Archeologiniai tyrimai, atliekami šią vasarą ties Viršutine ir Smilties Pylimo gatve pradėtų daugiabučių statybų vietoje, atskleidė, kad čia visgi, ko gero, buvo niekur nepažymėtos Zandvero kaimo kapinės.

Iš viso čia jau rasti 21 palaikai, aštuoni iš jų, netrukdantys statyboms, pagal paveldosauginius reikalavimus paliekami žemėje, pažyminti tikslią jų vietą. Tarp iškeltų palaikų vieni kaulai yra itin įdomūs – tai buvo neįprastai aukštas tiems laikams vyras, turėjęs išskirtinį dantį, išraiškingus antakius, didelį auksinį auskarą kairėje ausyje ir, ko gero, žuvęs nuo dviejų šūvių į galvą.

Sklype buvo palaidotas ir išskirtinis vyras. Viktorijos Ziabrevos nuotr.

Kapai yra ir gatvėje

„Atvira Klaipėda“ liepą rašė, kad šioje vietoje buvo rasti penki pavieniai kapai, kurie užminė ir istorikams sunkiai įkandamą mįslę, nes kapinės šioje vietoje jokiose jiems žinomuose istorijos šaltiniuose nėra fiksuojamos.

Tačiau atrodo, kad čia, ko gero, visgi buvo tuometinio Zandvero kaimo kapinės – sklype archeologinius tyrimus atliekanti archeologė Viktorija Ziabreva pasakojo, kad iš viso čia jau rasti dvidešimt vieni palaikai, aštuoni iš jų palikti žemėje.

Palaidojimo fragmentas. Šis kapas nebus liečiamas ir užfiksavus tikslią vietą paliekamas ateities kartų moksliniams interesams. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Pagal paveldo tvarkybos reglamentą aptikti XIX-XX amžiaus kapai yra paliekami nejudinami, jei netrukdo darbams. Nuimamos koordinatės su GSP, padarome planą, kad ateičiai liktų aiški vieta. Vieną tokį kapą aptikome pačioje Smilties pylimo gatvėje, kitą – po pastato langu“, – pasakojo archeologė.

Šis pastatas adresu Viršutinė g. 1, Registrų centro duomenimis, buvo pastatytas 1918 m.

Archeologė Viktorija Ziabreva stovi toje Smilties Pylimo gatvės vietoje, kur amžinojo poilsio yra atgulęs vienas žmogus. Kitas kapas yra po pat kairėje esančio pastato langais. Martyno Vainoriaus nuotr.

Paskutinę lapkričio savaitę archeologai aptiko ir žemėje paliko naujagimio kapą.

„Labai maži karsto kontūrai ir nesuaugusi kaukolė, be abejonės, rodytų, jog palaidotasis – naujagimis“, – pasakojo V. Ziabreva.

Pasak archeologės, šioje vietoje buvo laidojama be jokio tvarkos.

Vieni iš iškeltų palaikų, anot V. Ziabrevos, yra labai įspūdingi.

„Tai vyriškio kaulai. Jis turėjo labai ryškius antakių lankus, buvo 180 centimetrų ūgio – labai aukštas tiems laikams, paprastai vyrai tada užaugdavo gerokai žemesni. Kaukolės siūlės gerai suaugusios, tad jis galėjo gyventi iki 45-50 metų. Dantis jo vienas labai įdomus. Labai įdomu, kad jis buvo ir su auksiniu auskaru kairėje ausyje. Dvi skylės, fiksuotos kaukolėje, ko gero, yra šratų pėdsakai, bet antropologai dar turės tiksliai pasakyti, kas tai“, – pasakojo pašnekovė.

Vyriškis turėjo ne tik išraiškingus antakių lankus, bet ir išskirtinį dantį. Kaukolėje matyti ir galimai jį užmušusių dviejų šratų žymės. Viktorijos Ziabrevos nuotr.

Dešinėje matyti jau į dvi dalis perskilęs didžiulis auksinis auskaras, paliktas kairiojoje mirusio ausyje. Viktorijos Ziabrevos nuotr.

V. Ziabreva daro prielaidą, kad čia visgi buvo Zandvero (vok. Sanwehr – smėlio užtūra) kaimo kapinės, nes šioje vietoje buvo jo riba, o pats kaimas buvo labiau į rytus ir pietryčius nuo statybvietės. Istorikų Vasilijaus Safronovo ir Janinos Valančiūtės surinkta informacija rodo, kad 1814 m. įkurtame kaime po 9 metų jau gyveno 466 žmonės. Kadangi kaimas prie Klaipėdos buvo prijungtas tik 1850 metais (nuo tada atsirado prievolė laidoti miesto kapinėse), 1814-1850 m. jo gyventojai turėjo būti kur nors laidojami, nors žemėlapiuose tokios kapinės ir nežymėtos.

Palaikus perlaidos

Jau atlikta vienuolikos vasarą rastų palaikų antropologinė analizė. Ją atliko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vyresnioji specialistė Justina Kozakaitė.

Taip atrodo dar neatidengtas kapas. Viktorijos Ziabrevos nuotr.

Ji nustatė, kad iš 11 palaikų šeši buvo vyrų, keturi – moterų, o vienų lyties identifikuoti nepavyko. Taip pat buvo nustatyta, kad sovietmečiu suardytuose kapuose buvo mažiausiai du palaidojimai – vyras, per 30 metų ir nenustatytos lyties žmogus, vyresnis nei 20 metų.

Sovietmečiu vykdant darbus sunaikinto kapo palaikų likučiai. Net kaukolė buvo susmulkinta į mažas daleles. Martyno Vainoriaus nuotr.

Iš rastų vyrų palaikų keturi buvo 30-49 metų amžiaus, vieni – 16-20 metų amžiaus jaunuolio ir vieni vyresnio nei 60 metų senolio. Iš pastarojo kaulų buvo identifikuota, kad jis turėjo sveikatos problemų dėl alkūnkaulių, dubens kaulų, dešinės girnelės,  kairiojo šlaunikaulio, jam buvo diagnozuota ir stuburo osteofitozė. Senoliui buvo lūžęs ir krūtinkaulis, ir keli šonkauliai.

„Vyras, 35-44 metai. Kairiosios akiduobės padidėjęs porėtumas – mažakraujystės požymis”, – konstatuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vyresnioji specialistė Justina Kozakaitė.

Sveikata negalėjo pasigirti ir jauniausias čia aptiktas vyriškos lyties atstovas – pastebėtas aktyvios fizinės veiklos poveikis dešiniajam raktikauliui, chroniškas abiejų šlaunikaulių ir dešiniųjų blauzdos kaulų periostitas, o kairės pusės blauzdos kauluose buvo išvešėjęs osteoperiostitas.

Dar viena „diagnozė”: „vyras, 35-44 metai., blauzdikaulio išvešėjęs nespecifinis uždegimas”. Justinos Kozakaitės nuotr.

O du čia palaidotus vidutinio amžiaus vyrus kamavo mažakraujystė, kurią leidžia identifikuoti specifiniai požymiai akiduobėse. Abu jie buvo patyrę ir traumų. Vienam buvo lūžę dešinės pusės blauzdos kaulai ir du šonkauliai, o kitas buvo susižalojęs dešinįjį žastikaulį.

Iškelti palaikai po antropologinės ekspertizės jau yra paruošti perlaidoti. Martyno Vainoriaus nuotr.

Šie palaikai jau yra paruošti perlaidojimui. Pasak V. Ziabrevos, atlikus visų rastų palaikų tyrimus, jie iš naujo amžino poilsio atguls specialioje vietoje Lėbartuose, šalia jau perlaidotų kaulų iš Smeltės kapinių. Perlaidojimu rūpinsis statybų užsakovas.

Anot archeologės, šiame sklype darbai jau eina į pabaigą – jei leis orai, juos planuojama užbaigti šią savaitę.

Martyno Vainoriaus nuotr.