Nors sekmadienį Klaipėdos rajono savivaldybėje vykusios Slengių gyventojų apklausos metu dėl šios gyvenvietės prijungimo prie Klaipėdos balsuoti atėjo mažiau nei pusė slengiškių, didesnioji balsavusiųjų dalis išreiškė norą tapti klaipėdiečiais.

Šiam jų norui pirmadienį po pietų jau pritarė ir Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai.

Apklausos komisijos pirmininkas Rimantas Tamušauskas „Atvirai Klaipėda” sakė, jog balsuoti atėjo 223 slengiškiai, t.y. 44,6 proc. visų šioje šalia Klaipėdos esančioje gyvenvietėje registruotų suaugusiųjų.

„Už prisijungimą prie Klaipėdos balsavo 122, prieš –  101″, – sakė R. Tamušauskas, kuris kartu yra ir grupės, inicijavusios Slengių prijungimą prie uostamiesčio, vadovas. Jo teigimu, tai „yra pakankamas balsų skaičius, kad galėtume judėti toliau”.

Žinia, Klaipėdos rajono savivaldybė spalio pabaigoje vienbalsiai pasisakė prieš tokį kai kurių slengiškių norą.

Klaipėdos gi politikai žada atsižvelgti į gyventojų išreikštą iniciatyvą – klausimas dėl Klaipėdos savivaldybės ribų keitimo jau persikėlė į komitetus.

Kviesis Žaliojo Slėnio gyventojus?

Pirmadienį posėdžiavusio Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai vienbalsiai palaikė slengiškių iniciatyvą.

Klausimą pristačius Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjai Raimondai Gružienei paaiškėjo, kodėl stringa jau gerokai anksčiau miesto iniciatyva pradėto vadinamojo trikampio (Kalotės-Purmalių-Žaliojo Slėnio) prijungimo prie miesto procedūra.

Pasirodo, kai iniciatyva dėl teritorijos ribų keitimo kyla iš pačių gyventojų, kaip kad Slengių atveju, procedūros yra kur kas paprastesnės ir jos vyksta greičiau, nei kai iniciatyvos imasi savivalda – tada yra būtina skelbti konkursą keičiamų ribų schemos parengimui.

Pasak R. Gružienės, net du konkursai neįvyko dėl per didelės pasiūlytos kainos ir tik „šiandien pasirašoma sutartis už 8000 eurų”.

Vicemerė Judita Simonavičiūtė patarė administracijos atstovams kviestis Žaliojo Slėnio gyventojus ir paraginti juos pasekti slengiškių pavyzdžiu, užuot laukus, kol bus suderintos visos būtinos schemos rengimo procedūros.

Atrodo, jog administracija yra nusiteikusi paklausyti šio patarimo, kadangi visas prie miesto planuojamas prijungti teritorijas numatoma vienu bendru įstatymu – apie tai jau kalbėta ir su atsakingais Vyriausybės atstovais.

Nors komiteto pirmininkas Algirdas Grublys ir išreiškė keletą nuogąstavimų, ar Slengiai nebus per didelė finansinė našta miestui, visgi paragintas vicemerės, teigusios, jog „mums svarbiausia yra gyventojų noras”, ir jis pritarė šios gyvenvietės prijungimui.

Tačiau tam dar turi pritarti visa miesto Taryba.

Aktyvumas – didesnis nei per savivaldos rinkimus

Antradienį pas Klaipėdos vadovus atėję iniciatyvinės grupės atstovai akcentavo, kad Slengiuose vykusioje apklausoje negalėjo dalyvauti gana daug norinčiųjų, nes atėjus paaiškėjo, kad jie nors ir gyvena, bet ten nėra registruoti. Esą buvo atėjusiųjų ir iš kitų gyvenviečių.

Vyras taip pat pabrėžė, kad balsavimo aktyvumas – 44,6 proc. visų šioje šalia Klaipėdos esančioje gyvenvietėje registruotų suaugusiųjų – yra jei ne geresnis, tai tikrai panašus į fiksuojamą rinkimų metu.

Per paskutinius Seimo rinkimus 2016 metais, kai Slengiai su kitomis aplinkinėmis gyvenvietėmis buvo prijungtos prie ir dalį Klaipėdą apimančios Danės apygardos, šioje apylinkėje (jos ribos platesnės nei Slengių kaimas) balsavo 49,9 proc. registruotų rinkėjų. Per 2015 m. Savivaldos rinkimus aktyvumas čia siekė tik 33,15 proc., per 2014 m. rinkimus balsavo 45,86 proc. registruotų rinkėjų, o per tais metais vykusius prezidento rinkimus  – 52,83 proc.

„Kai beldžiasi žmonės, o ne politikai, tai kitoks beldimas”, – antradienį sakė Klaipėdos meras, slengiškių atstovams įteikęs miesto vėliavą. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Sėkmingai suveikė demokratija, be jokio visuomeninių organizacijų ar politikų palaikymo. Pasirodo, kad galima ir be finansų, ir be administracinio palaikymo padaryti. Aplink mažai kas tikėjo. Žmonių aktyvumas rodė, kad klausimas buvo skaudus, aktualus. Mes tikimės, kad politiniame lygmenyje dar bus sąžiningi ir gerbs šitą valią. Kamuolys – politikų rankose. Tikimės jų padorumo”, – kalbėjo slengiškiai.

J. Simonavičiūtė savo ruožtu akcentavo, kad Slengiai išsivystė asmeninių investicijų dėka, tad esą rajono politikų „ne” tokiai iniciatyvai „nebuvo visiškai korektiškas”.

„Neišsigąskite ir dėl kai kurių Klaipėdos politikų klausimų, nes jūsų iniciatyvai pritariama vienbalsiai. Klaipėdai reikia tokių bendruomenių”, – sakė J. Simonavičiūtė.

Tuo metu V. Grubliauskas teigė, kad tolesnės procedūros bus „rimtas išbandymas tiek vykdomajai, tiek įstatymų leidžiamajai valdžiai”.

„Klausimas – ar nepasižiūrės formaliai, negirdint žmogaus. Nes kai beldžiasi žmonės, o ne politikai, tai kitoks beldimas”, – sakė meras.

Pasak jo, vykstant tokiems  procesams ir seniūnijų klausimas Klaipėdoje „įgauna kitokį atspalvį”.

„Aš dabar visiškai kitaip žiūrėčiau, manau, kad reikėtų, jog atsiradus tokioms naujoms teritorijoms kuo daugiau būtų suteikta paslaugų vietoje, labiau nuo centro atitolusiems gyventojams”, – sakė meras, slengiškiams įteikęs Klaipėdos vėliavą ir kartu pabrėžęs, jog reikia dar nemažai dirbti, kad ir išreiškę kitokią valią slengiškiai panorėtų tapti uostamiesčio dalimi.