Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2018-12-26 |
Nesu iš tų, kurie mano, jog visi valdininkai yra tinginiai arba nevykėliai, o visi Seimo nariai – vagys. Atvirkščiai – manau, kad dauguma iš jų yra sąžiningi ir darbštūs žmonės, o tinginių ar negabių tarp valstybės tarnautojų bei pareigūnų yra panašus procentas kaip ir bet kurioje kitoje darbovietėje.
Visgi tas šaukštas deguto neretai sugeba gerokai pagadinti visą statinę valdininkijos „medaus“.
Prisipažinsiu, buvau itin nemaloniai nustebinta, sužinojusi, jog klaipėdiečiai taip begėdiškai apsikiaulino ir prieš visą Lietuvą, ir prieš partizanų vado dukrą, bet pirmiausia – prieš save pačius, taip ir nesugebėję šiais, 2018-aisiais, Adolfo Ramanausko – Vanago vardu paskelbtais metais, įamžinti jo atminimo mūsų mieste.
Tiek daug politinių aistrų sukėlęs, Tarybos nario mandatą iš Viačeslavo Titovo atėmęs bei baudžiamąją bylą jam uždirbęs įvykis nepaskatino atsakingų savivaldybės tarnautojų deramai pasirūpinti tuo, kad bent pačioje metų pabaigoje ant buvusio Pedagoginio instituto pastato, kuriame prieškariu studijavo būsimasis mokytojas A. Ramanauskas, būtų pakabinta jo atminimui skirta lentelė.
Išties, reikia, matyt, ypatingų sugebėjimų darbuotis tokio vėžlio žingsniu!
Žinoma, žiūrint formaliai, jokio nusikaltimo ar tragedijos tame kaip ir nėra – lentelė jau, kaip teigiama, pagaminta, ji anksčiau ar vėliau atsiras ant dabartinio Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto sienos.
Tačiau būtent formalus, valdiškas požiūris į patikėtas pareigas, kai atlyginimas nepriklauso nuo darbo rezultatų, ko gero, ir yra pagrindinė priežastis, kodėl dalies valstybės tarnautojų vis dar nepasiverčia liežuvis pavadinti ypatingais darbštuoliais.
Ta pačia proga galima būtų išvardinti ir ne vieną Klaipėdos savivaldybės administracijos pradėtą viešųjų erdvių sutvarkymo projektą, apie kuriuos nuolat informuojame mūsų portale: praktiškai kone visų iš jų įgyvendinimas vėluoja mažiausiai pusmečiu, o kai kurių – ir visus metus. Bet kadangi tai susiję su rangovų parinkimu, viešaisiais pirkimais ir kitomis sudėtingomis procedūromis – palikime tai neva objektyvių priežasčių sričiai.
Kita kalba būtų apie už nemažus pinigus jau atnaujintų erdvių darbų kokybę. Paminėsime tik vieną – vos pradėjus veikti Sąjūdžio parkui, jau teko keisti dalį jo nekokybiškai atliktų, ištrupėjusių grindinio plytelių sutvirtinimų, o specialistams kelia nerimą ir galimos nuošliaužos šiame parke. O kokių siurprizų dar gali išlįsti po parko peržiemojimo – vienas Dievas težino.
Panašių atbulomis rankomis atliekamų darbų bei pareigų būtų galima surasti ir kitose valdiškose įstaigose, pavyzdžiui, kad ir prokuratūroje, kurioje jau ilgiau nei metus laiko tiriama jaunos manekenės žūties byla.
Jau nebepamenu, kas feisbuke šią bylą palygino su vos per kelis mėnesius anglų teisėsaugininkų ištirtu tarptautiniu nusikaltimu – Skripalių apnuodijimu. Nelygintini nei savo sudėtingumu, nei apimtimi šie tyrimai, tačiau mūsų generalinei prokuratūrai tokie mįslingos jaunos merginos žūties bylos tempai atrodo normalūs ir visiškai priimti.
Išties, o kam skubėti – žmogaus bet kuriuo atveju jau nebėra gyvo, jo nebeprikelsi, tai koks skirtumas, kada ir kokiu būdu ta byla bus baigta?
O apie tai, kas ir kaip tuoj po tragedijos, kaip teigiama, atmestinai ir formaliai atliko pačius pirmuosius įvykio apžiūros veiksmus, kurie, žinia, neretai gali nulemti visą tolesnę tyrimo eigą, o kartais net ir jo baigtį – niekam, išskyrus pačius nukentėjusiuosius, neįdomu…
Jei taip dirbtų kirpėja, batsiuvys ar bandelių kepėjas – jie bemat bankrutuotų, nes niekas, ir tie patys valdininkai ar pareigūnai, jų paslaugomis nesinaudotų ir jų nekokybiškų gaminių nepirktų.
Valdiškų gi įstaigėlių darbuotojams dėl netinkamai ar pavėluotai įvykdytų pavedimų dažniausiai nė plaukas nuo galvos nenukrenta, juoba kad dalis iš jų savo darbe vis dar, panašu, tebesivadovauja „senu geru“ sovietiniu principu „солдат спит – служба идёт“ („Kareivis miega – tarnyba eina” – pažodinis vertimas iš rusų kalbos- aut.pst.).
Parašykite komentarą