Anksčiau apie 4,4 mln. eurų investicijas į aplinkosaugą skelbusi valstybės valdoma AB „Klaipėdos nafta” (KN) miesto valdžiai, bendruomenėms ir aplinkosaugininkams pristatomame aplinkosaugos priemonių plane jau numato iki 2021 metų investuoti 8 mln. eurų.
Įmonės vadovas Mindaugas Jusius tikina, kad numatytos investicijos atitiks ir planuojamas sugriežtinti normas kvapams. Tuo metu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, kuriam antradienį buvo pristatytas minėtasis planas, sako besitikintis, kad atitinkamus veiksmus atliks ir toje pačioje teritorijoje veikiantis Krovinių terminalas, ir „Lietuvos geležinkeliai”, kurios vadovybė pavasarį tikino, kad jos cisternos negali būti kvapų šaltiniu.
Martyno Vainoriaus nuotr.
KN teigimu, dalis 8 mln. eurų vertės plano priemonių ju yra vykdomos, o kita dalis yra susijusi su bendrovėje vykstančia plėtra.
Plane numatoma modernizuoti Klaipėdos naftos terminalo katilinės dviejų galingiausių katilų degiklius, taip pat visuose naftos produktų krovos geležinkelio keliuose įrengti lakiųjų organinių junginių (LOJ) garų surinkimo ir valymo įrangą. Žadama, kad LOJ garai bus surenkami ir iš tamsiųjų naftos produktų parke esančių talpyklų, taip pat iš šiuo metu plečiamo šviesiųjų naftos produktų parko talpyklų. Surinkti garai bus valomi lakiųjų organinių junginių garų valymo įrenginiuose. Taip pat planuojant naftos terminalo krantinių modernizaciją planuojama dvigubai didinti
LOJ garų deginimo įrenginio pajėgumą.
Pajūrio tyrimo ir planavimo institutas įvertino KN specialistų paruoštą planą bei parengė LOJ ir kvapų sklaidos modeliavimo žemėlapius. Jais remiantis numatoma, kad įgyvendinus plane numatomas priemones LOJ koncentracija šalia bendrovės esančiose gyvenamosiose teritorijose sumažės apie 36 proc., o kvapo koncentracija sumažės 50 proc. – nuo šiuo metu retkarčiais užfiksuojamo 1 europinio kvapo vieneto iki 0,5-0,3 vieneto.
„Norime darniai dirbti ir bendradarbiauti su vietinėmis bendruomenėmis, artimiausiais mūsų kaimynais ir investuosime papildomai 5 milijonus eurų tam, kad maksimaliai sumažintume kvapus, išeinančius į aplinką ir susijusius su mūsų krovos procesais. Norime pasinaudoti technologijomis, kurios yra išrastos ne per seniausiai. Siekdami maksimaliai greitai atlikti investicijas visus šiuos sprendinius integravome į antrąjį naftos terminalo plėtros etapą”, – po susitikimo su meru sakė „Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Mindaugas Jusius.
Anot KN panešimo, atliekamas monitoringas rodo, kad vykdant bendrovės veiklą nėra viršijami leistinos taršos rodikliai, o šių metų gegužę 2018 m. gegužę Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pagal paimtus mėginius sudariusi kvapo sklaidos modeliavimą nustatė, kad šalia įsikūrusių gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų aplinkos ore nėra viršijama leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė. Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Rimantas Jonas Pilipavičius spalio pradžioje vykusio Savivaldybės ekstremalių situacijos komisijos posėdžio metu teigė, kad „atskirų naftos krovos įmonių kvapai normų neviršija, o suminis abiejų rezultatas buvo didesnis nuo 1,5 iki 3 vienetų gyvenamojoje teritorijoje“.
KOMENTARAS
Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos meras
Be abejo vertinu tik teigiamai ir pozityviai. Ne tik dėl to, kad tai yra įspūdinga investicija, aš labiau žiūriu į tai kaip sveiką, ir duok dieve, įkvepiantį precedentą gretimybėje veikiančiai įmonei, kraunančiai panašius produktus. Tikiuosi, kad įdiegus tas visas sistemas „Klaipėdos nafta” eliminuos praktiškai visus kvapus ar medžiagas, kurios dar susidaro šiuo metu. Tas natūralu, jos jei dar bus poveikio į aplinką, kurį jaučia gyventojai, įtariamųjų rastas labai susiaurės. Labai noriu, kad panašų planą pristatytų ir kaimynystėje veikiantis terminalas. Aišku, patys milijonai yra tik skaičiai, gyventojai tai vertina tik efektą – jaučia ar nejaučia. Kaip gyvenantis visiškai netoli turbūt dažniau jaučiu kvapą iš cisternų, kurios dažna stovi Pauosčio kelyne. Todėl aš manau, kad šitoje kvapų karuselėje nereikėtų eliminuoti ir geležinkeliečių, kurie išsivežę jau tuščias cisternas vėdina, plauna ar glosto ar uosto, nežinau, ką ten daro. Tą bent jau aš jaučiu kur kas labiau nei kvapus iš „Klaipėdos naftos”. Atsimenu tą pokalbį ir geležinkeliečių gulimą kryžiumi, kad kas tik nori, bet tik ne mes, bet faktas yra faktas – aš pats esu tas, kuris dažnai jaučiu kvapą tik užvažiavęs ant viaduko, o atvažiavus prie vadinamojo turbo žiedo jo jau nebėra. Na gerai, galima sakyti, kad aš apsirinku, bet tokių pat pamąstymų yra ir iš kitų. Smagu džiaugtis naujais maršrutais, gerėjančia kokybe, bet tuo pat metu kuo tuo labiau atsiranda indikacijų, kad nėra toks nekaltas tas procesas, kaip jis buvo pateiktas. Apie tai reikia kalbėti.
Lietuvos geležinkelių cisternos važiuoja mazutu apibėgusios, blizgančios, nuo viršaus iki apačios. Niekas nesivargina jas plauti. Šleifas toks praeina, kad nežinau kuo užsidengti. Kai tokių stovi 3-5 sąstatai po 60 cisternų, saulės atokaitoj, tai kažin ar levandomis kvepia.