Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pagaliau, po trejų metų vėlavimo, penktadienį patvirtino AB „Klaipėdos energija“ naują bazinę kainą, pagal kurią nustatoma ir galutinė, mokama vartotojų. Lyginant su ankstesne bazinė kaina mažėja 12,3 proc.

„Klaipėdos energija” nuo 2015-ųjų vidurio siekė, kad būtų patvirtinta nauja bazinė šilumos kaina. Senojoje nebuvo įvertinti tokie veiksniai, kaip Gargžduose veikiantys biokuro katilai, atnaujintos šilumos trasos, padidėjusi konkurencija nepriklausomų šilumos gamintojų sektoriuje ir kt. Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot bendrovės pranešimo spaudai, atliktų investicijų dėka susidariusia permoka pagal VKEKK sprendimą bus grąžinta per penkerius metus.

Kartu pabrėžiama, jog tuo atveju, jeigu bazinė kaina Klaipėdai būtų patvirtinta bent dviem mėnesiais anksčiau, šiluma klaipėdiečiams spalį būtų kainavusi 13,3 proc. pigiau ir būtų pigiausia iš visų Lietuvos didmiesčių.

VKEKK savo ruožtu informavo, kad nepripažino 2,1 mln. Eur AB „Klaipėdos energija” sąnaudų, kaip būtinų šilumos tiekimo veiklai vykdyti: sumažintos darbo užmokesčio, einamojo remonto ir aptarnavimo, kuro įsigijimo sąnaudos.

Įmonės vadovas Antanas Katinas „Atvirai Klaipėdai” teigė, kad kaip ir nuo kada pagal naują bazinę kainą bus keičiamas vartotojams taikomas tarifas spalio pabaigoje spręs įmonės valdyba.

Spalio mėnesiui buvo patvirtina 6,76 proc. didesnė šilumos kaina nei pernai tuo pačiu metu ir net 17,86 proc. didesnę nei rugsėjį. Teigiama, kad kainos šuoliai prieš šildymo sezoną yra įprastas dalykas, o lyginant su praėjusiais metais kaina yra didesnė dėl brangesnio biokuro, elektros, dujų ir kitų faktorių, turinčių įtaką galutiniam tarifui.

AB „Klaipėdos energija” šilumą tiekia 67 176 vartotojams, iš kurių 99 proc. yra gyventojai. Bendrovės kuro struktūroje didžiausią dalį sudaro biokuras – 67 proc., gamtinės dujos – 29 proc., likusi dalis – mazutas (4 proc.).

2013–2017 m. AB „Klaipėdos energija” į šilumos ūkį investavo beveik 29,2 mln. Eur, iš jų 6,1 mln. Eur sudarė ES struktūrinių fondų parama. Didžiausios investicijos atliktos rekonstruojant Klaipėdos rajoninę katilinę Šilutės plente, kur įrengtas naujas 16 MW biokuro katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu, taip pat kondensacinio ekonomaizerio įrengimas kitoje katilinėje, magistralinių šilumos tiekimo trasų rekonstrukcija. 2019–2022 m. į šilumos ūkį ketinama investuoti apie 24,3 mln. Eur.