Savaitgalį Klaipėdoje vykusiame visuomeniname Lietuvos ir Baltarusijos forume „Kas mus jungia?” jo dalyviai ieškojo sąlyčio taškų, nuo kurių atsispyrus būtų galima imtis formuoti dvišalio bendradarbiavimo strategiją, nes jos šiandien neturi nei lietuviai, nei baltarusiai.

„Mus sieja prekybiniai santykiai ir verslas, kurie niekada dar nebuvo tokie geri kaip dabar. Trečdalis Klaipėdoje perkraunamų krovinių yra baltarusiški, „Lietuvos geležinkelių” 60% pervežamų krovinių yra į Baltarusiją ir iš jos, iš 10-ies turtingiausių lietuvių dauguma yra įkėlę koją į Baltarusiją. Mogiliove ir Lydoje stovi lietuviško kapitalo gamyklos. Bet apie tai kalbama pašnibždomis. Manęs kai kurie investuotojai prašo neminėti detalių apie jų verslo
santykius su Baltarusija“,- pradėdamas diskusiją kalbėjo „15min“ verslo skyriaus redaktorius, diskusijos moderatorius Marius Jokūbaitis.

„Politikai priskaldo malkų”

Klaipėdietis Seimo narys Simonas Gentvilas teigė, kad sėkmingi verslininkai susikalba, o politikai tiesiog turėtų neperžengti raudonos linijos.

„Mes neturėtume mokyti kaimynų, tai yra ta raudona linija, kurią kartais peržengiame, politikai to turėtų vengti“, – sakė S. Gentvilas.

„Dažniausiai tarpusavio diskusijos baigiasi tuo, kad tie politikai geriau nesivažinėtų ir nesišnekėtų, nes jie dažniausiai priskaldo malkų. Tai tik įneša priešpriešą“, – sakė forume dalyvavęs „Kamineros” grupės savininkas Arūnas Tuma.

Nikolajus Longvinas, Baltarusijos garbės konsulas Lietuvoje, teigė, kad paskutiniais metais Ryga po truputį perima krovą iš Klaipėdos uosto.

„Latvijos ministro pirmininko delegacijos nuolat lanko Baltarusiją ir stengiasi prisidėti prie verslo. Konfliktas dėl Astravo atominės elektrinės ir kiti nesutarimai gali sumažinti naujų baltarusiškų krovinių skaičių Klaipėdoje. Senieji liks kur buvę. Lietuviams reikėjo išreikšti savo pretenzijas anksčiau, o ne kai 90% elektrinės jau buvo pastatyta. Būtume sutarę“, – sakė jis.

N. Longvinas taip pat pabrėžė, kad vienas labiausiai probleminių klausimų yra mūsų šalių pasienio pralaidumas.

„Vasarą tenka pasienyje laukti net po 10 valandų. Šį klausimą turėtų išspręsti politikai. Kenčia žmonės, kenčia verslas, investicijos ir uostas. Planuojame įdiegti naujas technologijas po pusantrų metų, kad procesai vyktų greičiau, tačiau lietuviai sako, kad jiems tai užtruktų apie keturis metus“, – teigė konsulas.

Vienas pagrindinių diskusijos organizatorių Andrej Kazakevič iš instituto „Politinė sfera” taip pat sakė, kad didelė kliūtis yra šalis skirianti Europos Sąjungos siena bei kalbos barjeras, kurio nėra darbininkams, vykstantiems į Rusiją.

Renatas Požėla, Lietuvos pasienio apsaugos tarnybos vadas, kalbėjo apie tai, jog abipusis noras dėl bevižio režimo yra, nes Lietuvai trūksta darbo rankų, o baltarusiai nori daugiau užsidirbti.

„Tačiau neturime tų susitarimų, nes iš abiejų pusių trūksta politinės valios. Iš mūsų pusės šį procesą stabdo baimė dėl kontrabandos gabenimo ir nelegalios migracijos, nors iš abiejų pusių sulaikomųjų skaičiai panašūs. Noriu pasidžiaugti, kad mūsų pasienis glaudžiai bendradarbiauja su Baltarusijos ir dabar didesnė problema yra ES vidaus siena su Latvija“, – sakė pasieniečių vadas.

Kad dialogas būtų natūralus

S. Gentvilas, apibendrindamas Baltarusijos ir Lietuvos visuomeninį forumą, kalbėjo, jog verslas tarp šalių jau bendradarbiauja, tačiau reikia sužadinti Lietuvių visuomeninį interesą domėtis Baltarusija.

„Visas bendradarbiavimas turi orientuotis į ilgalaikius darinius. Turime nuleisti bendradarbiavimą į regioninį lygmenį, o ne tik tarp politikų. Norėtume kitais metais pristatyti įvykusius projektus tarp Lietuvos ir Baltarusijos savivaldybių ir universitetų“, – sakė jis.

Instituto „Politinė sfera“ atstovas Andrej Kazakevič išsakė mintį, kad šis forumas turėtų vykti nuolat.

„Valstybiniai santykiai nėra pačiame geriausiame lygyje, kartais labai sunkiai vieni kitus suprantame. Tačiau šis forumas turėtų padėti gerinti tarpusavio santykius ir padėti užmegzti ryšius. Nors humanitarinė dalis labai svarbi, bet daugiau laiko reikėtų skirti kitoms sritims“, – sakė A. Kazakevič.

„Aš labai norėčiau, kad mūsų forumuose skambėtų ne tik komplimentai, kad mes nebijotume įvardinti mūsų visuomenėse paplitusius stereotipus ir priežastis, kodėl turime tokį požiūrį į kaimynus. Tai reikalinga, kad geriau suprastume vieni kitus ir kad dialogas būtų natūralus, o ne cukrinis“, – sakė Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo vadovas Alvydas Nikžentaitis.