P0

Konsultacijos

Žiemos pavojai: pataria medikai ir kelininkai

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2018-12-13


Žiemą orų permainos kartais nenuspėjamos – vieną akimirką lyja, o kitą jau, žiūrėk, ledas po kojomis. Slidus kelias gali kelti didelį pavojų, tačiau visuomet yra galimybių ir įrankių pasirūpinti savimi ir kitais. Medikai ir kelininkai dalijasi patarimais, ką daryti, kad netektų kristi, kada eiti pavojingiausia ir kaip rūpintis traumomis.

Ledo keliami pavojai
Martyno Vainoriaus nuotr.

Norėdami kuo greičiau pasirūpinti, kad keliai nebūtų slidūs, kelininkai kiekvieną dieną stengiasi užbėgti įvykiams už akių. Stebimos orų prognozės, ciklonai, stengiamasi nustatyti, kaip gali pasikeisti oras, temperatūra bei krituliai. Remiantis tokiomis prognozėmis, kelius prižiūrintys „Ecoservice“ specialistai į šešių Lietuvos miestų, tarp jų ir šiaurinės Klaipėdos – gatves išrieda dar prieš plikledį ar pūgą, kad nesusidarytų ledas. Galiausiai, pūgai praūžus – vėl grįžtama į kelius juos nuvalyti ar pabarstyti. Ypatingai daug dėmesio skiriama miestų gatvėms.

„Miestų gatvės ir keliai – siauresni, nei, pavyzdžiui, greitkeliuose. Todėl valančio ir barstančio transporto greitis gerokai mažesnis. Stengiamasi neužversti šaligatvių ir, jeigu įmanoma, išvalyti ir mažesnes gatveles, kur dažniausiai žmonės ir paslysta. Jeigu gatvės švarios, šaligatviai nuvalyti, o sniego beveik nėra – vadinasi, mūsų darbas beveik baigtas. Tiesa, ne paslaptis, kad orai greitai keičiasi, todėl ir darbo diena labai dinamiška. Jeigu pasikeičia oro sąlygos, situacija keliuose ir šaligatviuose gali apsiversti aukštyn kojomis po dienos ar net kelių valandų“, – pranešime spaudai cituojamas  „Ecoservice Klaipėda” generalinis direktorius Laimonas Žemaitis.

Dažna orų kaita tampa įtemptu laikotarpiu ir gydytojams. Anot gydytojo ortopedo-traumatologo Simono Bartašiaus, atšalus orams gerokai išauga traumų patyrusių pacientų skaičius. Tai jaučia ir poliklinikos, ir ligoninių priėmimo skyriai, o traumatologų pacientų skaičius tradiciškai išauga net du-tris kartus.

„Dažniausiai pacientai skundžiasi įprastomis traumomis, kurios patiriamos paslydus ar nukritus. Pakreipiama čiurna ar kelio sąnarys, patempiami raumenys, sausgyslės. Jeigu koordinacija prastesnė, kritimas gali baigtis ir čiurnos, kelio lūžiais ar plyšusiais raiščiais. Jei slystantysis griūva ir spėja atsiremti ranka – kenčia riešas arba alkūnė, jei ne – klubo sritis ar nugara. Kitais atvejais kaulai nelūžta, bet gali būti sužeista galva“, – vardina S. Bartašius.

Traumų prevencija

Kartais atrodytų, kad trauma nebaisi ir kreiptis į gydytoją net nereikia, tačiau, S. Bartašiaus teigimu, gydytojas visada yra pasiruošęs padėti ir kreiptis yra geriau nei to nedaryti. Geriau atvykus išsiaiškinti, ar nėra didelės bėdos, negu delsti namuose ir laukti pagerėjimo. Delsiant žmogus jaučia diskomfortą ir skausmą, o atvykus vėliau, dėl patinimų ir mėlynių gali būti ir savaitei atidėtas būtinas gydymas. Pirminė diagnostika, rentgeno atlikimas ilgai netrunka – dažnai po 5-10 minučių apžiūros jau galima žinoti preliminarią diagnozę ir pasveikimo prognozę.

Gydytojo teigimu, gydymas gali trukti nuo kelių dienų iki 2-3 mėnesių ar net pusės metų.

Tam, kad rizika paslysti ir susižeisti būtų mažesnė, gyventojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pavyzdžiui, nuosavų namų gyventojams rekomenduojama valomą sniegą iš kiemo ir jo apylinkių susikrauti savo sklype, kamputyje. Anot L. Žemaičio, šitaip valomas sniegas neatsidurs ant bendro šaligatvio ar kelio ir neapsunkins kelionės praeiviams. Taip pat pravartu ne tik nuo sniego nusikasti savo keliukus, laiptus ir prieigas, bet ir pasibarstyti smėliu, druska ar pelenais.

Tuo tarpu gydytojas S. Bartašius atkreipia dėmesį į galimą kaulų lūžių prevenciją. Pavyzdžiui, juos stiprinti padeda aktyvus gyvenimo ritmas bei mikroelementai – kalcis, magnis, cinkas ir vitaminas D.

Kalcio daug žaliosiose daržovėse, pavyzdžiui, brokoliuose, kopūstuose, pieno, sojų produktuose. Tuo tarpu riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša ar skumbrė, ir kiaušiniai turi daug vitamino D.


    2018-12-13

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt