Nors Vyriausybės atstovai rugpjūčio 1-ąją „Atvirai Klaipėdai” žadėjo, kad galutinis sprendimas dėl buvusio Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pastatų komplekso bus priimtas „vėliausiai per mėnesį“, šį klausimą kuruojantis Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis dabar jau kalba, kad apsispręsta bus per spalį.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Žinia, Klaipėdos miesto taryba dar pernai spalį oficialiai išreiškė norą perimti minėtąjį kompleksą ir reaguojant į kūrėjų bendruomenės pageidavimus ten įkurti vadinamąją menininkų Meką. Kol privatizacijos procesą nutraukęs Vilnius vis delsė priimti sprendimus, pastatą niokojo vandalai, benamiai ir net gaisrai, tad dėl tokios padėties rugpjūčio pradžioje į daugiau nei dešimt institucijų raštu kreipėsi miesto kultūrininkai, žadėję rengti ir įvairias viešas protesto akcijas.
„Pastato klausimą kuruoja ne premjeras Saulius Skvernelis, o Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. Dėl pastato ateities Vyriausybėje įvyko pasitarimas, kurio metu nutarta pavesti Turto bankui atlikti kaštų ir naudos analizę. Tai šiuo metu ir yra daroma. Tikėtina, kad galutinis sprendimas dėl buvusio Klaipėdos VPK pastato bus priimtas vėliausiai per mėnesį“, – rugpjūčio 1-ąją, atsakydama į „Atviros Klaipėdos” klausimus, tvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba.
Tačiau iki pat spalio nebuvo nei menininkų protesto akcijų, nei Vyriausybės sprendimo. Tad „Atvira Klaipėda” pasiteiravo penktadienį uostamiestyje viešėjusio A. Stončaičio, kada pagaliau šioje istorijoje bus padėtas taškas.
„Tai yra valstybės turtas ir valstybė, jei priimtų vieną ar kitą turtą savivaldybėms, tai turi būti sprendimas, kad šitas turtas valstybės reikmėms yra visiškai nereikalingas. Tai šiuo metu mes sprendžiame taip pat vieną pagrindinių Klaipėdos klausimų – dėl teismo poreikių. Kur šiandien jis yra, neatitinka pačių elementariausių reikalavimų. Tai lygiai toks pat klaipėdiečių, Klaipėdos savivaldybės interesas. Faktas, kad reikia sprendimą rasti. Šalia naujojo policijos pastato yra numatytas labai siauras, probleminis sklypas, o juk jau policija turi problemų su parkavimu. Tai – vienas brangiausių variantų, nes vien parkavimą išspręsti reikia apie 10 milijonų. Tai kaip alternatyva yra svarstoma, ar būtų ekonomiškai naudinga rekonstravus pastatą Jūros gatvė 1 ten įkelti jūsų teismą. Kol kas sprendimų nėra, dirba ekonomistai, dirba Turto bankas. Skaičiuoja, lygiai taip pat kalbamasi su Savivaldybe. Aš suprantu ir menininkų poreikį, bet ne mažiau svarbu yra išspręsti ir jūsų teismo problemą. Taip jau susiklostė pasaulyje, kad Nacionalinė opera ir teismai yra centruose, pakankamai prieinamose vietose. Tikrai būtų neteisinga ir nerealu teismą kažkur už miesto iškelti. Bet nesakome, kad sprendimas tikrai jau ir bus toks. Jei bus pripažinta, kad turtas nereikalingas valstybei, tada sprendimai bus kitokie”, – aiškino Vyriausybės kancleris.
Jis sakė, kad sprendimas „tikėtina bus priimtas per spalio mėnesį”.
Pasak jo, pirminiai skaičiavimai rodo, kad buvusio VPK pastato rekonstrukcija neturėtų atsieti daugiau nei 10 mln. eurų – panašiai tiek, kiek esą reikėtų įrengti daugiaaukštį parkingą nepatogiame siaurame sklype šalia Kauno gatvės.
Paklaustas dėl per menkos pastatų komplekso priežiūros A. Stončaitis tikino, kad dabar yra svarbiausia kuo greičiau priimti sprendimą dėl pastato likimo ir pakartojo, kad spalį tikrai bus apsispręsta „arba taip, arba taip”.
Informacija
Neogotikos stiliaus pastatų kompleksas buvo pastatytas 1862 m. Centrinėje pastato dalyje įsikūrė prisiekusiųjų teismas, dešinėje – teismo įstaigos. Čia buvo ir kalėjimo kameros. 1898 m. pristatytas priestatas, kuriame buvo įrengti butai tarnautojams, atskiras sektorius moterims. Dar buvo pastatytos dirbtuvės. Nuo 1885 m. minėtame komplekse veikė Apygardos teismas.
Pritarčiau šioje vietoje teismo rūmams. O miesto Savivaldybei su visais savo skyriais, departamentais ir pan. siūlyčiau persikelti į Muzikos akademijos rūmus Donelaičio aikštėje, kur muzikams su kone keliasdešimt studentų jie gerokai per dideli. Tuo pačiu gal kokį korpusą atiduodant ir menininkams, kad ir tiems patiems studentams. Meno kaimynystė klerkams tikrai netrukdytų. Būtų išspręsta istorinio pastato sutvarkymo problema, o ir miesto valdininkams atkristų patalpų paieškų sau galvosopis. „Memelio miestą” palikim be klerkų- rasis kas ten įsikurs, vieta auksinė.