”, – pareiškimo motyvus aiškino T. Fedotova.
„Aš taip nepasakiau. Iš viso nesuprantu, kodėl 28-ais nepriklausomybės metai turiu aiškintis dėl to, kad užstojau Lietuvos partizanus ir jų kovą už laisvę. Paimta iš konteksto ir perteikta ne taip, kaip mano buvo pasakyta. Nematau pagrindo tokiam skundu. Pasakiau, kad žudė NKVD’istus ir kitokius oponentus. Aš nekalbėjaus apie jokius taikius gyventojus. Nesuprantu iš viso pagrindo, iš kur paimta, kad teigiu, jog partizanai žudė taikos piliečius ar pateisinu tai. Nemanau, kad reikia komisijai aiškinti istoriją, cituoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenis apie tai, kad vyko karto teismai, susirėmimai, kuriuose žūdavo ir stribai, būdavo teisiami išdavikai. Partizanų vardu žudė ir kagėbistai, mgėbistai. Buvo daromi netikri partizanai. Paimta dalis sakinio, man tai primena KGB metodus, kai paimdavo kelis žodžius ir jiems pateikdavo kitą prasmę ir norima žmogų apšmeižti. Manęs turėtų atsiprašyti. Jeigu būdavo, tai spręsdavo karo lauko teismai. Tą turėjau omenyje. Kalbėdamas rėmiausi istorikų tyrimais. Sovietmečiu stengtasi įteigti, kad banditai žudė nepagrįstai, vyko pilietinis karas. Tikrai nežudė taikių gyventojų. Nesiimsiu atsiprašyti, nes juk pripažįstama, kad tai buvo aukščiausia Lietuvos valdžia, jos vadovai pripažįstami prezidentais, tai nemanau, kad jų karo lauko teismai neteisėti”, – teigė A. Barbšys.
Komisijos narys, miesto Tarybos narys Mindaugas Gilys siūlė žiūrėti „nuo pat pradžių ir žiūrėti, kas tą košę užvirė”. Jis teigė nemanantis, kad toks A. Barbšio pasisakymas skaldytų miesto bendruomenę.
„Jei vokiečių tauta ir šiandien prisipažįsta bei kalba, kad fašizmas juos labiausiai nuskriaudė ir atsiprašo, rusų tauta iki šiol neapsisprendė, ar juos stalinizmas nuskriaudė ar globojo. Kol nebus sudėti taškai ant i, tol ši problema tęsis. Aš siūlau nesmerkti to pasisakymo”, – sakė M. Gilys.
„Labai subtilūs dalykai. Man norėtųsi šį klausimą gražiai subtiliai užbaigti, kad nebūtume teisėjai. Ir viena, ir kita pusė darosi politinę areną. Reikia rasti taikų sprendimą, nekrapštyti tų žaizdų. Esame daugiatautis, daugiakonfesinis miestas ir reikia nebeaitrinti klaipėdiečių emocijų”, – teigė komisijos ir miesto Tarybos narė Lilija Petraitienė.
„Suaugusių žmonių žaidimas emocijomis. Tėvai man labai daug pasakojo apie šį laikotarpį, nes mama buvo mokytoja prie didžiulio miško. Manyčiau, kad Arūnas nenusižengė jokiai etikai. Gal ir reikia svarstyti tokius dalykus, bet čia žaidimai, kurių neturėtų būti”, – savo ruožtu sakė Jonas Sąlyga.
Tuo metu kita komisijos narė, Brožynų g. seniūnaitė Irena Gailiūtė tvirtino, kad „reikėtų atsakingai rinkti žodžius, nemanipuliuoti tokiais dalykais”.
„Politikai turėtų atsargiau vertinti tuos istorinius įvykius”, – teigė ji.
Komisijai priklausantis Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis sakė, kad jau pirmą dieną V. Titovas kreipėsi į jį ir norėjo užtarimo.
„Kiekviena valstybė turi teisę kurti savo didvyrius ir reikia tai daryti Lietuvai, ugdyti patriotus. Kažkokia žydų organizacija paskelbė, kad Vanagas dalyvavo žydų žudynėse, bet oficialiai Izraelyje nėra tokių duomenų. Sutinku, kad reikia atsargiai kalbėti, bet iš abiejų pusių dabar daroma politika, priešrinkiminė reklama. Sutinku, kad reikia atsargiai kalbėti, bet jokios kaltės dabar nematau”, – sakė F. Puzemskis.
„Mes neturime kito kelio, kaip tik remtis istoriniai šaltiniais, faktais, patvirtinimais. 95 procentai žydų remiasi faktais, kai vieniems suteikia pasaulio teisuolių vardą, o kitus kala prie kryžiaus. Taip turi elgtis ir lietuviai. Sudarykime sąlygas visiems būti kaip namuose. Vienas leptelėjo ir, aišku, kad tai buvo provokacija. Kolega leptelėjo atgal ir baigėsi tuo, kad vienas miltais buvo apipiltas. Klausimas tikrai sudėtinga, čia negali būti jokio teisingo verdikto, vis tiek bus nepatenkintų. Teisinti žudymą vis tiek nėra teisinga, bent jau garsiai, nes ten buvo tokia makalynė. Tauta, kurią draskė žvėris, gi gynėsi, bet kad vyko 10 metų karas po karo, kažkodėl užmirštama. Užmiršta ir tai, kad SSRS Aukščiausiojo Taryba pripažino okupaciją, aš pats už tai ranką kėliau. Bet mes turime stovėti aukščiau už tai. Atsiprašyti nėra sunku, juoba kad yra už ką”, – sakė V. Čepas, pabrėžęs, kad V. Titovas elgėsi sąmoningai, o V. Barbšio buvo išprovokuota emocija.
Nuomonės pasidalino perpus
V. Čepas pasiūlė komisijai formuluoti sprendimą rekomenduoti A. Barbšiui suderinti savo elgesį ar veiklą su Elgesio kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytais Politiko elgesio principais ar reikalavimais. Tačiau esant ir kitokiai nuomonei taip pat vyko ir balsavimas dėl to, kad jis nepažeidė Elgesio kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytų Politiko elgesio principų ar reikalavimų;
Už pastarąjį siūlymą pasisakė M. Gylus, J. Sąlyga ir F. Puzemskis. V. Čepo siūlymą palaikė jis pats, I. Gailūtė ir L. Petratienė. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas tapo V. Čepo, kaip posėdžio pirmininko balsas.
A. Barbšys po posėdžio neslėpė, kad jo netenkina toks sprendimas. „Atvirai Klaipėdai” jis teigė, kad jį vertina kaip abejonę Lietuvos partizanų karo lauko teismo sprendimų teisėtumu.
2018-07-18 Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio stenograma
Rimantas Taraškevičius: Toliau dar vienas sprendimo projektas dėl Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo. Ar reikia papildomo pristatymo.
V. Titov: Taip, reikia.
Nijolė Laužikienė: Jis mokėsi pedagoginėje mokykloje, kol buvo mokykla perkelta į Panevėžį.
R. Taraškevičius: Ar galiu teikti balsavimui?
V. Titov: Klausimą turiu. Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti tokį žmogų, už kurio buvo nužudyta apie 8 tūkstančiai taikos piliečių ir vaikų.
N. Laužikienė: Mes neturim tokios informacijos, kad buvo nužudyta.
V. Titov: Aš turiu, galiu paduoti.
N. Laužikienė: Nenorėčiau.
V. Titov: Internete…
N. Laužikienė: Neturėtumėm diskutuoti…
V. Titov: Aš manau, kad tokiems žmonėms ne vieta Klaipėdoje amžinti.
J. Simonavičiūtė: Kas jis toks buvo?
V. Titov: Ką? Galiu duoti.
J. Simonavičiūtė: Tai jūs pakomentuokit.
V. Titov: Veikėjas, kaip aš žinau. Paprasčiausiai nenorėjo taikiai gyventi.
A. Barbšys: Prilyginamas prezidentui Lietuvos… Ateivis… Palikuonis…
N. Laužikienė: Nenoriu komentuoti.
R. Taraškevičius: Klausimas labai aiškus. Prašau pasakyti, kas už, ar bus prieštaraujančių.
V. Titov: Aš griežtai prieš.
R. Taraškevičius: griežtai prieš Titovas, 5 komiteto nariai už, taip? Teisingai supratau?
A. Šulcas: Ne, ne, ne, vienas susilaiko.
Andrej Kugmerov: Aš susilaikau.
R. Taraškevičius: 1 susilaikius, 4 už.
A. Barbšys: Teisingai. Ne veltui kovojo turbūt. Teisingai darė.
V. Titov: Nežinau, teisingai, neteisingai no 8 tūkstančiai žmonių buvo nužudyta.
A. Šulcas: O kiek nužudė kiti čia, kiek ištrėmė?
V. Titov: Taikos piliečiai.
A. Šulcas: Kiek ištrėmė?
A. Barbšys: Kokie taikos piliečiai? Kokias čia dezinformacijas kažkokias…
V. Titov: Yra gyventojas, kurie gali parodyti.
R. Taraškevičius: Kolegos, nesusimuškit.
A. Barbšys: NKVDistus ir visokius kitus oponentus, jei žudė, tai ir buvo už ką.
V. Titov: Tokius banditus.
A. Barbšys: Čia buvo kova, Lietuvos kova, kiek lietuvių žuvo.
Kas vyksta – Klaipėdos m. tarybos Etikos komisijai pirmininkauja Aldona Staponkienė – jei neklystu-, buv. KGB majoras?