Miestas, Svarbu

Vienų įamžinimui pritarė, kitų – dar ne

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2018-10-12


Ketvirtadienį posėdžiavusiems Klaipėdos miesto tarybos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos nariams teko paplušėti, aiškinantis, kurioje vietoje labiausiai tiktų įamžinti žymaus lietuvininko, Tilžės akto signataro, Lietuvos šaulių organizacijos nario Jurgio Lėbarto atminimą.

To politikų prašę Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus nariai pageidavo, kad J. Lėbartui skirta atminimo lenta atsidurtų ant dabartinio Klaipėdos koncertų salės pastato, buvusių vadinamųjų Šaulių namų.

Siūlyta pakviesti Seimo narius A. Ažubalį ir L. Kasčiūną atvykti į Klaipėdą ir jiems pravesti ekskursiją, parodant ir M. Jankui skirtą atminimo lentą ant namo Šaulių g. Palmiros Mart nuotr.

Tačiau šiam siūlymui griežtai paprieštaravo istorijos profesorius Vygantas Vareikis, teigęs, jog vadinamuosiuose Šaulių namuose veikė vokiečių šauliai, šios patalpos lietuvių šaulių organizacijai niekada nepriklausė, jie tik čia nuomodavosi salę savo renginiams. Tam pritarė ir savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento vedėja Nijolė Laužikienė, priminusi, jog atkūrus Nepriklausomybę ir kovojant, kad pastatas atitektų miestui, o ne to anuomet siekusiems šauliams, kaip tik ir buvo remiamasi faktu, jog šis pastatas niekada nėra buvęs Lietuvos šaulių nuosavybė.

Be to, paaiškėjo, jog Lietuvos šauliai Klaipėdoje apskritai nuolatinių savo patalpų neturėjo, kraustydavosi iš vienos vietos į kitą, o jų vadovybė skirtingu metu veikė dviejose vietose – Liepų g., kur dabar įsikūręs Laikrodžių muziejus, bei Vytauto Didžiojo gimnazijoje.

Nors Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas komisijai atsiųstame rašte siūlė rinktis būtent Liepų g. esantį pastatą J. Lėbarto atminimui įamžinti, jo kolega V. Vareikis, visų nuostabai, pasiūlė visiškai naują variantą – dabartinę Šaulių būstinę Vytauto g.

Visgi šis siūlymas buvo sukritikuotas, komisijos pirmininkui Vytautui Čepui priminus, jog „įamžiname ne šaulių, o Lėbarto atminimą”.

Muzikologė Daiva Kšanienė, kurios tėvas prieškariu irgi priklausė Klaipėdos šauliams, vienintelė palaikė įamžinimo iniciatorių idėją lentą kabinti ant dabartinės Koncertų salės pastato, teigusi, jog „mes niekada nesakome vokiečių šaulių namai, sakome tiesiog Šaulių namai”.

Dar kurį laiką padiskutavus, buvo surastas kompromisinis variantas: pritarta tik pačiam faktui, kad būtų įamžintas J. Lėbarto atminimas, pavedant Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojai Zitai Genienei jos pačios, beje, siūlymu, atidžiau išstudijuoti, kaip J. Lėbarto biografija konkrečiai susijusi su Liepų g. esančiu pastatu. Ir tik po to bus sprendžiama, ar šioje, ar kitoje vietoje įamžinti lietuvininko atminimą.

Kad netektų nukabinti

Komisija kol kas nepriėmė galutinio sprendimo ir dėl Lietuvos jūrininkų sąjungos prašymo įamžinti Alfonso Ramanausko atminimą. V. Čepas atkreipė dėmesį, kad šį kartą kalba eina ne apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą,  kurio atminimo įamžinimui jau seniai pritarta, o apie jo bendrapavardį jūrininką,  Lietuvos jūrų laivininkystės įkūrėją bei buvusį ilgametį jos vadovą.

Nuspręsta miesto mero vardu kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, siekiant išsiaiškinti, ar aukštas pareigas vadinamojoje sąjunginio (Maskvos) pavaldumo įmonėje ėjęs A. Ramanauskas „nebendradarbiavo su represinėmis struktūromis”. Pasak V. Čepo, sprendimas bus priimtas, gavus atsakymą ir Genocido centro, „kad pakabinus netektų po to nukabinti”.

Užtat labai greitai pritarta Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus bei ukrainiečių bendruomenės prašymui leisti Sąjūdžio parke prie pasodintų ąžuoliukų įrengti informacines lenteles  su nuoroda, kad medeliai skirti Kristijono Donelaičio ir Taraso Ševčenkos atminimui. Beje, tokios lentelės čia jau buvo įrengtos, tačiau jas kažkas pavogė.

Neilgai trukus lentelė Sąjūdžio parke buvo atstatyta. Palmiros Mart nuotr.
Siūlė Seimo nariams pasiguglinti

Nagrinėdami Seimo narių konservatorių Audroniaus Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno kreipimąsi dėl esą netinkamo žymaus Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo Martyno Jankaus Klaipėdoje įamžinimo bei siūlymą jo vardu pavadinti „vieną iš viešųjų erdvių”, komisijos nariai nedaugžodžiavo.

Patarta rašant Seimo nariams atsakymą priminti, kad prieš keletą metų mieste iškilmingai atidengta M. Jankaus atminimui skirta lenta, be to, jo vardo gatvė yra Giruliuose, nors dar sprendžiama, ar taip nepavadinus vienos iš didesnių naujųjų gatvių.

Viena komisijos narė siūlė laiško pabaigoje pakviesti minėtus Seimo narius atvykti į Klaipėdą ir jiems pravesti ekskursiją bei stebėjosi, kad prieš imdamiesi tokios iniciatyvos jie net nesugebėjo pasiguglinti.

Užtat vienbalsiai komisijos nariai pritarė miesto Tarybai siūlyti dabartinę remontuojamą Pamario gatvę pervadinti į Girulių plentą.

Atsakant buvusio Lietuvos savanorio Vaclovo Šulco dukterėčiai dėl jos Skulptūrų parke palaidoto dėdės atminimo įamžinimo, nuspręsta to nedaryti, tačiau pareiškėjai pranešti, kad tokia galimybė atsiras, sutvarkius Skulptūrų parką: jame po rekonstrukcijos atsiras specialios plokštės, kuriose bus galima iškalti čia palaidotų artimųjų pavardes.


2018-10-12

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt