Po ilgokų diskusijų Klaipėdos miesto tarybos Kolegija penktadienį visgi pritarė užsakytos studijos išvadoms, kad naujoms kapinėmis vietų pačiame mieste nėra, o esamų plotų užteks tik iki 2022 metų.
Tad studijos rengėjai identifikavo tris geriausias vietas Klaipėdos rajone ir siūlo kreiptis į jo savivaldybę, kad ji taip jas ir pažymėtų rengiame naujame bendrajame plane.
Pasak Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjos Mantės Černiūtės-Amšiejienės, studijos rengėjai – UAB „Urbanistika” – įvertino kapinių poreikį nuo 2022 iki 2050 metų. Net ir pesimistiškiausio demografinio scenarijaus atveju šiam laikotarpiui kapinėms reikėtų 92 ha ploto.
Teisės aktai numato, kad vienoms kapinėms gali būti skiriamas ne didesnis kaip 40 ha plotas. Tad išanalizavus visus aspektus (taip pat ir geologinius), studijos rengėjai iš trijų kapinių plėtros variantų siūlo rinktis numatantį dvejas naujas kapines, o jas rinktis iš trijų galimų vietų. Iš šių priimtiniausia dėl geologijos, kur būtų galima pradėti kurti pirmas naujas kapines, atrodo Kretingalės krypties variantas netoli Sarčių kaimo.
Išklausius studijos pristatymą vicemeras Artūras Šulcas pareiškė, kad išlieka teorinė galimybė, kad Klaipėdos rajono valdžia nepritars tokiam scenarijui esą jau ir dabar yra tokių signalų.
„Ką tada darysime? Situacija labai įtempta ir gal net dramatiška. Su tokiomis išvadomis ir pasiūlymais mes silpniname savo derybinę poziciją iš anksto. Kodėl nenumatyti ir mažesnių resursų Klaipėdoje ir esant ekstra situacijai turėti alternatyvą? Reikia turėti atsarginį variantą. Yra juk dykrų ir šiaurinėje, ir rytinėje dalyse. Arba gal eikim į išorinį reidą, stačiom laidokime”, – sakė A. Šulcas.
„Šiandien bet kuriame taške mieste susidurtume su problemomis – juk yra 7 hektarai laisvos žemės prie Lėbartų, bet aplinkiniai gyventojai jau ir ten kelia triukšmą”, – savo ruožtu teigė Kolegijos narys Rimantas Taraškevičius
Vicemerė Judita Simonavičiūtė tvirtino, kad „šiai dienai per anksti pritarti kuriai nors alternatyvai”.
„Tiesiog reikia kalbėtis su rajono savivaldybe ir ji tada turi siūlyti, nes rajonas mano, kad yra nekorektiška kalbėti, kas Klaipėdai priimtina jų teritorijoje. Korektiškumas turėtų būti išlaikytas. Nekorektiška jų teritorijoje nustatyti, kurios geriausios vietos. Kooperuojantis reikia spręsti kapinių plėtros klausimą. Ir tik tada dėstyti miesto prioritetus. Ta studijos dalis turi būti kitaip reglamentuota – kaip rekomendacijos dėl prioritetų. Įlindom ne į savo, dabar labai gražiais žodžiais reikia išeiti”, – dėstė J. Simonavičiūtė.
„Neatsižvelgta į politinius ir socialinius niuansus, nors studija ir kvalifikuota”, – konstatavo Kolegijos narys Arvydas Cesiulis.
M. Černiūtė-Amšiejienė savo ruožtu akcentavo, kad rajono vyriausiasis architektas buvo kviečiamas į darbo grupes, kur buvo svarstomi kapinių plėtros variantai.
„Preliminariai jie yra susipažinę. Pačiam rajonui bus lengviau kalbėtis su gyventojais per viešus svarstymus dėl bendrojo plano”, – sakė specialistė.
R. Taraškevičius teiravosi, ar šis klausimas buvo aptartas su politine rajono vadovybe.
„Buvo pristatyta ir rajono vadovybei, tačiau sulaukta priešiškos nuomonės, nes tokio objekto nenori. Meras prieš metus kalbėjosi, bet sutarimo nebuvo. Tada buvo nutarta, kad mes išanalizuosime vietas ir tada kreipsimės”, – sakė M. Černiūtė-Amšiejienė.
Pasak paties Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, kol kas rajono pozicija yra tokia, kad „gyvų neatiduosim, mirusiųjų nepriimsim”.
Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas savo ruožtu akcentavo, kad dabar yra laikas pateikti rajonui pastabas ir siūlymus dėl jų rengiamo bendrojo plano. O tokia studija ir leistų pateikti argumentuotus siūlymus dėl naujų kapinių.
„Bet kokiu atveju kolegijos sprendimai yra tik rekomendacijos, kryptis, kaip elgtis ir toliau bendrauti, kuria kryptimi eiti”, – akcentavo Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.
„Reikia tiesiog paprašyti rajono išvadų dėl mūsų studijos nesusirašinėjant, o kalbantis. Visgi studijai reikia pritarti, nes dar laukia įtemptas, rimtas darbas”, – sakė R. Taraškevičius.
„Keisčiausia būtų nepritarti galimybių studijai. Pastabos bus protokole, jos bus patikslinanti informacija”, – po ilgokų diskusijų ragindamas apsispręsti sakė V. Grubliauskas.
Beje, šioje studijoje numatoma ir tai, kad vienintelė galima vieta statyti krematoriumą Klaipėdos mieste yra Laisvoji ekonominė zona.
„Tokia studija buvo padaryta tik dėl to, kad būtų ramu. Niekas jo statyti nesiruošia”, – akcentavo K. Macijauskas.
Nepaisant visų diskusijų, pastabų ir pasiūlymų, galiausiai Kolegija studijai pritarė bendru sutarimu.
Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda buvo sakęs, jeigu nepavyktų rasti kompromiso su Klaipėdos rajono savivaldybe, reikėtų kreiptis tiesiai į Vyriausybę, kuri galėtų priimti sprendimą nepaisydama rajono valios.
Kapinių plėtros galimybių studija Savivaldybei atsiėjo 14 500 eurų. Dar 2 420 eurų sumokėta už studijos papildymą galimomis krematoriumo statybos zonomis.
Na tai Grubliauskas pasiimdamas gyvuosius su Slengiais, ten gali ir kapines įrenginėti. Bus miesto teritorija, viskas tvarkingai. O tai nuotekos ir smarvė – rajone, Dumpiuose, kapinės – rajone, Lėbartuose, šiukšlynas – vėl rajone. Tai to viso miesto gėrio rajonui gal irgi per daug? Gal irgi gali kompensacijos iš miesto paprašyt?