Rugpjūtį 862 klaipėdiečių pasirašytas ir įteiktas prašymas prokuratūrai ginti viešąjį interesą dėl taršos miesto centre liko nepatenkintas – Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Edita Rutkauskaitė nusprendė „atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones”.
Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas aukštesnes pareigas užimantiems prokurorams. Kaip elgtis toliau, kreipimosi į prokuratūrą iniciatoriai žada tartis šią savaitę.
Apibendrindama surinktą informaciją prokurorė konstatavo, kad teisės aktų pažeidimų nenustatyta, leistinos į orą išmetamų teršalų normos nebuvo viršytos, o kompetentingos institucijos aktyviai sprendžia keliamus klausimus – „atlieka tyrimus, teikia vertinimus, priima sprendimus”. Tad esą nėra pagrindo inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą.
Ko prašė?
Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją” (KIDE) inicijuotame pareiškime buvo rašoma, kad Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai („Klasco“) pradėjus krauti geležies rūdą, aplinkinių rajonų gyventojai susidūrė su juodomis dulkėmis, nugulančiomis langus, palanges, namų sienas, patenkančius į būstą, vaikai ėmė kosėti, nors jokios ligos neidentifikuojamos.
„Atsižvelgiant į problemos mastą, valstybės įstaigų nenorą vykdyti pavestas funkcijas prokuratūra, gindama viešąjį interesą, privalo reaguoti į Klaipėdos mieste susiklosčiusią situaciją, kad būtų apsaugota gyventojų sveikata ir neteršiama aplinka“, – rašė kreipimosi autoriai.
Akcentuota, kad per dvejus metus institucijos nesugebėjo nustatyti taršos kaltininkų, patraukti jų administacinėn atsakomybėn, tad esą jau galima kalbėti ir apie tarnybos pareigų neatlikimą, už kurį irgi yra taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Kreipimesi buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 270 str. 1 d. ir nustatyti atsakingus asmenis, „lygiagrečiai uždraudžiant pavojingą žmonėms ir aplinkai geležies rūdos krovą „Klasco“ – kreiptis į teismą dėl tokių darbų sustabdymo ir licencijos šiai krovai panaikinimo”.
Koks verdiktas?
KIDE praėjusią savaitę sulaukė prokuratūros rašto, kuriame informuojama, jog pareiškimas nagrinėtas dviem aspektais – baudžiamojo persekiojimo ir viešojo intereso. Dėl pastarojo priimamas sprendimas netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių.
Atsakyme prokurorė E. Rutkauskaitė informavo, jog buvo kreipusis į Aplinkos apsaugos departamentą, Aplinkos apsaugos agentūrą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamentą, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Buvo gautas ir „Klasco” vadovybės paaiškinimas.
Rašte prokurorė mini, jog premjero pavedimu ir aplinkos ministro įsakymu sudaryta speciali komisija išdėstė išvadas bei pasiūlymus, o Klaipėdos savivaldybės aplinkos monitoringo 2017-2021 m. programą nuspręsta papildyti naujais aplinkos oro tyrimų taškais.
Aptardama aplinkosaugininkų veiksmus prokurorė mini, kad „Klasco” nurodyta paruošti ir pateikti poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių programą.
Aprašomas ir faktas, kad gyventojų prašymu nuo balkono, laiptinės palangių bei „Klasco” teritorijoje nuo įrenginių, esančių krovos zonoje, buvo paimti mėginiai ir nustatyta, kad tirtų medžiagų cheminė sudėtis yra identiška. Tačiau kartu konstatuojama, jog mobilios taršos matavimo stotelės rezultatai parodė, kad nors čia ir jaučiama uosto krovos kompanijų veiklos įtaka, tačiau nėra pagrindo teigti, kad dėl jos viršijamos leistinos taršos normos.
NVSC Klaipėdos departamentas prokuratūrai irgi pranešė, kad neturi pagrindo teigti, jog gyvenamosiose patalpose dulkių koncentracijos padidėjimas yra susijęs tik su „Klasco” vykdoma veikla, o Klaipėdos teritorinė ligonių kasa jam nepateikė duomenų, kad nuo 2018 m. rugpjūčio būtų padidėjęs sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis ar lėtinių kvėpavimo sistemos ligų paūmėjimų atvejų.
NVSC taip pat informavo, kad dėl atvejo, kai bute buvo fiksuotas kadmio normos viršijimas, kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, kurios specialistai konstatavo, jog šis faktas neturėtų būti siejamas su aplinkos oro tarša bei „Klasco” vykdoma naftos kokso ir geležies rūdos krova.
Prokurorė savo rašte taip pat informavo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos Klaipėdos skyriaus specialistas Vitės progimnazijos sporto aikštyno, Švyturio g. 10 namo kieme ir lopšelio-darželio „Bitutė” teritorijose atrinko dirvožemio mėginius, o tyrimai parodė, kad dirvožemio kokybės kriterijai atitiko gyvenamosioms teritorijoms keliamus reikalavimus. Šią informaciją patvirtino ir Lietuvos geologijos tarnyba.
Apibendrindama visą šią informaciją prokurorė konstatavo, kad teisės aktų pažeidimų nenustatyta, leistinos į orą išmetamų teršalų normos nebuvo viršytos, o kompetentingos institucijos aktyviai sprendžia KIDE keliamus klausimus – „atlieka tyrimus, teikia vertinimus, priima sprendimus”. Tad esą nėra pagrindo inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą.
Toks sprendimas gali būti skundžiamas Generalinei prokuratūrai, Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui arba Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui.
KIDE vadovė Alina Andronova „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad šią savaitę su gyventojais bus tariamasi, kaip elgtis toliau – ar skųsti tokį sprendimą.
Tuo metu prašymo nagrinėjimas baudžiamuoju aspektu dar vyksta – ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas. Jį kontroliuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Regina Bučinskaitė.
INFORMACIJA
Prokuratūros atsakyme rašoma, kad „Klasco” nefliusuotos geležies rūdos granulių krovą pradėjo 2017 m. sausį ir per tuos metus perkrovė 351 918 tonų. Koksas pradėtas krauti nuo 2017 m. lapkričio vidurio ir iki metų galo perkrauta 15 348 tonų.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Šiemet iki rugpjūčio pabaigos į bendrovės sandėliavimo aikšteles buvo perkrauti 11 108 vagonai nefliusuotos geležies rūdos ir 868 vagonai kokso.
Pirmąsias dvi geležies rūdos dulkėtumui mažinti skirtas vandens patrankas „Klasco” įsigijo tik pernai birželio viduryje – praėjus pusmečiui nuo tokios krovos. Koksą dengti celiuliozės pluošto pagrindu sukurta chemine medžiaga „Dustcruster” ir plėvele „Freko Crust“ įmonė pradėjo tik šią vasarą.
Per Klaipėdos gyventojų susitikimą su ex-ministru Navicku (Aplinkos ministerija) buvo kalbama, kad tos Klasco krovinio sąnašos butuose ant grindų ir palangių Vitės kvartale yra didesnės kietosios dalelės, nei gali užfiksuoti taršos matavimo stotelės. Matyt todėl jokios taršos normos ir įstatymai nėra pažeisti, o vien laboratorijoj patvirtinta, kad tai tas pats Klasco krovinys, kuris rastas mėginiuose, paimtuose žmonių butuose. Žodžiu, gaunasi, kad kietosios dalelės kaltos, nes per didelės. Būtų įdomu specialistų komentarą čia pamatyti. Įrašas su susitikimo dalyvių sutikimu viską įrašinėti yra. Panašiai sistema sustyguota ir su kvapų kontrole mieste – žmogaus nosis fiksuoja nuo 1-2 kvapo vienetų, nustatytas įstatymu normatyvas 8 (žiauriai daug lyginant su kitom pažangiom Europos šalimis), o kvapų fiksavimo stotelės Klaipėdoje gali matuoti tik nuo … ir daugiau. Specialistus, atsakingus už miesto taršos kontrolę kviečiu įrašyti skaičių vietoj daugtaškio 🙂 Jūs dalyvavot tame susitikime ir atsimenat ką ten kalbėjot 🙂