Fotoreportažai, Miestas, Svarbu

Donelaičio aikštė: ar išsaugos daugiau medžių? (5)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-09-25


Nors labdaros ir paramos fondo „Žaliuok, mano mieste“ užsakymu Kristijono Donelaičio aikštės rekonstrukcijos projektą rengiantis telšiškis architektas Algirdas Žebrauskas lyginant su pirmuoju pristatymu jau gerokai pakoregavo siūlomą idėją, negausiai į viešą sprendinių pristatymą susirinkę klaipėdiečiai reiškė nuogąstavimus, kad taip esą bus prarastas skveras arba realybė neatitiks gražios vizualizacijos.

Architektas tikino, kad dar bus bandoma atsižvelgti į pageidavimus išsaugoti dar daugiau dabartinių medžių, suformuoti daugiau žydinčių zonų ir kt.

Pagal pirminę idėją Kristijono Donelaičio aikštėje ketinta palikti 22 medžius ir šalia jų pasodinti dar apie 40 praaugusių, o dabar jau siūloma palikti 38 iš 75, o pasodinti 58 naujus, tad po rekonstrukcijos pagal šį projektą jau augtų 96 medžiai – 21 daugiau nei dabar. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kirstų mažiau, neliko dalies vertikalių konstrukcijų

Prieš prasidedant viešam pristatymui, į kurį susirinko apie 10 klaipėdiečių, dalis jų piktinosi, kad buvo per mažai informacijos apie šį renginį, o ir kai kurie atėjusieji apie jį esą sužinojo tik prieš porą valandų. A. Žebrauskas tikino, kad viskas buvo padaryta pagal reikalavimus, esą stovėjo ir informacinis stendas pačioje aikštėje.

Trumpai priminęs aikštės istoriją architektas akcentavo, kad 1973 m. ji buvo naujai suformuota visiškai neatsižvelgiant į istorinę raidą – “200 metų buvo nubraukta”.

“Prisirišu prie aikštės istorinės raidos ir bandau ją tęsti. Jei įeinu į Donelaičio aikštę ir nematau Donelaičio paminklo, tai kažkas netvarkoje. Idėja yra keisti šią situaciją. Siūlome grąžinti sektorinį – vakarinį ir rytinį – išdėstymus. Grąžinti apie Donelaitį erdvę, kurios jis nebeturi, galynėjasi su medžiais. Visa aikštė dabar yra uždaryta nuo pėsčiųjų srauto uždaryta, galima įeiti tik į kelis jos kampelius. Turime gražią vietą, kur gali rinktis bendruomenė. Reikia stiprinti funkciją, jei nenorime, kad ji būtų tik praeinama erdvė. Čia gali būti nedidelė kamerinė, gyvenamosios aplinkos erdvė, kur galėtų vienu metu susiburti iki 50 žmonių”, – dėstė A. Žebrauskas.

” Dabar technologijos leidžia pasodinti ne vyteles, o rimtus medžius, iškart suformuojančius vaizdą”, – tikino Algirdas Žebrauskas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Lyginant su pirmine, kovo viduryje Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos klubo nariams pristatyta idėja, architektas jau atsisakė sienelės už skulptūros su Donelaičio „Metų“ ištraukomis, sėdimos tribūnos. Taip pat buvo sumažintas ir kertamų bei padidintas pasodinamų naujų medžių skaičius.

Pagal pirminę idėją ketinta palikti 22 medžius ir šalia jų pasodinti dar apie 40 praaugusių, o dabar jau siūloma palikti 38 iš 75, o pasodinti 58 naujus, tad po rekonstrukcijos pagal šį projektą jau augtų 96 medžiai – 21 daugiau nei dabar.

A. Žebrauskas ir toliau siūlo aikštėje įrengti “dviejų jūrinių konteinerių apimties” kavinukę, kuri būtų be pamatų, turinti tik atramas. Netoli jos būtų mažas tualetas su maža stoginė-scena. Nuo Liepų gatvės į aikštę vestų ilgi platūs pilko granito laiptai, aikštėje būtų du pandusai, skirti neįgaliesiems. Netoli Liepų ir K. Donelaičio gatvių sankryžos atsirast nedidelis geriamo vandens, paminklo spalvos fontanėlis. Centrinė aikštės dalis būtų išklota šviesaus granito plokšte.

“Idėja yra aikštėje padaryti žydinčią erdvę – pasodinti 16 naujų vienu metu pražystančių medžių. Smulki jų šakų struktūra nekonkuruotų su paminklu. Siekiame saugoti senuosius medžius grupėmis, ne kas antrą ar kas penktą, kad nebūtų išmuštų dantų efekto. Dabar technologijos leidžia pasodinti ne vyteles, o rimtus medžius, iškart suformuojančius vaizdą. Tai būtų dviejų skirtingų želdynų sujungimas į vieną, kompromisinis sprendimas, nes pirminiai planai buvo kirsti kur kas daugiau medžių”, – sakė architektas.

Pasak jo, aikštės apšvietimas neturi trukdyti šalia esantiems “fantastiškiems XIX a. pb. – XX a. pr. fasadams”. Tad būtų viena 16 m aukščio apšvietimo atrama ir nedideli šviestuvai, skleidžiantys šviesą į šoną.

Kokios reakcijos?

“Žalia zona mieste svarbiau nei aikštė. Paminklas meniniu, istoriniu požiūriu gal ir reikalingas, bet jis nevertas nė vieno nukirsto didelio medžio”, – prasidėjus pasisakymų ir klausimų laikui pareiškė viena iš į pristatymą atėjusių klaipėdiečių.

Anot jos, iš esmės čia reikėtų nieko radikalaus daryti, tik šie tiek patvarkyti.

Asociacijos “Klaipėdos žalieji” pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė sakė, jog, jos nuomone, projekte per mažai numatyta žydinčių krūmų ir gėlynų inkliuzų.

“Metų metais bus kaip tuščias plotas, nes žinome, kokie medžiai sodinami”, – dar abejojo ji, ar iš tiesų vietoje iškertamų medžių būtų atsodinami brandesni, o ne visiškai laibi.

Naujai sodinami medžiai vizualizacijoje žymimi šviesesne spalva.

“Čia dabar skveras, jis išnyks ir atsiras aikštė”, – taip siūlomą projektą įvertino visuomenininkas Virginijus Partaukas.

Žydrūnas Naujokas siūlė planuojamą geriamo vandens fontanėlį patraukti toliau nuo gatvės, arčiau paties paminklo.

Tuo metu Molo gatvės (Melnragės) seniūnaitė Marija Kalendė teigė, jog ją šis siūlomas vaizdas sužavėjo.

“Vizualizacija labai graži, bet bijome, kad realybė skirsis nuo jos. Išimkit tik 19 medžių, nes kitaip bus isterika mieste ir tualetą nuo matomiausios vietos patraukite”, – pareiškė kitas klaipėdietis.

A. Žebrauskas tikino, kad į pasiūlymus – kad būtų kertama dar mažiau medžių, vietoje jų sodinami maksimaliai dideli įmanomi medžiai ir kt. – bus bandoma atsižvelgti, o visuomenė dar galės savo nuomonę išsakyti ir svarstant kur kas daugiau detalių atskleidžiantį techninį projektą.

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas rugpjūčio pabaigoje buvo sakęs, kad jei viskas bus gerai, techninis projektas turėtų būti parengtas per 3-4 mėnesius ir padovanotas savivaldybei, o ji jau šį projektą įgyvendintų. Esą yra didelė tikimybė, kad kitų metų antroje pusėje jau būtų galima imtis projekto įgyvendinimo darbų, o galutinai rekonstruota aikštė gyventojus turėtų pasitikti 2020-aisiais.

Viešo sprendinių pristatymo vaizdo įrašas

INFORMACIJA

Aikštės rekonstrukcijos projektu besirūpinantis fondas „Žaliuok, mano mieste“ buvo įsteigtas dar 2014 metų gegužę. Jo steigėjai yra Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO), UAB „Megaplantas“ ir UAB „Arsis Investments“. Pastaroji turi akcininkus – Arūną Šimkų (90 proc. akcijų) ir Vytenį Šimkų. UAB „Megaplantas“ priklauso Gediminui Valašinui (20 proc. akcijų), Albinui Jonui Valašinui (46 proc.) ir Arūnui Šimkui (34 proc.).

Fondo atstovai Arūnas Sakalauskas, Arūnas Šimkus ir Gediminas Valašinas dalyvavo ir projektinių sprendinių pristatyme. 


2018-09-25

5 komentarai apie “Donelaičio aikštė: ar išsaugos daugiau medžių?”

  1. Siūlau prieš rašant galvoti ką rašote. Tie vadinami rėksniai reiškia ne tik savo asmeninę nuomonę, bet ir specialistų. Skaitykite mūsų straipsnius. Niekas neneigia, kad skveras, kuriam nori suteikti aikštės statusą ir planuoja jame kirsti medžius, turi būti tvarkomas. Bet klausimas – kaip? Būtent tos visuomenės niekas ir neklausė. Jums reikėjo patiems būti pristatyme, kuris viešai nebuvo skelbiamas nei spaudoje, nei savivaldybės IS ir tuomet komentuoti. Girdėjau specialistų nuomonę apie sunaikintą būsimą Puodžių skverą. Tiesiog totaliai pakraupę. Vėl gyventojų niekas neklausė, nes ta pati labdaros artelė baisiai nori įgyvendinti savo planus. Tegul tai daro, bet ne masiškai naikindami želdynus. Klaipėdoje želdynai masiškai naikinami. Beje prastai prižiūrimi tiek seni, tiek nauji medeliai. Pagarbiai

  2. Išties, mes išgirstame tik garsiai rėkiančius, ir jų yra vienetai, neabejoju. Absoliuti dauguma tikrai už pertvarkas, juk niekas nesiūlo viską išpjauti, nieko nepasodinant.

  3. Lietuvoje vyrauja žalioji isterija – kalbu apie miestuose garbinamus medžius. Nekalbu apie skverus, parkus ar kitas vietas, kur jie turi būti. Bet visuose Lietuvos miestuose turim tokių vietų, kur medžiai užstoja gražesnį miesto vaizdą arba net keičia miesto identitetą, bet bijodami žaliosios isterijos arba patys šlovindami medžius, dėl jų aukojam miestą ir jo architektūrą. Ir šia tema net nelabai yra pasisakymų – girdima tik garsiai dėl kiekvieno medelio rėkianti pusė, kuriai jokių kontraargumentų nereikia – medis yra šventa, ir be išimčių. Pagaliau radau įdomų paaiškinimą apie tai, iš kur kilusi ši žalioji isterija (pasirodo šaknų verta ieškoti ir sovietmetyje, kada raudonąją ideologiją sekė žalioji), ir kodėl ne kiekvienas medis mieste savaime turi būti šventa karvė. (Žebrauskas)
    Žebrauskas teisina medžių pjovimą jau estetiniais sumetimais iki jo medžius pjovė tik, atseit, “sergančius”, “ligotus”. Apie medžių tvarkymą, genėjimą, arboristiką dar nekalbama. O tuo tarpu galiojantis Donelaičio aikštės detaliusis planas leidžia tik medžių sanavimą, neleidžia naujos statybos (konteinerinė kavinė, tualetai). Reiktų pakoreguoti detalųjį planą ir tada pjauti, statyti. Kodėl nepaisoma Staybos įstatymo?

  4. Negaliu suprasti tos isterijos dėl peraugusių medžių. Suprantu, miške, o čia miestų centrinėse aikštėse, skveruose… Tamsu, nejauku. Tokių netvarkingų aikščių kaip ši, kad ir Vokietijoje, kur dažnai būnu, matyti neteko. Galvoju, kad medžiofilai siautėti negalėtų, gal būtų pravartu kviestis architektus iš tos pačios Vokietijos, kurie tikrai pasiūlys gerus projektus, o ir zirziančius nuramins. Atiduodant duoklę vokiškai miesto praeičiai, Gusiatinams siūlyčiau Memelio miestą projektuoti patikėti vokiečių architektams- neabejoju, jog turėsime geriausią, kokybiškiausią projektą Lietuvoje su derančiais pastatais ir kokybiškomis viešosiomis erdvėmis, ko mūsuose labai trūksta. Tuomet projekto vizualinė ir finansinė sėkmė garantuota.

    • Pritariu Nojui. Kai per audras supuvę medžiai krenta ant mašinų – visi rėkia, kodėl jų nešalina. Kai supuvusius medžius kerta – vėl rėkia. Gal vieną kartą reiktų apsispręsti?! 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt