Trečiadienį su uostamiesčio meru Vytautu Grubliausku susitikęs Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) vadovas Vytautas Kaunas pristatė aplinkosaugininkams praėjusią savaitę pateiktą poveikio aplinkai mažinimo planą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Apkalbėjome mūsų ekologinius klausimus, meras pasidomėjo, kaip atrodo mūsų planas. Kartu patikino, kad ir toliau būsime sekami ir tikrinami, nežiūrint į tai, kad situacija jau gera. Palinkėjo neatleisti vadžių ir kartu išreiškė nuomonę, kad ilgojoje perspektyvoje tokiems labiausiai dulkėtiems kroviniams reikėtų galvoti apie pietinę uosto dalį, ką ir planuojame”, – po susitikimo „Atvirai Klaipėdai” sakė V. Kaunas.

Paklaustas, kaip vertina Smelės kvartalo gyventojų nuogąstavimus, kad iškėlus tokių krovinių krovą į pietinę uosto dalį (buvusią Tarptautinę jūrų perkėlą) tik persikels taršos vieta ir bus pablogintos gyvenimo sąlygos kitiems klaipėdiečiams, V. Kaunas akcentavo, kad gyvenamasis rajonas ten būtų gerokai toliau nei yra prie centrinės „Klasco” teritorijos.

„Kitas dalykas, kad ta medžiaga, kurią naudojame, yra labai efektyvi. Gyventojai nejus jokio diskomforto ar galimo dulkėjimo net ir esant stipresniam vėjui. Būtų ir kitoks technologinis procesas. Ruošiant techninį terminalo projektą bus labai daug dėmesio skiriama ekologijai”, – teigė V. Kaunas.

„Klasco“ technikos direktorius Algirdas Kamarauskas prieš mėnesį buvo sakęs, kad Smeltės pusiasalyje krova jau būtų vykdoma uždaru būdu – apverčiant vagonus ir naudojant vadinamuosius louderius (angl. loader).

„Iki šiol informacijos apie aplinkosauginį paketą buvo tik tiek, kiek buvo spaudos pranešime, tai norėjosi išgirsti iš pirmų lūpų. Išgirdau, kad planas atiduotas Aplinkos apsaugos departamentui, kuris perdavė vertinti Aplinkos apsaugos agentūrai, o vertinimo rezultatų dar nėra. Man įdomu, kaip tą planą įvertins tie, kurie uždavė tokius namų darbus. Ar matys jį kaip pakankamą, ar dalinį, ar kaip imitacinį. Kuo greičiau to norėtųsi”, – sakė meras, pabrėžęs, kad nepaisant „Klasco” jau taikomų priemonių „miestas ir toliau besąlygiškai stebės situaciją”.

„Svarbiausia bus gyventojų reakcija, jei ir toliau ant palangių bus juoda, jokie planai nepadės. Tačiau Savivaldybė irgi turi daryti savo namų darbus. Dulkės anoje uosto pusėje esančiose gatvėse irgi yra, o čia jau Savivaldybės daržas. Turime arti visi”, – sakė V. Grubliauskas.

Jis taip pat teigė, kad „miestas nekeičiamai lieka prie savo gan tvirtos nuostatos, jog tokio pobūdžio krova turi būti iškeliama iš miesto centro, kad jai turi būti rasta kita vieta, nutolusi nuo gyvenamųjų vietų”.

Pasak V. Grubliausko, jis yra pasiruošęs tarpininkauti, kad Uosto direkcija kuo greičiau sudarytų sąlygas šią krovą iškelti į pietinę uosto dalį.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė prieš porą savaičių buvo sakęs, kad šios „Klasco“ teritorijos išvystymas apima kelis etapus. Pavyzdžiui, 144 krantinei gali prireikti poros metų, 146-150 – dar daugiau.