Svarbu, Uostas ir jūra

Didžiuliai uosto planai visuomenės nedomina

Martynas Vainorius
2018-09-12


Antradienio vakarą Uosto direkcijoje surengtas vieno didžiausių būsimų investicinių projektų – molų rekonstrukcijos, įplaukos bei vidinio kanalo gilinimo, platinimo ir pietinių uosto vartų statybos – poveikio aplinkai vertinimas (PAV) sudomino tik porą visuomenės atstovų.

Tiesa, jei kas dar sugalvotų teikti pastabų, tai dar galės padaryti tiesiogiai sprendimą priimsiančiai Aplinkos apsaugos agentūrai.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Melnragėje siūlo povandeninį pylimą

„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad molų rekonstrukcijos sprendiniams uosto plėtojimo taryba, vadovaujama susisiekimo ministro Roko Masiulio, pritarė dar vasario pabaigoje.

Pristatydamas PAV išvadas, šį darbą atlikusios UAB „Sweco Lietuva“ Aplinkosaugos grupės vadovas Vytautas Belickas priminė, kad iš viso buvo analizuojama 17 rekonstrukcijos variantų, galutiniam vertinimui buvo atrinkti trys detalizuoti techniniai-planiniai sprendiniai.

V. Belickas vardijo, kad įvairias PAV dalis atliko skirtingi specialistai. Pavyzdžiui, „Sweco Enviroment“ ir Lundo (Švedija) universiteto mokslininkai tyrė Baltijos jūros hidrodinamiką, Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko archeologinius povandeninius tyrimus, kranto linijos evoliucijos modeliavimą vykdė „Sweco Danmark“ ir t.t.

Iš trijų variantų pasirenkamas realizuoti tas, kurio metu nereikia demontuoti dabartinių molų ar statyti naujų konstrukcijų. Molai tik paaukštėtų ir būtų sutvarkomi šlaitai. Po tokios dvejus metus galinčios trukti rekonstrukcijos kanalo plotis uosto vartuose siektų 184 metrus, nuo 10-12 laipsnių sumažėtų laivų pasisukimo kampas, pats laivybos kanalas pasislinktų apie 50 metų nuo uosto krantinių į pietus. Šis rekonstrukcijos variantas gali atsieti apie 41,8 mln. eurų. Be mažiausio poveikio aplinkai jis yra priimtas ir dėl to, kad kainuotų beveik 150 mln. eurų pigiau nei kitos trys alternatyvos, numačiusias naujų molų statybas.

Nors V. Belickas tikino, kad dėl tokios molų rekonstrukcijos jokios ženklios įtakos krantams nebus, o situacija Smiltynėje dar labiau pagerėtų (žinia, čia nuolat platėja kranto linija), ties Melnrage, 2-3,5 m gylyje, siūloma suformuoti povandeninį 700-750 m ilgio pylimą. Jam reikėtų apie 150-180 tūkst. kub. m grunto.

„Gilinant ir platinant kanalą bus iškasama nemažai geru laikomo I-II kategorijos grunto, tad jį vis tiek reikės kur nors dėti, tad galima dėti ten, kur tikrai reikia“, – sakė jis.

Ir šioje PAV ataskaitoje nurodoma, kad iki 1957 m. Melnragės kranto linija platėjo, o dabar traukiasi (1995-2017 m. laikotarpiu krantas sumažėjo 2-3 metrus per metus, išplautas smėlis nusėda toliau šiaurėje).

post banner

O dėl numatomo uosto kanalo gilinimo bei platinimo (gilins iki 17 bei išplatins nemažiau kaip 200 m tiesiogiai kanale bei nemažiau kaip 420 m laivų apsisukimo vietose) turės būti tvirtinamas Kuršių nerijos šlaitas, nes konstatuojama, kad nebetonuota nerijos dalis nuolat traukiasi. Apie 4 km atkarpoje, prasidedančioje maždaug tieks suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu ir besibaigiančioje ties būsimaisiais pietiniais vartais (už Smeltės pusiasalio), bus kalama metalinė sienutė. Tokia pat, kaip jau sukalta Malkų įlankoje, ties Smeltės botaniniu draustiniu.

Ko klausė atėjusieji?

Į viešą šios PAV ataskaitos pristatymą be trijų žurnalistų (tarp jų buvo latvė) atėjo tik dar du visuomenės atstovai, turėję klausimų – architektas Edmundas Benetis ir klaipėdietis Vidas.

E. Benetis teiravosi, dokumento rengėjai vertino, kokį poveikį turės nauji pietiniai uosto vartai potvyniams Nemuno žiotyse. V. Belickas tikino, kad vandens pralaidumo mariose jie nesumažins.

Tuo metu Vidas išreiškė nuogąstavimus, kad neva šalia Vilhelmo kanalo, iš kurio imamas vanduo III vandenvietei, tiekiančiai vandenį didžiajai daliai miesto, bus sandėliuojamas gilinant akvatoriją iškastas užterštas gruntas .

Uosto infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė akcentavo, kad jau dabar čia yra laikomas iš Malkų įlankos išsiurbtas užterštas IV kategorijos dumblas.

„Iš viso suomiai išsiurbs 270 tūkstančių tonų tokio dumblo, jau išsiurbta 180 tūkstančių. Jis išsiurbiamus surišamas specialiais preparatais, o vanduo iš maišų išbėga jau atitinkantis reikalavimus. Išdžiuvusį dumblą čia ir paliksime, užpilsime gruntu ir toje vietoje vėliau bus įrengtas terminalas. O gilinant uosto akvatoriją tokio lygio užterštumo grunto“, – teigė V. Paukštė.

Tas pat Vidas dar teiravosi, ar gilinant uosto akvatoriją nebus „užgautos požeminės vandens gyslos“. Tačiau V. Belickas tikino, kad vanduo dažniausiai imamas iš 150 metrų ir didesnio gylio. Pavyzdžiui, I Klaipėdos vandenvietė dabar eksploatuoja šešis požeminio vandens gręžinius, kurių gylis 240-285 metrų.

Jau po pristatymo E. Benetis komentavo, kad uosto planai neatitinka nei miesto, nei apskrities, nei Lietuvos bendrųjų planų.

„Pietuose kol kas rodo tik ragus, bet juk betonuos akvatoriją šalia Smeltės pusiasalio, sujungs Kiaulės nugarą. Jei apsiverstume ir Kaliningradas būtų ten, kur dabar Klaipėda ir jie darytų tokius planus, tikriausiai piketuotume kaip dėl „Lukoil“ gręžinio prie Kuršių nerijos. Bet Uosto direkcija yra lietuviškas „Gazprom“, visur duris ne tik su rankom atidaro“, – sakė E. Benetis.


2018-09-12

Vienas komentaras apie “Didžiuliai uosto planai visuomenės nedomina”

  1. Visi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros darbai jau seniai labai ženkliai įtakojo visas jo gretimybes: Kuršių Neriją, Kuršių Marias, Baltijos jūros krantų būklę ir t.t. Šiuo atveju kalbama apie naują statybą K. Mariose – pietinius uosto vartus. Ta nauja statyba mariose susiaurins K. Marias, keisis jų gylis, srovių greičiai, poveikis krantams…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda“ priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai“. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt