Klaipėdos miesto taryba nusprendė atidėti miesto bendrojo plano koncepcijos pakeitimo klausimo svarstymą.

Prieš posėdį Melnragės, Eglės bendruomenės, NVO asociacija ,,Klaipėdos piliečiai“ ir Marių apygardos gyventojai išplatino pranešimą, kuriame informuoja, kad ketvirtadienio rytą prie Savivaldybės surengė piketą ir reikalauja miesto Tarybos netvirtinti siūlomo sprendimo projekto. Į piketą atėjo septyni asmenys.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Iš Klaipėdiečių tribūnos pasisakęs architektas Edmundas Benetis išdėstė savo pasiūlymus bendrojo plano koncepcijai.

„Šiandien negalima priimti nei pirmo, nei antro varianto. Miestas turi prisiimti atsakomybę už viso miesto planavimą. Būtina projektuoti du bendruosius planus kartu. Ta nuostata yra įrašyta į nuo 2016 metų galiojantį Klaipėdos apskrities bendrąjį planą. Savivaldybei, kaip planavimo organizatoriui, reikėtų pakeisti planavimo sąlygas, nes 2016 metais buvo patvirtintas apskrities planas. Savivaldybei nereikėtų nuleisti rankų ir kreiptis dėl, švelniai tariant, labai blogo Teritorijų planavimo įstatymo pasekmių. Miestui reikia turėti svertus tvarkyti savo teritoriją”, – dėstė E. Benetis.

Tarybos narys Viačeslavas Titovas pasiūlė šio klausimo nesvarstyti ir įpareigoti Savivaldybės administraciją parengti naują koncepciją be giliavandenio uosto. Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkė Vaida Žvikienė ir Jungtinės tarybos narių frakcijos pirmininkė Aldona Staponkienė taip pat siūlė atidėti šio klausimo svarstymą.

Anot specialistų, naujojo miesto bendrojo plano poreikį liudija ir dėl jo koncepcijos pateiktų pasiūlymų gausa.

Tuo metu Vygantas Vareikis siūlė priešingai.

„Klausimas yra labai svarbus ir reikia pradėti diskusijas”, – sakė jis.

Analogišką pasiūlymą frakcijos vardu pateikė ir konservatorius Arūnas Barbšys.

„Reikia prie šio klausimo svarstymo grįžti po poros savaičių solidžiai, atskiriame Tarybos posėdyje”, – teigė Rimantas Taraškevičius.

Analogišką pasiūlymą teikė ir liberalė vicemerė Judita Simonavičiūtė.

„Niekas nekalba apie siekį nepatvirtinti, tai iškėlimas į išskirtinį lygį, atskirame Tarybos posėdyje gali būti kompromisas. Taip pat palaikyčiau atidėjimą šio klausimą”, – teigė meras Vytautas Grubliauskas.

Už klausimo atidėjimą pasisakė 20 Tarybos narių, prieš – 10 (Jurgita Choromanskytė, Vygantas Vareikis, Valdemaras Anužis, Saulius Liekis, Lina Skrupskelienė, Algirdas Grublys, Arūnas Barbšys, Rimantas Didžiokas ir Laisvūnas Kavaliauskas), susilaikė Alfonsas Vildžiūnas.

Priėmus tokį sprendimą, su „Atviros Klaipėdos” žurnalistu bendravę specialistai stebėjosi, kaip politikai per dvi savaites ketina išsiaiškinti tai, ko nepadarė per trejus metus.

Tuo metu V. Žvikienė jau po posėdžio „Atvirai Klaipėdai” aiškino, kad per šias dvi savaites bus siekiama išaiškinti, kaip elgtis su atsiradusiais kolegų pasiūlymais, kaip teisiškai turi būti reglamentuotos sąlygos Vyriausybei bei bendrojo plano sprendiniai ir kt.

Piketo dalyvių pranešimas

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, kuris nustato, kad valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, mūsų neįtikina. Visų pirma turi būti atsižvelgiama į vietos gyventojų interesus ir jų gyvenamąją aplinką. Reikia stabdyti miestus ir šalį paliekančių Lietuvos piliečių srautą ir sukurti jiems tinkamą gyventi infrastruktūrą bei gyvenimo sąlygas. Savivaldybės valdžia būtent tam ir renkama.

Klaipėdos miesto taryba šiuo įstatymu ,,mojuoja“ klaipėdiečiams, atremdama bet kokius jų pateikiamus argumentus, nebegina miestiečių interesų ir sparčiai ,,stumia“ siūlymą pritarti dviems planams: Klaipėdos uosto bendrajam planui ir Klaipėdos miesto bendrojo plano pakeitimams. Ar tai reiškia, kad Klaipėdos miestas dovanoja Melnragės gyvenvietę su visais gyventojais uostui?

Tiesa, miesto valdžia, norėdama pasirodyti teigiamais, paskelbė, kad pritars ruošiamam uosto bendrajam planui (BP), numatančiam ir išorinio uosto statybas Melnragėje. Jei Vyriausybė įgyvendins 17 reikalavimų. Klaipėdiečiai iki šiol neišgirdo apie jokius įgyvendinamus reikalavimus. Tačiau nežiūrint to, miesto taryba ruošiasi patvirtinti miesto bendrojo plano pakeitimus. Vėl einama ,,buldozeriu“. Manome, kad turi būti vienas bendrasis planas, nes atskiri bendrieji planai sukuria chaosą ir betvarkę.

Didelį susirūpinimą kelia uosto plėtra Pietiniame rajone. Čia yra viena iš didžiausių Klaipėdos miesto apygardų, jau dabar kenčianti dėl artimos LEZ kaimynystės ir Draugystės geležinkelio bei Tarptautinės perkėlos kaimynystės. Iki šiol nepateikta jokia konkreti vizija ar planas, ką ir kaip ruošiamasi statyti ar daryti, nors pasiruošimai jau vyksta.

Uosto bendrasis planas Šiaurinėje miesto rajone ribojasi su Lideikio gatve, o Lideikio g. tęsinys vadinasi Šiaurės prospektu ir įeina į miesto bendrąjį planą. Pagal uosto direkcijos teiginius Šiaurės prospektas yra įrengtas už uosto pinigus ir todėl nepriklauso miestui ir uostas ruošiasi uždrausti miestiečių mašinomis ja važinėtis. Šiaurės prospektas bus atiduotas sunkiasvorėms mašinoms. Manome, kad uosto bendrasis planas negali užsibaigti Lideikio g. nenurodant uosto ir miesto bendruose planuose transporto koridorių, apvažiavimo kelių.

Prašome netvirtinti bendrojo plano, kol nebus įgyvendinti Klaipėdos miesto valdžios iškelti reikalavimai centrinei valdžiai, kol nebus aiškus investuotojas, kol nebus patvirtinta vieta išoriniam uostui ir sukurtas darnus miesto ir uosto bendrasis planas.