[vc_row][vc_column][vc_column_text]Nemuno gatvėje pradėtas griauti 1938 m. iškilęs III Smeltės mokyklos pastatas. Vietoje jo Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė” iki gruodžio čia numato įrengti jūrinių konteinerių krovos ir sandėliavimo aikštelę.
Šalia stovinčiai senesniam, 1905 m. statybos pastatui (Nemuno g. 145), kuriame irgi veikė mokykla, šių metų vasarį buvo patvirtintas individualus apsaugos reglamentas.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Pastatas kapitaliai perstatytas, sovietmečiu priaugintas į šonus ir viršų, bet likęs senosios mokyklos pagrindas. Išsaugojimo naivu tikėtis, nes autentiškos tik sienos, bet įdomu, ar bent istoriniai apmatavimai atlikti”, – „Atvirai Klaipėdai” sakė apie pastato Nemuno g, 143A griovimo darbus pranešęs klaipėdietis Eimantas.
Šiuo metu atostogaujančią Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėją pavaduojantis vyr. inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas sakė, kad griaunamos mokyklos pastatas nebuvo kultūros paveldo vertybė.
Leidimas pastato griovimo darbams ir konteinerių aikštelės įrengimui buvo išduotas dar 2013 m. Griovimo darbus atlieka UAB „Vilniaus betono demontavimo technika”.
Griaunamas pastatas, anot istoriko prof. Vasilijaus Safronovo, šalia jau stovėjusio senesniojo, buvo išmūrytas 1938 m. Iki 1937-ųjų mokymosi įstaiga buvo vadinama Ш Smeltės mokykla (Schule Schmelz III). 1937 m. jai buvo suteiktas šveicarų pedagogikos novatoriaus Johanno Heinricho Pestalozzio vardas. Tarpukariu mokyklos adresas buvo Malūnų g. 88 (Mühlenstraße).
„Memeler Dampfboot” nuotr,
Nuo 1959 m. Klaipėdoje gyvenantis Aleksandras Sakas puslapyje apleistazona.lt yra paskelbęs komentarą, kuriame rašo, kad pokario metais šiuose dviejuose pastatuose ir šalia buvusiame trečiame mediniame vienaaukštyje veikė Klaipėdos VIII vidurinė mokykla, kurioje buvo dėstoma lietuvių kalba. Joje, anot A. Sako, lietuvių kalbos mokytoju dirbo poetas Paulius Drevinis, kurį laiką gyvenęs didžiojo pastato rūsyje.
„Mokinių skaičiui mažėjant, Klaipėdos VIII vidurinė mokykla buvo uždaryta. Tai atsitiko apie 1978 metus – tais metais jos vardas buvo suteiktas kitai, naujai pastatytai mokyklai Statybininkų prospekte (1993 metais pervadintai „Aukuro” vidurine mokykla). Vienaaukštis pastatas buvo nugriautas, o didžiojo pastato bazėje įsteigtas tarpmokyklinis mokymo kombinatas, kur miesto moksleivius pažindindavo su įvairiomis darbininkiškomis profesijomis”, – rašė A. Sakas.
1905 m. statytą mokyklą 2010 m. sausį nuniokojo gaisras, nors dar 2009 m. jai Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos sprendimu buvo suteikta teisinė apsauga. Tai yra istorizmo stiliaus pastatas, kuriam būdingi romantizmo, neogotikos elementai, priemiesčio architektūrai būdingos detalės, medžiagiškumas, mastelis, proporcijos. Šių metų vasarį Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška patvirtino šio kultūros paveldu esančio pastato individualų apsaugos reglamentą. Pagal jį šio pastato teritorijoje draudžiama statyti statinius, „kurie aukščiu, apimtimi, ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar trukdytų jį apžvelgti”.
Paskutinio Uosto plėtojimo tarybos posėdžio metu šis pastatas buvo minimas kaip viena iš galimybių, kur galėtų įsikurti muitinės Pilies jūrų uosto postas, dabar veikiantis nepritaikytose Birių krovinių terminalui priklausančiose patalpose toje pačioje Nemuno gatvėje.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”46788,46789,46790,46791,46792,46793,46794,46795,46796,46797,46798,46799,46800,46801,46802,46803,46804″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]
Jeigu pastatas yra paveldas,tai kodėl ji griauna?Perkelti ten muitine butu geras variantas-ir pastatą išsaugotu ir muitines postas turėtu savo vieta.