[vc_row][vc_column][vc_video link=”https://youtu.be/RMAdHxxbPnQ”][vc_column_text]Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui pareiškus, kad dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) kuruojamų Europos Sąjungos (ES) projektų „ties Savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais iškilo didžiulis Damoklo kardas”, nes gresia netekti tokio finansavimo, Savivaldybės administracija tokius teiginius bando atremti skaičiais.

Jos vadovai tikina, kad nebus prarastas nė vienas euras. Pats Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas vis labiau ryškėjančios konfrontacijos su merija nekomentuoja.

Minėtasis V. Grubliausko pareiškimas, padarytas po susitikimo su vidaus reikalų viceministru Dariumi Urbonu, tapo dar viena pastarojo meto strėle, paleista Savivaldybės administracijos link. Žinia, meras parašė teikimą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl naujojo Klaipėdos ženklo istorijos, inicijuoja ir politinį jos vertinimą, o per paskutinį Tarybos posėdį rimtai egzaminavo S. Budiną dėl administracijos veiksmų taršos ir kvapų istorijoje.

Reaguodamas į paskutinius viešus pareiškimus apie ES paramą Savivaldybės administracijos direktorius antradienį surengė spaudos konferenciją.

„Išėję trumpi pranešimai arba sakiniai neparodo, kas yra daroma ir kaip mes atrodome didžiųjų miestų kontekste”, – sakė S. Budinas.

Pasak jo, šiemet Savivaldybės administracija iš viso vykdo 34 ES lėšomis finansuojamus investicinius projektus. VRM esą yra tik viena iš 19 priemonių, kurios bendra paramos suma siekia 22 mln. eurų.

Savivaldybės administracija pateikė informaciją apie vadinamosios tikslinės teritorijos projektų įgyvendinimo eigą.

„Iš viso Savivaldybė jau yra pasirašiusi sutarčių už 30,5 milijonų eurų su įvairiomis paramą administruojančiomis institucijomis. Kalbant apie didžiųjų miestų projektus, tai Klaipėda jau yra panaudojusi 15,7 milijonų eurų, Vilnius – 7,469, Kaunas – 4,74, nors bendra jiems skiriama parama yra didesnė 2-3 kartais. Klaipėda tikrai yra tarp lyderių, o ne tarp autsaiderių. Su viceministru buvo draugiškas pokalbis, kad visiems reikia pasitempti, nes projektai turi būti įgyvendinti iki 2023 metų”, – dėstė S. Budinas.

Jis akcentavo, kad baseino projektui buvo skirtos didžiausios lėšos, tad jam buvo susitelktas ir didžiausias dėmesys.

„Vėlavome tik keletą mėnesių. Startavome su Vilniaus Lazdynų baseinu, o ten iki atidarymo toloka”, – sakė direktorius.

Jis pripažino, kad yra keletas projektų, kuriuose stringa procedūros. Bastionų tilto projektas užsitęsė dėl Kultūros paveldo departamento ir Visuomenės sveikatos centro reikalavimų atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, Dangės krantinių sutvarkymo projekte buvo susidurta su didžiuliais sunkumais dėl projektuotojų – „Hidrostatybos projektų” – bankroto. Turgaus aikštės projektavimo konkursas neįvyko, nes dalyviai siūlė per aukštas projektavimo kainas, o Malūno parko projektą rengiančios dvi kompanijos susipyko ir teko ieškoti galimybės surasti sprendimą nenutraukiant proceso.

„Tačiau visiems vadinamosios tikslinės teritorijos projektams rangos sutartys bus pasirašytos laiku – per 2019-2020 metus. Nereikia labai didelės fantazijos, kad suprastum, jog tai tikrai įvyks. Galiu užtikrinti, kad visos sutartys bus pasirašytos ir lėšos panaudotos, bet tikslas yra ne jas panaudoti, o sukurti geras sąlygas miestiečiams”, – tikino S. Budinas, pabrėžęs, kad visi administracijos darbuotojai dirba atsakingai, jaučia atsakomybę prieš miestiečius ir jos nesikrato.

„Savivaldybė iš viso 2019-2021 metais numato vykdyti 112 investicinių projektų, apimančių įvairias finansavimo sritis. Norisi glaudaus politinio bendradarbiavimo. O kalbant apie europinės paramos projektus, nė vieno euro neatiduosime”, – tikino ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.

Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas savo ruožtu akcentavo, kad didelė dalis projektavimo darbų yra atliekama Savivaldybės lėšomis, todėl VRM esą gali atrodyti, kad pažanga yra nulinė.

„Kitąmet startuos daugybė didelių projektų”, – teigė jis.

„Panevėžys ir Šiauliai iš europinių pinigų moka ir už projektavimą. Tikrai nėra jokios kritinės situacijos”, – tikino ir Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Anot administracijos atstovų, projektavimo darbams jau yra išleista apie 860 tūkst. eurų.

„Rengti projektus savo, o ne europinėmis lėšomis buvo nuspręsta dėl to, kad taip paprasčiau ir greitesni sprendimai”, – teigė S. Budinas.

Paklaustas, ką gali pasakyti apie pastarojo metu tendenciją, kai merija kritikuoja administracijos darbą, jis sakė ir toliau besilaikantis nuostatos „politikų nekomentuoti”.

„Galbūt tai informacijos neturėjimas”, – sakė jis.

Žinia, S. Budinas vadovauja Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriui, kuris nusprendė kandidatu į merus kovą vyksiančiuose rinkimuose kelti ne V. Grubliauską, o Simoną Gentvilą.

Čia galima susipažinti su trimis Savivaldybės administracijos pateiktomis ataskaitomis apie ES projektų įgyvendinimą: 1 ataskaita, 2 ataskaita, 3 ataskaita.

Ketvirtadieninio miesto Tarybos posėdžio metu meras teigė, jog administracijos pateikti atsakymai jau įnešė šiek tiek aiškumo, tačiau tada, susitikimo su viceministru metu, esą „buvo daug neaiškių dalykų, neaiškių dedamųjų”, tad ir reakcija buvo atitinkama.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][/vc_column][/vc_row]