P0

Svarbu, Švietimas

Prisistatė kandidatai į rektorius

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2018-09-28


Pasiklausyti į Klaipėdos universitete (KU) rektoriaus postą pretenduojančių kandidatų vizijų penktadienio popietę susirinko beveik pilna didžioji auditorija.

Atvirame KU Tarybos posėdyje gyvai prisistatė 5 kandidatai, o doc. dr. Stefan Kirchner iš Suomijos (Laplandijos universitetas, Arkties centras) bandė tai padaryti internetu per „Skype“ programą, tačiau dėl prasto interneto ryšio susirinkusiesiems sunkiai sekėsi ką nors suprasti. Atėjus laikui, kai kandidatai atsakinėjo į klausimus, S. Kirchner savo mintis dėstė rašydamas anglų kalba, nors į šį postą pretenduojantiems asmenims keliamas  reikalavimas mokėti valstybinę kalbą. Sulaukęs klausimo ta tema, užsienietis tikino ją išmoksiantis.

Kandidatai į rektorius penktadienį ne tik prisistatė, bet ir atsakinėjo į klausimus. Martyno Vainoriaus nuotr.
Klaipėdiečių vizijos

Vadovauti KU siekia trys klaipėdiečiai – dabartinis laikinasis rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius prof. dr. Viktoras Senčila ir  Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Vadybos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stašys.

Švietimo vidus

A. Razbadauskas savo kalboje tikino, kad būtinas mokslo ir studijų integralumas. Anot jo, kol kas KU reputacija dabar nėra gera, tad reikia naujo stipraus rinkodaros plano. Taip pat, pretendento nuomone, reikia atliepti verslo lūkesčius, įtraukti jo atstovus, tenkinti jo poreikius per naujas programas. A. Razbaudauskas kaip siekį įvardino ir industrinės doktorantūros studijas.

“Svarbu tvarus išteklių naudojimas, būtina atsisakyti fragmentuotos struktūros. Būdamas chirurgas nebijau rizikuoti, iššūkių, sugebu labai greitai priimti sprendimus, žinau ir politinius niuansus”, – sakė laikinasis rektorius.

Atsakinėdamas į klausimus jis pabrėžė, kad administracijos optimizavimas yra vienas svarbiausių dalykų, kad, jo nuomone, 15 proc. studentų universitete turėtų būti studentų ne iš Lietuvos, o kiekvienas studentas bent pusmečiui turėtų išvykti studijuoti į užsienį.

V. Senčila dėstė, kad reikia stiprinti lyderiaujančius Jūrinių tyrimų ir Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutus, mokslo centrus socialiniuose, humanitariniuose bei sveikatos moksluose, plėsti geografiją, iš kur kviečiami mokslininkai, juos jauninti, sudaryti sąlygas doktorantūros ir podoktorantūrinėms tarptautinėms stažuotėms.

“Būtinas šiuolaikinių technologijų centro formavimas, aktyvus dalyvavimas Klaipėdos ekonominės strategijos įgyvendinime”, – sakė V. Senčila, pabrėžęs, kad jau ilgą laiką universitetui trūksta kolegialumo ir skaidrumo.

Paklaustas, ar siektų konsoliduoti savo dabartinę vadovaujamą įstaigą su KU ir Klaipėdos valstybine kolegija, jis sakė, jog šiuo metu įstatymai neleidžia profesinio bakalauro studijų vykdyti universitetui, tačiau gali būti, kad bręsta pokyčiai ir šioje srityje.

Rimantas Stašys savo viziją pavadino “Žydrųjų vandenų strategija”.

“Reikia kalbėti ne kaip mažinti, o kaip padidinti pajamas. Reikia nekonkuruoti su Kaunu ar Vilniumi, o ieškoti savo rinkos, ją išplėsti. Klaipėdiečiai nebūtinai turi studijuoti Klaipėdoje, čia turi studijuoti kauniečiai, vilniečiai. Kalbu apie studentų pritraukimą iš Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio. Mano vizija – technologiškai pažangiausias, moderniausias, lanksčiausias, drąsiausias, liberaliausias, nepriklausomas, pasaulio lietuviškas virtualus universitetas”, – dėstė R. Stašys.

Kaip konkrečius uždavinius jis minėjo universiteto IT centro statybą, siekį sukurti geriausią universiteto IT sistemą. Būtiniausias dalykas esą yra ir traukos taškas – studentų laisvalaikio centras, taip pat – personalo lojalumo didinimas, 20-30 proc. didinat atlyginimus tiems, “kurie dirbs, o ne tik ateis į paskaitas”.  Valdymo aparatas, anot jo, gali būti mažesnis, bet gauti didesnį atlyginimą.

Jo nuomone, reikėtų leisti dėstytojams dėstyti ne daugiau trijų dalykų, turėtų būti projektinis valdymas, centralizuotas finansų valdymas, nes decentralizavimas esą priešina mokslus ir fakultetus.

R. Stašys taip pat žadėjo, jog tapęs rektoriumi dirbtų su studijų kokybe, keistų darbo apskaitos ir apmokėjimo sistemą, nes žmonės dabar, pavyzdžiui, darbuotojai neturi išteklių straipsnių rengimui.

Nebūtų desantininkai

KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikas dr. Vytautas Jokubauskas pabrėžė, kad bendruomenė keturis metus turėjo desantininką, “kuris kartais nusileisdavo”, nors norisi, kad vadovas “tiesiog būtų Klaipėdoje”. Jis pretendentų iš kitų miestų klausė, ar jie laimėję konkursą irgi tik užvažiuotų.

Tiek Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto doc. dr. Marius Lanskoronskis, tiek Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto, Ekonomikos, verslo ir vadybos akademinio centro prof. Sigitas Vaitkevičius tikino, kad yra pasiruošę nuolat gyventi uostamiestyje.

M. Lanskoronskis teigė, kad klausimas apie tolesnį aukštųjų mokyklų konsolidavimą vis tiek dar tikriausiai sugrįš, tad universitetui reikėtų pradėti nuo aiškaus identiteto, kad jis būtų Lietuvos, o ne regiono aukštojo mokslo sistemos lyderis.

“Reikia auginti pridėtinę vertę studentui. Jam tai labai svarbu, jis nori žinoti, kur galės atlikti praktiką ir susikurti platformą karjerai, kur galės dalyvauti užsienio mainuose. Pagal turinį mūsų universitetų studijų programos nenusileidžia užsienio universitetams, bet būtent dėl tos pridėtinės vertės studentai dažniausiai išvyksta. Kaip komandą norėčiau matytis visos Vakarų Lietuvos aukštosios sistemos dalyvius. Vakarų Lietuvos švietimo, mokslo ir inovacijų tinklo kūrimas yra vienas iš svarbiausių uždavinių. Išdrįskime kurti vieningą strategiją”, – sakė M. Lanskoronskis.

Sigitas Vaitkevičius tikino, kad KU turėtų atstovauti jūros regiono mokslinių tyrimų kryptims.

“Reikėtų pagerinti ir darbuotojų, ir studentų kūrybinės veiklos sąlygas. Tikslinga sukurti mokslo mokyklas, turėti konkurencingas studijas anglų kalba, būtinas ir globalaus įvaizdžio formavimas. Universitetui reikia susirasti savo nišą. Taip pat reikia turėti profesionalias komandas ir institucijas”, – dėstė S. Vaitkevičius.

Doc. dr. Stefan Kirchner iš Suomijos bandė prisistatyti per „Skype“ programą, tačiau dėl prasto interneto ryšio susirinkusiesiems sunkiai sekėsi ką nors suprasti. Martyno Vainoriaus nuotr.
Kas toliau?

Pagal KU rektoriaus rinkimo tvarką dabar Senato pirmininkas per protingai trumpą laiką turi šaukti Senato posėdį, kuriame jis turi svarstyti ir teikti siūlymus Tarybai dėl pretendentų į rektoriaus pareigas tinkamumo eiti rektoriaus pareigas. Senatas šiuo klausimu priima nutarimą balsuodamas slaptai. Tinkamumo eiti rektoriaus pareigas siūlymą Senatas pateikia abėcėlės tvarka, nurodydamas, kiek Senato narių laiko pretendentą tinkamu eiti rektoriaus pareigas.

Po to, kai Senatas priima nutarimą, KU Tarybos pirmininkas turi šaukti posėdį dėl pretendentų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas įvertinimo ir patvirtina galutinį pretendentų į rektoriaus pareigas sąrašą (jei Taryba pritaria neigiamai Senato išvadai, pretendentas išbraukiamas iš pretendentų sąrašo).

Uždaras Tarybos posėdis rektoriaus rinkimams šaukiamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. KU skelbia, kad rektoriaus rinkimai numatomi spalio 15 d.

Rektorius renkamas slaptu balsavimu. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip šeši Tarybos nariai. Jei per pirmąjį balsavimą nei vienas iš pretendentų neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja 2 pretendentai, per pirmąjį balsavimą surinkę daugiausiai balsų. Pakartotiniame balsavime gali dalyvauti ir daugiau pretendentų, jeigu jie per pirmą balsavimą surenka vienodą skaičių balsų.

Jei per antrąjį balsavimą nei vienas pretendentas nesurenka šešių Tarybos narių balsų, skelbiami nauji rektoriaus rinkimai.

Išrinktasis rektorius pradeda eiti pareigas ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų, bet ne vėliau kaip po 10 darbo dienų po rinkimų datos.

KU Tarybą sudaro 9 nariai: Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas (pirmininkas), prof. dr. Darius Daunys, prof. dr. Vytautas Juščius, Klaipėdos savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė, Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentė Vaiva Makarauskaitė, prof. dr. Arvydas Martinkėnas, AB “Klaipėdos baldai” direktorius Vidas Mišeikis, AB „Klaipėdos nafta“ SGD paslaugų skyriaus vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė ir prof. habil. dr. Vladas Žulkus.


    2018-09-28

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt