Įsivaizduokite situaciją: jūs „Švyturio” arenoje stebite „Neptūno” ir „Žalgirio” rungtynes, o grįžęs namo viename internetiniame portale pamatote savo, stebinčio minėtas rungtynes, nuotrauką. Jūs susinervinate, kad žurnalistas, neatsiklausęs jūsų, išspausdino jūsų atvaizdą, taip esą pažeidęs jūsų teisę į privatų gyvenimą.

Seminare pranešimą apie tai, kokia svarbi šiandienėje žiniasklaidoje yra žmogaus istorijos tema, skaitė ir „Atviros Klaipėdos” neetatinis bendradarbis žurnalistas Rytas Staselis. Palmiros Mart nuotr.

Kur baigiasi žmogaus privataus gyvenimo ribos ir prasideda viešasis interesas bei visuomenės teisė žinoti, kaip tų ribų neperžengti žurnalistams, informuojantiems visuomenę apie jai svarbius dalykas? Kas gresia, peržengus šias slidžias, neretai net teismų skirtingai traktuojamas ribas, ir kaip, nepažeidžiant Etikos kodekso, profesionaliai atlikti savo pareigas, kai naujuoju duomenų apsaugos reglamentu kur reikia ir kur nereikia ima mojuoti visi, kas tik netingi?

Tai tik nedidelė dalis temų, kurios buvo narpliojamos penktadienį Klaipėdos jūrų muziejuje vykusiame Vakarų Lietuvos žurnalistams skirtame seminare „Profesiniai žurnalistikos standartai, propagandos ir informaciniai karai“.

Pasak Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko Viktoro Trofimišino, per 9 šių metų mėnesius komisija dėl pažeistos žurnalistinės etikos sulaukė 124 skundų (dėl 191 medžiagos). 35 proc. visų išnagrinėtų atvejų pripažinti kaip nusižengę etikai. Dažniausiai skųstasi dėl portalų lrytas.lt, delfi. lt, dienraščio „Lietuvos rytas” publikacijų ir Lietuvos ryto televizijoje pateiktos informacijos.

Akivaizdu, jog tarp dažniausiai pažeidžiančiųjų žurnalistinę etiką dominuoja „Lietuvos ryto” žiniasklaidos grupė, nors neetiška žiniasklaidos priemone šiuo metu paskelbta tik viena – „Laisvas laikraštis”.

Iš visų besiskundusiųjų 20 proc. sudaro viešieji asmenys (fiziniai ir juridiniai), 75 proc. – privatūs, (nevieši) fiziniai asmenys, likusius skundus Etikos komisijai persiuntė Vyriausioji rinkimų komisija.

Etikos komisijos pirmininko teigimu, dažniausiai skundžiamasi dėl to, kad žurnalistai neišklauso kitos pusės, t.y. nesuteikiama publikacijoje (laidoje) minimiems asmenims atsakymo teisė arba nenurodoma to priežastis (pvz., atsisakė komentuoti, žurnalistui nepavyko susisiekti ir kt.). Skundžiamasi ir dėl neetiškai reiškiamų nuomonių, klaidinančių antraščių ir pan.

Įdomus ir naudingas buvo ir vilniečio advokato Mindaugo Civilkos pranešimas apie tai, kaip dirbantiems žurnalistams nepažeisti naujojo asmens duomenų apsaugos reglamento.

Visą dieną vykusiame seminare šalia kitų garbių lektorių pranešimą apie tai, kokia svarbi šiandienėje žiniasklaidoje yra žmogaus istorijos tema, skaitė ir „Atviros Klaipėdos” apžvalgininkas vilnietis žurnalistas Rytas Staselis.

Palmiros Mart nuotr.

Žurnalistams skirtą seminarą, kuris dar tęsis ir šeštadienį, kartu su Fridricho Eberto fondu, Lietuvos advokatūra, Lietuvos radijo ir televizijos komisija organizavo Lietuvos žurnalistų sąjunga.