Apeliacinio teismo kolegija penktadienį paskelbė verdiktą, kuriuo atmetė buvusio Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Gedimino Zumaro ir buvusio „Latvijas tilti“ valdybos pirmininko, Latvijos piliečiui Genadijaus Kamkalovo skundus dėl šių metų balandį Klaipėdos apygardos teismo sprendimo.

Šis teismas už kyšio – 5 tūkst. eurų vertės šveicariško laikrodžio „Ulysse Nardin“ bei dar 5 tūkst. eurų, sudėtų į konjako „Hine vintage cognacs“ dėžutę – paėmimą G. Zumarui buvo skyręs 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atidedant jos vykdymą 2 metams. Jam taip pat buvo uždrausta 2 metus dirbti valstybės tarnyboje. Genadijui Kamkalovui buvo paskirta 9415 eurų bauda, tačiau įvertinus vienos paros suėmimą, jam liko sumokėti 9339 eurus.

Gediminas Zumaras (kairėje) ir Genadijus Kamkalovas lieka su teistumo dėmėmis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Abu nuteistieji savo skunduose Apeliaciniam teismui prašė panaikinti Klaipėdos teismo sprendimą iš priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Savo skunde G. Zumaras minėjo ir aplinkybę, kad nors jau buvo sekamas pareigūnų, kai Uosto direkcija, prieš paskirdama jį infrastruktūros direktoriumi paprašė informacijos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), ji nepateikė informacijos dėl rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos.

„Tikėtina, kad STT įvykdžius imperatyvias įstatymo nuostatas, jis nebūtų paaukštintas į infrastruktūros direktoriaus pareigas, o kadangi laikrodis buvo G. Kamkalovo dovana būtent paaukštinimo proga, aptariamas veiksmas nebūtų atliktas”, – rašė savo skunde G. Zumaras.

G. Kamkalovas savo skunde toliau laikėsi pozicijos, kad pinigai konjako dėžutėje G. Zumarui buvo įteikti per klaidą – supainiojus dovanų maišelius. Esą laukdamas priėmimo pas Uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų atsitiktinai priimamajame susitiko G. Zumarą ir pasijuto nepatogiai, kad Joninių proga apsilankė tik pas A. Vaitkų.

„Prisiminęs, jog automobilio bagažinėje turi dovanų maišelį su dėžute alkoholinio gėrimo, G. Kamkalovas greitai nubėgo prie automobilio ir jį atsinešęs perdavė G. Zumarui. Perduodamas G. Zumarui dovanų maišelį su jame esančia dėžute alkoholinio gėrimo, G. Kamkalovas turėjo vienintelį siekį – išsisukti iš nepatogios padėties ir pasveikinti G. Zumarą su Joninėmis. <…> Apelianto teigimu, tik vėliau paaiškėjo apmaudi klaida, kad jo automobilio bagažinėje buvusius du dovanų maišelius jis supainiojo. Iš bagažinės G. Kamkalovas paėmė ir G. Zumarui perdavė maišelį, skirtą kitam asmeniui, kuriame buvo ir pinigai”, – rašoma skunde, pabrėžiant, kad tūkstančiai eurų esą buvo premija, skirta kitam asmeniui.

Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, kurią sudarė  Valdimaras Bavėjanas, Viktoras Kažys ir Aloyzas Kruopys, atmetė visus apeliantų argumentus. Sprendime akcentuojama ir aplinkybė, kad G. Zumaras išsiėmė iš konjako dėžutės vieną iš dešimties 500 eurų banknotų ir laikė piniginėje jį tol, kol buvo atlikta krata jo darbo kabinete, o likusius devynis 500 Eur banknotus pasiliko namuose.

„Ši aplinkybė patvirtina, kad po G. Kamkalovo atlikto pinigų perdavimo G. Zumaras disponavo jais kaip savo asmenine nuosavybe”, – konstatavo teismas.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dar gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Bylos duomenimis, „Latvijas tilti“ atstovas duodamas kyšį siekė, kad G. Zumaras padėtų išspręsti nesutarimus su technine priežiūra dėl darbų 66 ir 67 krantinėse, o vėliau sutartį dėl „Klaipėdos Smeltės“ estakados traktuotų rangovo naudai – kad šio objekto bandymus finansuotų Uosto direkcija, o ne „Latvija tilti“.