Klaipėdoje besilankantis aplinkos ministras Kęstutis Navickas žada, kad naujų teisės aktų dėl griežtesnio taršos bei kvapų reglamentavimo ir kontrolės Vyriausybei bus pateikti iki metų galo, tad Seimą turėtų pasiekti pavasario sesijoje. O kas priklauso vien nuo ministerijos reglamentavimo esą bus padaryta ir greičiau.

Kartu jis prašė bendruomenių atstovus ir toliau būti aktyvius, kad teisės aktų projektams pasiekus parlamentą jie „nesusiniveliuotų”.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas (kairėje) bendruomenių atstovams žadėjo tarnybinius patikrinimus dėl ankstesnių vietos specialistų veiksmų, nes ir jam „susidaro įspūdis, kad kai kurių dalykų nenorėta matyti”. Martyno Vainoriaus nuotr.

Vertins ir laivų taršą?

„Ne viskas priklauso nuo Savivaldybės, daugelis dalykų turi būti įgalinta kontrolė. Turime daug instrumentų, bet pavyzdys, kad mūsų aplinkos apsaugos inspektoriai norėdami atlikti įmonės planinį patikrinimą turi pranešti prieš dvi savaites, neplaninį – prieš dieną. Tai jei technologiniai procesai yra laikui neimlūs juos pakeisti, tai daugeliu atveju mes randame gerus rezultatus. Tai čia Vyriausybės, Aplinkos ministerijos namų darbai”, – po susitikimo su Klaipėdos meru sakė K. Navickas.

Jis sakė, jog bus atkreiptas dėmesys ir į pasitarimo metu vicemero Artūro Šulco išsakytą pastabą dėl galimos uoste stovinčių laivų taršos.

„Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad jų iki šiol į monitoringą nesame įtraukę”, – sakė ministras.

Pasak jo, teisės aktų pakeitimo paketas „turėtų dar gruodį ateiti”.

„Kvapų reglamentavimas yra Sveikatos apsaugos ministerijos, bet jie irgi sakė yra nusiteikę keisti. Reikia, kad kvapų kontrolė būtų vykdoma gyvenamojoje aplinkoje, taip pat, kad Visuomenės sveikatos centras atsistatytų kontrolės funkcijas. Viena bėda yra tai, kad įmonės jau turi visus leidimus, jos investavo, ir atsukti to filmo taip greitai jau negali. Dėl to reikia žiūrėti, kurios priemonės efektyvesnės. Turi atsirasti kontrolės mechanizmai”, –  teigė K. Navickas.

Linksniavo įmones

Ministras pirmadienio vakarą susitiko ir su Klaipėdos bendruomenių atstovais.

Pirmiausia jis informavo, kad Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) atmetė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) jai pateiktą poveikio aplinkai mažinimo planą kaip nepagrįstą. Dabar esą yra pateiktas naujas, jis nagrinėjamas.

„Su kvapais yra sudėtingiau. Prašome aktyvesnio Savivaldybės įsitraukimo dėl „Grigeo Klaipėda” prijungimo prie miesto nuotekų tinklų”, – sakė K. Navickas.

Pasak ministerijos vyr. patarėjo Raimondo Sakalausko, „Grigeo Klaipėda” naudojama nuotekų sistema yra „nelogiška, neracionali ir pažeidžianti aplinkosauginius reikalavimus”.

„Įmonė dumblą turės tvarkyti kitaip, nes jau dabar neatitinka reikalavimų. Bet jei prasidės teismai, metai tokiam procesui – ne riba”, – sakė R. Sakalauskas.

Ketvergių bendruomenės atstovė Raimonda Zaborė kėlė abejones ir dėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vykdomų ir dar planuojamų Europos Sąjungos lėšomis remiamų projektų, tačiau ministras tikino, kad jie nėra kokie nors išskirtiniai lyginant su kitais regionais.

Tuo metu Girulių bendruomenės atstovas Gintaras Ramašauskas ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas prašė ministro asmeniškai pasidomėti AB „Klaipėdos nafta” planuojama plėtra.

„Neprastų nuodų žada krauti ir žada dirbti 110 dienų per metus išjungę valymo įrenginius. Norime, kad būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas”, – sakė G. Ramašauskas.

O R. Kulikauskas prašė, kad ministras pasirūpintų, jog AAA specialistai „neužkibtų” ant teiginių, kad tokie produktai jau kraunami, nes esą perkraunamame benzine jų dabar yra tik dešimtosios dalys, ir vertintų situaciją atidžiau.

Specialų kontrolės padalinį jau formuoja

R. Zaborė ministro teiravosi, kada konkrečiai bus įkurtas specialus Aplinkos apsaugos departamento padalinys, kurio specialistai, o ne miestų ar rajonų darbuotojai vykdytų įmonių patikrinimus. Tokia priemonė yra numatyta specialios darbo grupės pasiūlymuose.

Šioje grupėje darbavęsis R. Sakalauskas tikino, kad šis padalinys „ant popieriaus” jau yra, tačiau vis dar komplektuojamas, nes ypač gerus specialistus pritraukti į valstybės tarnybą esą yra sudėtinga.

„Kontrolės padalinys su žmonėmis turėtų atsirasti nuo pavasario. Turėtų būti daugiau objektyvumo, nes dabar nuolat vykdant tų pačių įmonių kontrolę ir akis gali priprasti bei ko nors nepastebėti”, – sakė R. Sakalauskas.

„Turite būti budrūs, kai nueis teisės aktų pakeitimai į Seimą, kad nesusiniveliuotų. Mums svarbu jausti jūsų palaikymą. Nepriklausomybės pradžioje institucijose turėjo visus įpareigojimus, bet mažinat verslui naštą jie apmažėjo ir dabar jau yra šalutinis poveikis”, – teigė aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Martyno Vainoriaus nuotr.

K. Navickas savo ruožtu žadėjo tarnybinius patikrinimus dėl ankstesnių vietos specialistų veiksmų, nes ir jam „susidaro įspūdis, kad kai kurių dalykų nenorėta matyti”.

Asociacijos Klaipėdos Marių bendruomenė pirmininkė Ligita Girskienė savo ruožtu tikino, kad prokuratūros atliekamas tyrimas dėl viešojo intereso gynimo esą jau parodė, kad buvo atvejų, kai fiksuoti pažeidimai įmonėse, bet joms nepritaikyta administracinė atsakomybė.

Prašo paramos

R. Kulikauskas siūlė, kad keičiant kvapų reglamentavimą, būtų vadovaujamasi europine praktika, pagal kurią esą dažniausiai išskiriamos trys zonos (gyvenamoji, kur leidžiama nuo 0,5 iki 2 vadinamųjų kvapo vienetų; mažai gyvenama – iki 4-5; bei negyvenamos teritorijos, pavienės sodybos – iki 8 vienetų, kurie dabar Lietuvoje leidžiami visur).

„Dabar nederama situacija, kai norma yra 8 vienetai. Tačiau jei visur taikys tik 2 vienetus, bus labai didelis pasipriešinimas, arba užtruks labai ilgai. Žemės ūkis turi stiprius lobistus”, – sakė R. Kulikauskas.

K. Navickas sakė norintis, kad kvapų normos, taikomos gyvenamosioms teritorijoms, įsigaliotų kuo greičiau, nes esą nėra daug tokių objektų, kuriuos jos paliestų, „o visiems kitiems būtų galima taikyti arba didesnį pereinamąjį laikotarpį, arba mažesnes normas”. Tačiau tai reglamentuos Sveikatos apsaugos ministerija, nors ir turės derintis su Aplinkos ministerija.

Taip pat jis pripažino, kad yra įstatymo spraga, jog nėra didesnių kietųjų dalelių, kokiomis šią vasarą skundėsi ir miesto centre gyvenantys klaipėdiečiai, reglamentavimo. Anot jo, bet koks dulkėtumas, kuris išeina už įmonių  tvoros, turi būti laikomas tarša. Problema, anot ministro, yra ir tai, kad nedaromi suminės taršos matavimai.

„Turite būti budrūs, kai nueis teisės aktų pakeitimai į Seimą, kad nesusiniveliuotų. Mums svarbu jausti jūsų palaikymą. Nepriklausomybės pradžioje institucijose turėjo visus įpareigojimus, bet mažinant verslui naštą jie apmažėjo ir dabar jau yra šalutinis poveikis”, – sakė K. Navickas, kaip ir po pasitarimo su meru tikinęs, kad iki Naujų Vyriausybei šie pakeitimai bus pateikti, o Seimą turėtų pasiekti pavasario sesijoje.

Ministras taip pat žadėjo, kad kas priklauso nuo ministerijos, „dėl kontrolės”, bus reglamentuota ir greičiau.

Gatvių valymo mašinos – dar šiemet?

Antradienį ryte ministras susitiko su Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) nariais. Šiame susitikime dalyvavo ir miesto meras Vytautas Grubliauskas, ir Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

„Draudimais neturime nieko spręsti. Tačiau kraštutinių veiksmų iš mūsų reikalauja bendruomenė”, – sakė meras.

S. Budinas teigė, jog kvapų problema egzistuoja, jai spręsti sukurta ir speciali darbo grupė, tačiau ši problema esą paaštrėja ir rinkimams artėjant. Kalbėdamas apie taršos suvaldymą jis sakė besitikintis, kad  kad iki naujų metų jau pavyks įsigyti gatvių valymo mašinas, nes viešųjų pirkimų procedūras visiems didiesiems miestams buvo sustabdę teismai.

Pramonininkai išreiškė nuogąstavimus

KPA atstovai savo ruožtu išsakė nuogąstavimus, kad kvapų normų viršijimas buvo fiksuotas tik vienoje įmonėje (UAB „Branda LT”), o planuojami sugriežtinimai palies visas. Ministrui buvo priminta, kad Latvijoje esą taikoma 5 europinių kvapo vienetų norma ir teirautasi, ar ne geriau taikyti administracines priemones konkrečioms įmonėms.

„Vis išgirstame dalykus apie naujus reglamentavimus, apribojimus. Nuolat esame įtampoje. Norimi pakeitimai paliestų dideles įmones, ant jų guls, o ne ant mažiukų, kurie daro didžiausią įtaką. Paimame vieną išskirtinę įmonę ir tuo pagrindu keičiamas įstatymas visiems likusiems. O juk priežastiniai ryšiai nenustatyti, nežiūrima kompleksiškai. Šalia Kauno gatvės leidžia pastatyti tik 24 metrų biokuro kaminą ir viskas eina į Kauno mikrorajoną, reikia tik laukti kada kils skandalas. Transporto srautai 30 metų nesuvaldyti. Gamybinė įmonės centrinėje dalyje – „Perdanga” ir kitos. O kiek įmonėlių apleistose teritorijose. Jos nereglamentuojamos ir nekontroliuojamos. Gyvenamieji rajonai artėja prie LEZ, kažkada buvo už kilometro, o dabar jau 450 metrų belikę ir ateityje vėl bus skandalas. Šalia miesto individualių namų kieto kuro šildymas yra didžiulė tarša. Skandalo metu agentūros pervažiavo visas įmones, visas nubaudavo ir viskas. Reikia plačių konsultacijų su verslu. Išgirstame kaip siurprizą”, – apie planuojamus sugriežtinimus teigė Arūnas Jonuška, „Orion Global Pet“ technikos direktorius.

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad labiausiai racionalu būtų atskirai vertinti taršiausias įmones ir pasiekti, kad jos įgyvendintų konkrečias aplinkosaugines programas. Kaip pavyzdį jis pateikė AB „Klaipėdos naftos” planus.

„Uosto direkcija pati savo noru įdiegė griežtą ir konkrečią monitoringo sistemą. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie jos prisijungia ir gali monitorinti. Gaila, kad viena kompanija padarė rimtą klaidą, mes ją perspėjome jau prieš dvejus metus, kad neimtų krovinio neįsidiegus reikiamų priemonių. Dabar jau Baltijos jūroje dar niekas be jos nenaudoja tos pažangios olandiškos technologijos, krakomolo, bet gaila, kad visa tai jau po įvykio, jau kovojama su pasekmėmis”, – dėstė A. Vaitkus, taip pat kaip taršos šaltinius vardijęs „daug primityvaus šildymo ūkio, transporto srautus”.

„Mūsų kaminas aukštai, elektrostatinis filtras visas kietas daleles nusodina, bet kaimynams yra pramoninis triukšmas, medienos kvapas. Tačiau yra faktas ir tai, kad mūsų įmonė čia dirba jau 120 metų, o kažkas leido šalia statyti namus. Turime išlaikyti blaivų protą, nes visų aktyvistų visada buvo ir bus, ypač prieš rinkimus.  Nereikia išsigąsti to triukšmo, tačiau reikia ir imtis veiksmų. Nors tie kaimynai šalia mūsų atsirado pažeidžiant normas,  mes vis tiek ieškome sprendimų, reikia rasti sprendimus kalbant draugiškai, nes karas daug kainuoja ir niekur neveda. Gaila tik, kad mes dirbdami kasdieninį darbą kartais nutylime ir išsigąstame. Klausimas, kas gi yra nenusiprausęs Klaipėdoje ir smirdi? Reikia surasti ir neliktų priežastinių dalykų kelti tokį triukšmą. Didžioji dalis jo dabar yra susijusi su būsimais rinkimais, nes smagiausia joti ant šio arkliuko. Bet reikia sutvarkyti ir įgyvendinti. Tik pačios įmonės tai turi padaryti”, – sakė Vakarų medienos grupės Stebėtojų tarybos pirmininkas Sigitas Paulauskas.

Ministras K. Navickas savo ruožtu tikino, kad valstybėje „nebūna vienašališkų sprendimų” ir viskas bus derinama.

„Tačiau faktas, kad mes turime neveiksnią kontrolės sistemą ir dėl kai kurių pareigūnų kompetencijos, ir teisės aktų nebuvimo. Kas sutarta PAV,  taršos leidimuose, to turi būti laikomas. Čia kaip geroje kompanijoje, kai kažkas pagadina orą ir neprisipažįsta. Reikia apsitarti, kokia linkme ieškome sprendimo, nes oras jau pagamintas. Dėl kvapo visiems lengva pasislėpti, nes visi kvapo modeliavimai yra teoriniai. Daugelį dalykų iki šiol buvo toleruojama, ir atviras nuotekų dumblas, ir trąšų valymas uoste nuo krantinių, kai iškart jos patenka į marias. Nesakau, kad iškart padėsime gyventi kitaip, bet keistis reikia. Juk kai ateina patikrinti neįspėjus, visai kiti rezultatai gaunami. Tas katės-pelės žaidimas į niekur neveda. Aplinkos ministerija nėra ta, kuri žudo verslą, ieškome sprendimų”, – tikino ministras.

„Grigeo Klaipėda” sulauks specialios kainodaros?

Susitikimo su KPA nariais metu itin daug dėmesio sulaukė „Grigeo Klaipėda” nuotekų klausimas.

Meras V. Grubliauskas konstatavo, kad kol yra šiandieninė teisinė bazė ir kainodara, tol „Grigeo Klaipėda” patraukliau pačiai investuoti nei jungtis prie miesto tinklų.

„Einama ta kryptimi, kad reikia keisti teisinę bazę. Mes čia imsimės lyderystės kalbėtis su Kainų komisija, Konkurencijos taryba, kad tokiais išskirtiniais atvejais būtų galima taikyti dar lankstesnę kainodarą, nors ir dabar ji, mano nuomone, gana patraukli”, – sakė meras.

„Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Vidas Beržonskis akcentavo, kad įmonė nuo 2014 m. sumažino kvapų koncentraciją 50 proc. – tai esą rodo jos lėšomis finansuojamų Nacionalinės laboratorijos tyrimų rezultatai.

„Kalbant apie kvapą, jis iš „Grigeo” nėra pats didžiausias pagal kvapų koncentracijos žemėlapį. Šaltiniai yra penkis kartus mažesni nei kitų. Mes visada pozityviai ir atvirai esame pasiryžę svarstyti jungtis prie miesto tinklų, jei kainodara būtų ekonomiška ir patraukli, bet nutylimas techninis klausimas – linija slėginė, ji sandari, jei pasijungtume prie „Klaipėdos vandens”, nuotekos tekėtų savitaka. Problema turėtume dar arčiau. Tada problema mieste ženkliai padidėtų”, – teigė V. Beržonskis.

Tačiau AB „Klaipėdos vanduo” vadovas Leonas Makūnas tvirtino, kad tai nesudarytų jokių problemų.

„Panaikinus „Grigeo” nuotekų valyklą būtų panaikintas rimtas kvapų taškas. Viskas jau būtų mūsų problemos, bet jos nėra tokios baisios ir būtų išsprendžiamos. Jei „Grigeo” liniją nuolat reikia nuorinti rankiniu būdu, yra netvarka. Mes jau apie mėnesį valėme „Grigeo” nuotekas kai prieš keletą metų buvo avarija jų slėginėje linijoje ir jokių problemų nepajutome”, – sakė L. Makūnas.

Jis sutiko, kad įmonės kainodara galėtų būti lankstesnė ir priminė ministrui, kad jau prieš keletą metų buvo siūlyta leisti taikyti iki 50 proc. nuolaidą 5 metus tiems, kurie uždaro savo nuotekų valyklas.

„Tai reikėtų daryti ne tik „Grigeo”, be visiems – ir gyventojams, kurie turi individualius valymo įrenginius”, – sakė „Klaipėdos vandens” vadovas.

„Grigeo” problema nesprendžiama jau 15 metų. Savivaldybė nieko negali padėti šiuo atveju. Išsivežkite šį klausimą į Vilnių ir bent jau vieną dalyką būsime išsprendę iš esmės. Juk kainodaros nei Savivaldybė, nei Makūnas neišspręs”, – kreipdamasis į ministrą sakė miesto Tarybos narys, „Klaipėdos monolito” valdybos pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Brangtų vanduo

Kalbėdamas apie kitus kvapų šaltinius Dumpiuose L. Makūnas sakė, jog „Branda LT” yra labai reikalinga įmonė, nes kaip maitvanagis surinka visą brudą iš gamtos ir sutvarko, bet ji turi tvarkyti savo technologinius procesus taip, kad neskleistų kvapo.

Pats „Klaipėdos vanduo” į kitų metų investicinę programą žada įsitraukti papildomą priemonę dėl dumblo, kuri turėtų neutralizuoti atrastą naują nedidelį kvapo šaltinį. Tam reikės apie 100 tūkst. eurų.

„Taip pat galima galvoti apie pirminio nusėsdintuvo uždengimas, tačiau tai jau kainuotų 6-7 milijonus eurų. Reikia vertinti, modeliuoti. Vien ši investicija apie 2 centais pabrangintų kubą vandens, o dar prisidėtų ir eksploatacija”, – sakė L. Makūnas.