Klaipėdos miesto vadovams pirmadienį buvo pristatytas baigiamas rengti Biržos tilto remonto projektas. Jei viešųjų pirkimų procedūros vyks be trukdžių, darbus numatoma atlikti kitąmet.

Vilnietis inžinierius-tiltininkas Algirdas Steponavičius, jau baigia rengti projektą, kaip išspręsti šio sovietinių statybų broko problemą. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda” spalio pradžioje jau rašė, kad nuo pavasario Biržos tilto „viduriuose“ guli nukritęs apie 30 tonų sveriantis betono luitas – vienas iš šešių tokių, atliekančių kontrsvorio funkcijas, būtinas norint pakelti tiltą.

Vilnietis inžinierius-tiltininkas Algirdas Steponavičius, jau baigiantis rengti projektą, kaip išspręsti šio sovietinių statybų broko problemą, pirmadienį su miesto vadovais pasidalino turima informacija.

Pasak pristatyme dalyvavusio vicemero Artūro Šulco, bus išbetonuojamas ne tik naujas kontrsvoris, bet ir tvirtinami visi likę penki.

„Darbai bus sudėtingi ir dėl ribotos erdvės, ir dėl technologijų. Sunkumų prideda ir tai, kad tiltas laikomas paveldo objektu, nors dabartinis yra pastatytas sovietmečiu. Tad ir projektuotojas sakė nežinantis, kad Lietuvoje būtų daug potencialių rangovų. Matyt, ir kaina bus nemenka. Tačiau ir preliminari sąmata dar rengiama, tad projektuotojas nenorėjo spekuliuoti skaičiais”, – sakė A. Šulcas.

Anot jo, kaip ir anksčiau „Atvirai Klaipėdai” buvo sakęs buvo sakęs A. Steponavičius, projekte bus numatyti susidėvėjusių guolių įrengimo darbai – nauji elastomeriniai turėtų užtikrinti, kad važiuojant transportui tiltas taip garsiai nebildėtų.

„Tai būtų paprastesni darbai, nuo kurių ir būtų galima pradėti visą remontą. Tačiau ir tie guoliai turės būti specialiai užsakomi, nes, pasak projektuotojo, net ir vieno milimetro paklaida jau sukelia vibraciją, judėjimą ir garsą”, – sakė A. Šulcas.

Jis pakartojo, kad dėl nukritusio kontrsvorio nekyla jokių grėsmių tilto stabilumui, tačiau darbai nebus atidėliojami ir preliminarus lėšų poreikis bus numatoma kitų metų biudžete.

ISTORIJA

Iki XVIII a. antrosios pusės medinis Biržos tiltas turėjo strateginę reikšmę: dešiniajame upės krante jį saugojo supiltas ravelinas. Tiltas miestui duodavo nemažų pajamų: kiekvienas praplaukiantis laivas privalėjo mokėti tilto pakėlimo mokestį – tilto viduryje būdavo atidaroma nedidelė anga, kad pralįstų burlaivių stiebai.

1877 m. pagal vietinio architekto Mejerio projektą buvo pradėtas statyti naujas varstomas metalinis tiltas ant mūrinių atramų. Tiltą statė Gdansko firma. Jis buvo atidarytas 1879 m.

1904 m., kai pradėjo važinėti tramvajus, viršutinė tilto dalis dar kartą rekonstruota. Po šios rekonstrukcijos tiltą papuošė du metaliniai ažūriniai jugendo stiliaus portalai, prie kurių buvo pritvirtinti žibintai. Kad judamos tilto dalys neišlinktų, jų galai buvo įtempti metalinėmis alkūninėmis konstrukcijomis. Toks tiltas išstovėjo iki XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos. Vėliau jo turėklai buvo supaprastinti, o portalai pašalinti.

Antro pasaulinio karo metu tiltas buvo sugriautas. Atstatytas 1948 m. bet jau pakeitus kryptį – tiltas „paslinktas“ labiau į dešinę. 50 laipsnių kampu iš abiejų pusių pakeliamas Biržos tiltas paskutinį kartą buvo renovuotas 2006-2007 metais. Tuo metu tilto rekonstrukciją atliko konkursą laimėjusi bendrovė „Hidrostatyba“. Restauravimas kainavo 1,34 mln. eurų, projektas – 43,4 tūkst. eurų, dar 4,3 tūkst. eurų sumokėta už projekto ekspertizę.

Savivaldybei dabartinis Biržos tilto kontrasvorių ir ortotropinių plokščių remonto darbų techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos atsieis 20 tūkst. eurų.