P0

Kriminalai ir nelaimės, Svarbu

Keltų byloje aiškinosi ir “Novaturo” akcininkas

Avatar

Martynas Vainorius
2018-09-06


Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose toliau nagrinėjama byla, kurioje dvi bendrovės ir trys asmenys yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad daugiau nei 1000 kartų pasinaudojo nepriklausiančiomis perkėlimo keltais kompensacijomis, kai nelegaliai kėlėsi į Neringą ir iš jos, taip valstybei padarant daugiau nei 91 tūkst. eurų žalą.

Kaltinimai yra pareikšti bendrovėms “Feltura” ir “Ramotransa” bei Donatui Baužinskiui, Audriui Zukui ir Ramūnui Ščiukai. Ketvirtadienį šioje byloje buvo apklausiami liudytojai, tarp kurių buvo ir fiktyviai panaudai iš bendrovės “Feltūra” automobilius perėmusios Neringoje registruotos UAB “Marių namai” direktorius Rytis Šūmakaris, vienas iš smulkiųjų “Novaturo” akcininkų.

Machinacijos keltų leidimais šią trijulę atvedė į teismo suolą. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak kaltinimą byloje palaikančios prokurorės Vaidos Pužauskienės, kaltinamieji sutinka atlyginti padarytą žalą, pripažįsta faktines, bet ne juridines aplinkybes.

“Todėl tai yra sunku traktuoti kaip lengvinančias aplinkybes, kurios leistų prašyti švelnesnės bausmės”, – sakė prokurorė.

Pasirašė sutartį, nors negalėjo

Pirmoji byloje liudijo Kretingos rajone, Vydmantuose, registruotos bendrovės “Feltura” buhalterė kaltinamojo direktoriaus D. Baužinsko žmona Anna Baužinskienė, pati iki 2014 m. vadovavusi šiai bendrovei.

Ji aiškino, kad tuo metu nežinojo, kad negalima tokiais leidimais naudotis. Jų pačių buhalterė sakė net nemačiusi,  tik bendrovės “Marių namai” atstovo A. Zuko atsiųstas sutartis.

“Neskaičiau sutarčių, nes vyras paskambino ir pasakė, kad reikia tai pasirašyti”, – tikino A. Baužinskienė.

Byla nagrinėjančiam teismo pirmininkui Svajūnui Bliudsukiui tikslinantis aplinkybes paaiškėjo, kad ji tuo metu net neturėjo teisės pasirašyti tokių automobilių panaudos sutarčių, nes nebebuvo direktorė, o atitinkamo įgaliojimo neturėjo.

“Buvau pamiršusi, kad nebe vadovė. Pasirašiau, atskenavau ir išsiunčiau Zukui”, – sakė buhalterė, tikinusi, kad neturi jokių ryšių su “Marių namais”.

Pasak jos, tokios sutartys buvo pasirašytos dėl to, kad “Marių namams”, vykdžiusiems statybas, būtų galima pigiau atvežti produkciją. Moteris taip pat pripažino, kad su tais pačiais leidimais buvo teikiamos paslaugos ir kitiems klientams, kuriems reikėjo paslaugų Neringoje.

Prokurorė savo ruožtu akcentavo, kad dėl tokios aplinkybės įmonė buvo konkurencingesnė nei kitos tokios bendrovės ir turėjo akivaizdžią naudą.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

“Tuo metu nesupratau, kas yra panauda, galvojau, kad tik dėl darbų vykdymo sutartys. Dabar nepasirašyčiau tokių. Nežinojau lengvatinių leidimų tvarkos. Automobilių neperdavėme, nes nesupratau, kad tai reikia padaryti”, – dėstė A. Baužinskienė.

Atsakydama į advokato klausimą ji tvirtino, kad visas įmonės sutartis tikrino tik vyras, pasitikėdamas kitais asmenimis, nors neturėjo teisinio išsilavinimo.

Pasak buhalterės, žalą Kelių direkcijai atlygina pats jos vyras, o ne bendrovė. Teismui advokatas pateikė įrodymus, kad jau sumokėti 1885 eurai.

Rūpinosi tik pinigais?

Teisme taip pat liudijęs UAB “Marių namai” direktorius Rytis Šūmakaris (nuotr.) tikino, kad yra “daugiau investuotojas, neturi kvalifikacijos statybų srityje”, tad nutaręs statyti komercinės paskirties pastatus “Marių namų” sklype Nidoje, Taikos g. 41, ieškojo atitinkamos kvalifikacijos žmonių.

“Sudarėme su UAB “Yglė”, ji priskyrė Audrių Zuką, kad jis atliktų visus veiksmus. Nesigilinau į sutartis, tik žiūrėjau į sumas. Mano pagrindinis galvos skausmas, kad nepritrūktų pinigų ir objektai stovėtų. Su “Feltūra” susipažinau tik ikiteisminio tyrimo metu. Pasirašinėjau daug sutarčių, man buvo sakoma, kad jos reikalingos, kad objektas atsirastų. Pasitikėjau tais žmonėmis. Žiūrėjau tik, kiek kainuos.  Supratau tik tai, kad jei Audrius siūlo, tai bus įmonei naudinga. Aplaidumas, pasitikėjimas….  Pasirašiau ant sutarties, o kas toliau ten buvo, nežinau. Niekas nesakė, kad reikia perimti automobilius įmonės reikmėms. Jei būčiau žinojęs, kad tai nusikaltimas įstatymams, tikrai nebūčiau pasirašęs”, – tikino R. Šūmakaris.

Jis teigė nesuprantantis, kokią žalą “Marių namai” savo veiksmais padarė ir nesutinka su civiliniu ieškiniu šios bendrovės atžvilgiu.

Patys kaltinamieji parodymų duoti šioje bylose stadijoje neketina.

Dar 6 tyrimai

Susisiekimo ministerija dar balandį pranešė, kad bendradarbiaujant su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) buvo nustatyta sukčiavimo schema, kai pasinaudojus nepriklausiančiomis perkėlimo keltais kompensacijomis šimtai krovininių transporto priemonių nelegaliai kėlėsi į Neringą ir iš jos. Teigiama, kad valstybei padaryta žala viršija 350 tūkst. eurų.

FNTT tyrimo metu nustatyta, kad per pastaruosius dvejus metus Susisiekimo ministerijos valdomos AB „Smiltynės perkėlos“ keltais, pasinaudojus šešių Neringoje registruotų bendrovių leidimais, nemokamai buvo perkelta apie 4 tūkst. krovininių transporto priemonių. Išaiškėjus šiai piktnaudžiavimo schemai per pirmąjį ketvirtį 50-60 proc. sumažėjo nemokamai besikeliančių transporto priemonių skaičius, lyginant praėjusius ir šiuos metus.

FNTT nustatė, kad tarp Neringoje registruotų įmonių ir Klaipėdos regiono bendrovių buvo sudaromos fiktyvios transporto priemonių panaudos sutartys, kuriomis remiantis, Neringos savivaldybė dviem metams išduodavo leidimus nemokamai keltu persikelti į Neringą ir iš jos.

Nustatyta, kad Neringoje registruotos įmonės šių automobilių savo veikloje nenaudojo, o leidimai buvo perduodami kelių tiesimu ir statybomis besiverčiančioms Klaipėdos regiono bendrovėms. Tokiu būdu komercine veikla Neringoje užsiimantys verslininkai išvengdavo už vieną transporto priemonės persikėlimą sumokėti 80 eurų.

Tarp apgaule leidimus gavusių Neringos bendrovių yra du prekybos kioskus Neringoje turėjusi ir jau bankrutavusi įmonė, kuri gavo leidimus 14 transporto priemonių. Taip pat kelios nekilnojamuoju turtu prekiaujančios įmonės, turinčios po 2–3 darbuotojus, tačiau pagal fiktyvias panaudos sutartis neva besinaudojančios 7–11 sunkvežimių. Įtarimų sukėlė ir bendrovė, kurioje dirba tik vienas darbuotojas, tačiau ji turėjo leidimus 20 transporto priemonių.

Klaipėdos teisėsaugininkai iš viso atlieka 6 ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo, kai pasinaudojus nepriklausiančiomis perkėlimo keltais kompensacijomis šimtai krovininių transporto priemonių nelegaliai kėlėsi į Neringą ir iš jos.


2018-09-06

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt