Kai kurie Klaipėdos politikai bando pūsti prieš vėją ir nepritaria Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) siūlymui didinti AB „Klaipėdos vandens” paslaugų kainų. Tačiau tokia pozicija iš esmės yra tik formalumas, nes VKEKK kainas praėjus atitinkamam terminui gali patvirtinti ir vienašališkai.

Taip neseniai nutiko ir Kretingoje, o pernai rudenį buvo ir uostamiestyje.

Beje, trečiadienį svarstant šį klausimą miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komitete paaiškėjo, kad prie brangimo prisideda ir tai, jog bendrovės „Švyturys-Utenos alus” gamykla dabar jau sunaudoja apie 15 kartų mažiau vandens ir išleidžia apie 8 kartus mažiau nuotekų.

pixnio.com nuotr.

Naujas „Klaipėdos vandens” paslaugų kainas VKEKK suderino dar spalio viduryje. Jas formaliai per 30 dienų turi patvirtinti uostamiesčio ir Klaipėdos rajono tarybos.

Komisija, įvertinusi AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos sąnaudas vartotojams, perkantiems paslaugas bute, suderino 1,38 Eur/m³ (be PVM) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą (3,75 proc. didesnę nei dabar galioja – 1,33 Eur). Gyvenantiems individualiame name ji didės 4 proc. – nuo 1,25 iki 1,3 Eur. Apskaitos kaina mažėja 2 ir 2,4 proc. – gyvenantys bute mokės nebe 1,29, o 1,26 Eur/per mėn. (be PVM), o individualaus namo atveju – nebe 1,67, o 1,63 Eur.

Paskutinį kartą uostamiesčiui ir Klaipėdos rajonui AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamų paslaugų kainos keitėsi nuo šių metų, nors tiek rajono, tiek ir miesto politikai nebuvo pritarę tokiam sprendimui – pirmieji balsavo prieš, o miesto politikai šio klausimo neapsvarstė iki numatyto termino.

Tada kubinis metras vandens daugiabutyje pabrango nuo 1,28 iki 1,33 Eur be PVM. Individualiam namui kaina didėjo nuo 1,17 iki 1,25 Eur be PVM.

Naujam kainų didinimui antradienį vienbalsiai nepritarė ir miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas, nes ir pati bendrovė kainas norėjo didinti mažiau nei nustatė VKEKK.

Aiškinamas visas kainos didėjimo priežastis, „Klaipėdos vandens” generalinis direktorius Leonas Makūnas paminėjo, kad, pavyzdžiui, 2 centų/kub. m įtaką turi ir itin sumažėję „Švyturys-Utenos alus” gamyklos poreikiai.

„Iki gamybos nutraukimo alaus darykla per mėnesį sunaudodavo apie 16 tūkstančių kubinių metrų vandens ir išleisdavo apie  8 tūkstančius kubų nuotekų. Dabar, jau ir po naujosios daryklos atidarymo, yra likę apie 1 tūkstantis kubų vandens ir panašiai nuotekų. Per metus parduodama apie 10 milijonų kubų vandens, tad šimtas tūkstančių duoda apie 1 centą kainoje. „Švytyurio” atveju ir gaunasi apie 2 centai”, – sakė L. Makūnas.

Pasak jo, įtakos turėjo ir prieš trečios gamybos linijos  atidarymą sumažėjęs „Neo Gruop” vartojimas, tačiau jis jau atsistatė.

„Šiemet dėl karštos vasaros vandens buvo sunaudota apie 9 procentais daugiau nei prognozavome, tad tai turėtų pagerinti rodiklius kitiems metams”,  – sakė L. Makūnas.

Pasak jo, pernai „Klaipėdos vanduo” buvo patyręs 350 tūkst. eurų nuostolį, o šiemet per 9 mėnesius gauta apie 1 mln. pelno. Jo esą reikia norint subalansuoti būsimus investicinius projektus.