Speciali Klaipėdos savivaldybėje sudaryta grupė kvapų ir taršos klausimams nagrinėti artimiausiu metu turėtų sulaukti priemonių, kurias kitąmet ketina įgyvendinti bendrovės „Branda LT” ir „Grigeo Klaipėda”, planų.
Taip pat buvo pasiprašyta duomenų apie bendroves, kurios teikia asinezacijos paslaugas – kad būtų galima bent iš dalies patikrinti versiją, jog miesto teritorijoje nelegaliai atsikratoma fekalijomis.
Kiek atitinka realybei?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento direktoriaus pavaduotoja Dalija Stasiuvienė teigė, kad daugiau nei prieš savaitę miesto ir rajono vadovams pristatytų Dumpiuose veikiančių įmonių kvapų tyrimų ir jų modeliavimo rezultatais netikėti pagrindo nėra, nes juos atliko akredituota nacionalinė laboratorija.
„Modelis pritaikytas, bet kiek tai atitinka realybę…”, – savo ruožtu sakė Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas sakė.
Pasak jo, jei teršalai sunkesni už orą, tikėtina, kad „jie gula ir kaip debesys yra ridenami”.
Žinia, šie matavimai ir modeliavimas rodo, kad normą – 8 vadinamuosius europinius vienetus – už numatytos teritorijos viršija tik „Branda LT“. Jos kvapai pasiekia Gručeikius.
„Grigeo Klaipėda“ nuotekų įrenginių kvapai nepatenka į gyvenamąją aplinką, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro kvapai neišeina iš sąvartyno, o „Klaipėdos vandens“ nuotekų valymo įrenginių kvapai siekia vieną Gručeikių vieno namo tvorą. Suminis visų šių įmonių kvapas viršija normas dalyje Gručeikių, Toleikiuose ir Ketvergiuose. Klaipėdos miesto jis nesiekia.
D. Stasiuvienė priminė, kad jos atstovaujama įstaiga dar 2016 m. prašė mažinti leistiną kvapo vienetų skaičių gyvenamojoje aplinkoje, bet tik dabar tas projektas pradėtas svarstyti.
„Kvapą suvaldyti labai sunku. O Vakaruose jis reglamentuojamas labai įvairiai. Pavyzdžiui, Danijoje kiaulių ūkis turi turėti 150 hektarų nuosavos žemės, turi būti išlaikomas didelis atstumas nuo kaimynų ir planavimas trunka 7 metus. Todėl tikriausiai tokie danų ūkiai ir atėjo į Lietuvą. Yra taikomis ir skirtingos normos skirtingų kategorijų kvapams ar sąlygoms. Pavyzdžiui, jei įmonė įdarbina visus to pageidaujančius aplinkinius gyventojus, kvapas leidžiamas didesnis. Skirstoma ir į malonius bei nemalonius kvapus. Maloniems paprastai priskiriamas kavos skrudinimas, konditerijos pramonė, bet ir taip leidžiami ne daugiau kaip šeši vienetetai, vandenvalai, kompostavimui – ne daugiau kaip 2 . Tačiau paprastai griežtinant normas visada būdavo pereinamasis laikotarpis. Lietuvoje kvapai pradėti valdyti tik 2010 metais ir tos priemonės jau yra nepakankamos. Tačiau iš žemės ūkio sektoriaus yra labai didžiulis pasipriešinimas dėl siūlomų naujų normų”, – apie užsienio patirtį ir dabartinę situaciją Lietuvoje sakė D. Stasiuvienė.
A. Šepštas savo ruožtu sakė pastudijavęs, kaip Vokietijoje reglamentuojama kompostavimo veikla. Pasak jo, jei tokios įmonės pajėgumai viršija 10 tūkst. tonų („Branda LT” pajėgumai yra apie dvigubai didesni), turi būti naudojami uždaro tipo įrenginiai.
„Iš šaltinio gali iškart gali išeiti tik 500 vienetų, o „Brandoje” dabar jų yra tūkstančiai”, – sakė A. Šepštas.
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas sakė, jog atlikta apklausa parodė, kad zonoje veikiančios įmonės nemato jokios tragedijos dėl galimo kvapų normos griežtinimo, „nes tik kelios daro kvapų emisijas”, bet pažymi, kad numatomas per trumpas perinamasis laikotarpis.
„Numatomas drastiškas didinimas – nuo 8 iki 2 vienetų. Europos Sąjungoje normos nuo veiklos rūšių priklauso, kai kam yra leistina ir 10 vienetų, tad taikyti visiems vienodą normą būtų ydinga praktika, reikėtų lanksčiau pasižiūrėti. Tokią poziciją įmonės pareiškė ir per prekybos bei pramonės rūmus, ir per Investuotojų forumą”, – sakė R. Bakas.
Tuo metu „Grigeo Klaipėda” atstovai Jonas Garalis ir Rita Liakstutytė prašė, kad NVSC pagal atliktus matavimus sudarytų kiekvienos įmonės kvapų sklaidos žemėlapį, kuriame matytųsi, kur yra 2 kvapo vienetų riba, nes dabar gyventojai socialiniuose tinkluose dalinosi tik žemėlapiu su suminiais visų keturių Dumpių įmonių rodikliais.
Tačiau D. Stasiuvienei toks žemėlapis buvo naujiena ir ji abejojo, ar įmanoma padaryti po tokį atskirą kiekvienai įmonei.
Uoste tarša neviršijama?
Uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus kapitonas-konsultantas Evaldas Zacharevičius teigė, kad per pastaruosius metus uosto stebėjimo sistemos aplinkosaugos davikliai „nė karto nefiksavo viršijimų”.
„Matuojama darbinėje aplinkoje, bet įvestos gyvenamosios aplinkos normos”, – teigė jis.
Tačiau A. Šepštas akcentavo, kad yra „klausimas, ar viską tokie davikliai sugaudo, nes jie yra nustatomi tam tikroms medžiagoms”.
Žada investuoti
Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas savo ruožtu kėlė klausimą, kodėl „Grigeo Klaipėda” negali atsisakyti savo valymo įrenginių, kad Dumpiuose liktų tik vieni, priklausantys AB „Klaipėdos vanduo”.
„Verslas skaičiuoja pinigus, mums žymiai pigiau turėti savo įrenginius nei atiduoti nuotekas „Klaipėdos vandeniui”. Kitąmet uždengsime abu nusodintuvus ir tada jau galima kvapus surinkti, ozonuoti. Dumblo kompostavimo aikštelių žadame atsisakyti, nusausinti ir vežti jį sudeginti. Atvyko vokiečiai, pateikė pasiūlymus uždengimo, bet dar reikia techninių sprendimų. Tikslas 2019 metais uždengti. Dėl dumblo irgi rasime sprendimų”, – aiškino „Grigeo Klaipėda” atstovas Jonas Garalis.
Tačiau A. Šepštas tokius pareiškimus vadino pernelyg optimistiniais – esą klausimas, ar įmonė išlaikys reikiamus nuotekų rodiklius, kai per mėnesį bus tikrinama du kartus. Kitoks dumblo tvarkymas esą irgi smarkai išaugins kaštus.
Pasak „Klaipėdos vandens“ gamybos direktoriaus Algirdo Špučio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neleidžia nustatyti atskiro tarifo tokiems potencialiems klientams kaip „Grigeo Klaipėda”.
Reaguodami į tai S. Budinas ir Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė sutarė, jog naudojantis situacija, kai ši problema yra pakilusi į Vyriausybės lygmenį, reikia kreiptis dėl to, kad būtų pakeistas reglamentavimas ir du ūkio subjektai galėtų laisvai tartis dėl paslaugos kainos.
UAB „Branda LT“ energetikas Vytautas Buivydas priminė, kad ši įmonė iki lapkričio pabaigos institucijoms turi pateikti kvapų mažinimo priemonių planą.
„Pradedame rengti techninių priemonių planą, kitų metų antrojoje pusėje turėtų būti baigtas įgyvendinti Europos Sąjungos remiamas projektas ir kvapų tikrai sumažės”, – teigė V. Buivydas ir savo ruožtu siūlė atkreipti dėmesį į šalia Rimkų veikiančią PET granulių gamyklą „Neo Group”.
Tačiau tiek R. Bakas, tiek A. Šepštas abejojo, kad ši įmonė galėtų būti kvapų šaltinis.
„Anksčiau su jais buvo problemų, bet dabar yra susitvarkę”, – teigė A. Šepštas.
S. Budinas paprašė, kad „Branda LT” ir „Grigeo Klaipėda” planai būtų pateikti ir šiai darbo grupei.
Domėsis fekalijų vežėjais
A. Špučys savo ruožtu informavo, kad bendrovė jos nuotekų tinkluose esančiuose vantuzuose sudėjo dujų skaitiklius ir tai rodo, kad ten nėra jokių išmetimų. Nors „Grigeo Klaipėda” atstovas J. Garalis abejojo tokiais pareiškimais, A. Šepštas tikino, kad vantuzai tikrai nėra kalti dėl smarvės.
„Jei lįstum į jų vidų, tai taip, smarvė didelė, bet jei pasklinda į aplinką, tai poveikis yra tik labai nedidelis”, – sakė Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas.
Tuo metu S. Budinas priminė Klaipėdos rajono mero Vaclovo Dačkausko išsakytą versiją, kad smarvės šaltinis gali būti pačiame Klaipėdos mieste – esą buvusiame mėsos kombinate įvairios įmonėlės gali pilti nuotekas į šulinius ir tai skleidžia beprotišką kvapą.
„Tokią veiklą turėtų matyti daug akių. Nesame gavę tokių pranešimų”, – sakė A. Šepštas.
Visgi S. Budino prašymu šiai komisijai bus pateiktas tokia veikla galinčių užsiimti įmonių sąrašas ir duomenys, kiek nuotekų jos pristato į „Klaipėdos vandens” nuotekų valyklą. Jei kiltų įtarimų, jos būtų tikrinamos nuodugniau.
Pasikvies gyventojus ir mokslininkus?
Darbo grupė trumpai aptarė ir vieną iš aplinkos ministro Kęstučio Navicko sudarytos komisijos išvadų – „inicijuoti nuolat veikiančią kvapų ir taršos stebėsenos darbo grupę”, į kurią esą būtina įtraukti Klaipėdos universiteto ar kitų mokslo įstaigų bei bendruomenių atstovus.
Buvo konstatuota, kad tokia grupė jau yra, tad ją reikia papildyti tik minėtaisiais atstovais. Taip pat akcentuota, kad jog ši grupė negali būti operatyvi – operatyviai į galimą taršą turi reaguoti tarnybos.
Ruošiasi mitingui
Tuo metu bendruomenių atstovai socialiniame tinkle „Facebook” pastarosiomis dienomis aktyviai ragina gyventojus dalyvauti šeštadienį nuo 11 iki 14 val. Atgimimo aikštėje rengiame mitinge, pavadintame „Už klaipėdiečių teisę į sveiką ir švarią gyvenamąją aplinką“.
„Kada paskutinį kartą buvai mitinge už savo ateitį? Situacija, susidariusi Klaipėdoje, yra katastrofiška: tarša, smarvė, triukšmas, vibracija tai įtakoja mūsų emocinį diskomfortą, sveikatos problemas.
Kai dėl atsakingų įstaigų neveiksnumo yra pažeidžiama konstitucinė vietos gyventojų teisė į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėda – labiausiai užterštas miestas Lietuvoje. Higienos instituto duomenimis, nuo 2013 metų iki dabar Klaipėda lenkia Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestus pagal mirusiųjų nuo kvėpavimo sistemos ligų skaičių.
Klaipėdos uosto, Laisvosios ekonominės zonos ir kitų miesto bei rajono įmonių veikla, nekontroliuojami sunkiasvorio transporto srautai, senas, daugiausiai dyzelinu varomas miesto autobusų ir asmeninių automobilių parkas klaipėdiečių ir miesto svečių aplinką daro nebegyvenama: nemalonūs kvapai, tarša kietosiomis dalelėmis, triukšmas, vibracijos – visa tai neigiamai ir negrįžtamai veikia mūsų sveikatą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata <…> Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių“ (53 str.), kad „Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą“ (54 str.),
Klaipėda ir jos gyventojai yra tapę miesto ir uosto pramonės įkaitais.
Mieli klaipėdiečiai, Lietuvos piliečiai, atėjo laikas mums susirinkti ir apginti savo Konstitucinę teisę į sveiką, saugią ir švarią gyvenamąją aplinką. Jei toliau tylėsime – būsime priversti palikti savo namus!
Šį šeštadienį, kalbėsime, kad esame UŽ KLAIPĖDIEČIŲ TEISĘ Į ŠVARIĄ IR SVEIKĄ APLINKĄ. Ateik 2018 m. lapkričio 17 d., 11.00 valandą Atgimimo Aikštėje (Klaipėdoje). Atsinešk plakatą, kaukes”, – rašoma viename iš platinamų tekstų.
Asociacijos „Klaipėdos Marių bendruomenė“ pirmininkė Ligita Girskienė savo ruožtu akcentuoja, kad mitingo organizavimui reikalingos lėšos (apie 300 eurų).
„Išlaidas sutiko padengti Klaipėdos bendruomenių asociacija, todėl prašau, jei jūs neabejingi siekiui padėti burtis Klaipėdos miesto žmonėms į organizuotas bendruomenes ir padėti jų balsui pasiekti valdininkų ausis, paremkite Klaipėdos bendruomenių asociaciją, pervesdami norimą sumą į jos vardu atidarytą sąskaitą: LT26 7300 0101 5572 2418. Ačiū”, – rašė ji, prieš tai prašiusi ir pagalbos išplatinant 2000 skrajučių ir 200 plakatų apie mitingą.
Į šį mitingą raginami važiuoti ir kauniečiai – Piliečių teisių gynimo asociacija „Mūsų teisė” socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia finansuojanti tokią išvyką. Ji samdo 48 vietų autobusą.
„Palaikykim Klaipėdą, nes gali tekti kada ir mums prašyti jų palaikymo… Yra begalės švarių įmonių ir jų veiklų, ir norime, kad Kauno LEZ tik tokias rinktųsi!!! Tai pagrindinis mūsų šios keliones tikslas“, – rašoma kvietime į šią kelionę.
SIAULIU RAJ.GYVENTOJAS
Na va kaip gerai, FORTUM liko lyg niekur nieko…Nors dabar jau pristabde smarves skleidima, kaip zmones sukilo, bet smirdejo pries iseigine lapkricio 1 ,taip stipriai ir net du kart. Tai ka, kad jie Grybauskaites palaiminti, tai ju bausti nereikia? Nei tikrinti??? Mes arciausiai Fortum ir labai atskiriam kas mums smardina!