Praėjusiame rašinyje apie Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) bulę savivaldybėms emocijos tumulais garavo, taigi liko neaptarti svarbūs valstybės prestižo dalykai.

Pagal LLRI metodiką latviai dar tik svarsto pradėti vertinti savo savivaldybes, taigi mūsiškiams dar galima pataisyti rėkiančiai taisytinus dalykus. Kad mažesnė gėda būtų.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Transporto dalyje pas juos šiaip jau taisytina viskas: visi punktai po vieną ir bendrai visi kartu. Bet visų jų aptarimas darytų šį rašinį nebepaskaitomo ilgumo, taigi tik vieną, pirmąjį LLRI nustatytą savivaldybių vykdomo transporto valdymo vertinimo kriterijų čia aptarsiu. Jie rašė:

 „Transportas”:

13. Kokiai daliai viešojo transporto maršrutų buvo skelbti viešieji konkursai 2017 m.?

Viešųjų konkursų skelbimas labiau užtikrina galimybę transporto paslaugas teikti kuo daugiau tiekėjų. O pats viešasis konkursas veda prie skaidresnių mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo. Jei viešojo transporto maršrutai yra parenkami skelbiamais viešaisiais konkursais, tai rodo, kad mokesčių mokėtojų pinigai transporto srityje yra naudojami skaidriai ir atvirai. Todėl kuo didesnei daliai maršrutų buvo skelbti viešieji pirkimai, tuo geriau vertinama savivaldybė. Duomenų šaltinis: LLRI atlikta savivaldybių apklausa.

1. Pasirinktas nekorektiškas mato vienetas – maršrutas. Konkrečių maršrutų svoris sistemoje yra skirtingas. Prašau pasižiūrėti kuklų 22-antrąjį Klaipėdos maršrutą. Ir palyginti su riebesniu 8-uoju.

Ridos skirtumas tarp jų yra apie 100 kartų. Klaipėdoje visų maršrutų vežėjai yra parinkti konkurso būdu, bet jeigu taip nebūtų, paskelbus konkursą 22-ajam, LLRI suskaičiuotų tokius pat gerus (keliančius reitingą) 2%,  kaip ir paskelbus konkursą „aštuntukui“.

Kituose miestuose skirtumai tarp maršrutų svorių taip pat yra milžiniški. Suprantu, kad LLRI raštininkams toks pavyzdys gali atrodyti sudėtingas, taigi pamėginsiu paaiškinti, kaip tai – pagal jų metodiką – atrodytų pinigais:

„Mano šeimoje išlaidos – kiek kuris išleido – yra skaičiuojamos procentiškai monetomis, konkrečiai tais metalo skridinėliais. Vakar aš išleidau 1 dviejų eurų monetą. Žmona tuo tarpu išleido 9 vieno cento monetas. Taigi vakar aš atlikau tik 10% šeimos išlaidų, o žmona net 90%. Sakiau jai: brangioji, mes turime susiimti, toliau taip tęstis nebegali. Mes turime elgtis atsakingai. Daugiau biudžetinės drausmės!”

2. Nekorektiškas rodiklis yra skelbimų skaičius per kalendorinius metus. Tarkim, Klaipėda pernai pagal paskelbtų konkursų rezultatus pasirašė, berods, tik 3 sutartis maršrutų paketams (Pagal LLRI metodiką, turbūt, tai būtų apie 15%). Tačiau vežimo sutartys – ilgalaikės, ne vienerius metus trunkančios, ir visas 100% dabar dirbančių vežėjų Klaipėdoje yra parinkti konkurso būdu. Nauji konkursai skelbiami tik pasibaigus jau galiojančių sutarčių terminui arba nutiesiant naują maršrutą.

3. Nekorektiškas rodiklis yra „skelbimas”. Dažnai savivaldybės ką nors Lietuvoje išskelbia – atskelbia – perskelbia. Apie pernykštį Palangos skelbimą (100 transporto srities balų pagal LLRI metodiką) prašyčiau pasižiūrėti vietos laikraštyje .

Apie pernykštį Alytaus konkursą prašyčiau pasiskaityti jų laikraštyje.

Skelbimų gausa gali liudyti tiek savivaldybės skaidrumą, tiek ir visišką supuvimą. Tegu mielasis Skaitytojas pats pasirenka, kuriai skilčiai priskirti šiuos Palangos ir Alytaus atvejus.

Taigi, latviams teikiamoje metodikoje 13 transporto punktą LLRI prašyčiau formuluoti taip:

„Rinkos dalis, kurią užima viešo konkurso būdu parinkti vežėjai”. Tai nėra išsamu, bet pirmajai aproksimacijai tinkama. Trumpiau, negu jų diletantiški tauzijimai, ir konkrečiau.