P0

Sveikata

Įspėjamieji savižudybės ženklai – ir socialiniuose tinkluose (1)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2018-09-10


Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti būdų, kaip užkirsti tam kelią.

Lietuva – viena iš šalių, kurioje savižudybės skaičius itin didelis. Ir nors pastaruosius trejus metus savižudybių Lietuvoje skaičius mažėja, tačiau jų vis dar įvykdoma tris kartus daugiau nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos šūkis šiemet – „Mažinkime savižudybes, veikdami kartu“. Juo siekiama parodyti, kad kiekvienas žmogus gali padėti kitam bendruomenės nariui, kuris turi minčių apie savižudybę. Tuo labiau, jog tyrimai rodo, kad net 75 procentų savižudžių apie ketinimą nusižudyti prasitaria šeimos nariams ar draugams.

Šiuolaikiniame pasaulyje, nuolat augant socialinių tinklų vartotojų skaičiui ir daliai bendravimo persikeliant į virtualią erdvę, kai kuriuos įspėjamuosius ženklus galima pastebėti ir socialinių tinklų paskyrose, virtualiose pokalbių svetainėse bendraujant su daugiau ar mažiau pažįstamais žmonėmis, sakoma Bendrojo pagalbos centro (BPC) pranešime.

Teigiama, jog apie savižudybę mąstantys žmonės “Facebook” ar kituose socialiniuose tinkluose gali dalintis savo būseną atspindinčiomis nuotraukomis ir mintimis. Pavyzdžiui, žmogus gali dalintis užuominomis, kad niekas nebeturi prasmės, viskas baigta, gyvenimas nieko nevertas, taip pat jis gali tiesiog atsisveikinti su visais, prašydamas atleisti ar nepykti.

Ką daryti socialiniame tinkle pastebėjus pažįstamo asmens žinutę, kuri skamba kaip pranešimas apie ketinimą žudytis?

Pasak BPC psichologės Ugnės Kabelkaitės, svarbu pabandyti susisiekti su tuo žmogumi ir paskatinti jį kalbėtis apie tai, kas atsitiko ir kaip jis jaučiasi. „Dažnai bijomasi, kad toks pokalbis gali paskatinti žmogų nusižudyti, tačiau galimybė išsikalbėti kaip tik gali suteikti palengvėjimą ir sumažinti tuo metu jaučiamą kančią, – pranešime cituojama  U. Kabelkaitė. – Svarbiausia – susilaikyti nuo skubotų patarimų, priekaištavimo, raginimų pagalvoti apie kitus ir leisti žmogui papasakoti, ką jis išgyvena, net jei dalis istorijos klausytojui ir yra žinoma ar ne vieną kartą girdėta.“

Jei pokalbio metu kyla įtarimas, kad žmogus yra jau save sužalojęs arba artimiausiu metu ketina tai padaryti ir pavyksta sužinoti daugiau informacijos apie žmogaus buvimo vietą, savijautą, vartotas svaigiąsias medžiagas ar galimas savižudybės priemones, šią informaciją reikia kuo skubiau perduoti skubios pagalbos tarnyboms, paskambinus bendruoju skubios pagalbos numeriu 112.

Tuo atveju, kai nepavyksta sužinoti konkretesnių aplinkybių arba žmogus į žinutes, skambučius ar kitus bandymus su juo susisiekti nereaguoja, paskambinus numeriu 112 galima perduoti tiek informacijos, kiek turima, ir pabandyti į pagalbos procesą įtraukti kitus jį pažįstančius ir su juo bendraujančius žmones (šeimos narius, draugus, pažįstamus, socialinių tinklų draugus) – galbūt jie turės ir pagalbos tarnyboms galės perduoti daugiau informacijos apie galimą žmogaus buvimo vietą.

Nereikia manyti, kad savižudiškos mintys yra tik nekaltas noras gauti dėmesio ar būdas manipuliuoti kitais. Kalbos apie savižudybę bet kuriuo atveju rodo problemas ir tai, kad su žmogumi kažkas vyksta. Ištieskite jam ranką ir padėkite rasti psichologinę pagalbą, ragina BPC.


    2018-09-10

    Vienas komentaras apie “Įspėjamieji savižudybės ženklai – ir socialiniuose tinkluose”

    1. AvatarTiesiog aš (IP: 90.131.37.175)

      Gal kiti bando gauti pagalbos apie tai šnekedami ne demesio trūkumas yra o po užuominų slypi savigrauža neapykanta sau kitam tai juokingą bet kaip žmogus pavargsta šypsotis jok kiti matytų linksma tai sunku usisklendi savije o ta riba trapi yra ir tik akimirką jok tai nutraukti bet būna per vėlu

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt