Fotoreportažai, Kultūra, Svarbu

Jūra Eduardui Balsiui reiškė amžinybę

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2019-01-11


“Tėvelis jūrą įsivaizdavo ne kaip gamtos reiškinį, ne kaip stichiją, o jūra jam pirmiausia asocijavosi su amžinybe”, – sakė Eduardo Balsio dukra, profesorė, pianistė Dalia Balsytė, penktadienį specialiai iš Vilniaus atvykusi į Klaipėdoje vykusią spaudos konferenciją, skirtą pristatyti kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-osioms metinėms parengtą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro programą.

Pasak kompozitoriaus dukters, artėjant E. Balsio 100-mečiui, ji baiminosi viena nebepajėgsianti parengti jubiliejinio minėjimo, užtat labai apsidžiaugė, kai vieni iš pirmųjų, pranešę rengiantys tam skirtą programą, atsiliepė klaipėdiečiai. Po to su ja susisiekė ir buvę kompozitoriaus mokiniai, prisidedantys prie E. Balsio šimtmečio renginių.

Profesorė jiems ir Klaipėdos muzikinio teatro kolektyvui dėkojo už iniciatyvą, kurios pirmas akordas uostamiestyje nuskambės jau kitą savaitę –  sausio 15 d. Žvejų rūmuose bus atliekamas E. Balsio Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui, parašytas dar 1954-aisiais ir daugybę metų neatliekamas.

E. Balsio dukra pianistė Dalia Balsytė tėvą prisiminė labai šiltai. Palmiros Mart nuotr.

Beje, teko gerokai pavargti ir, pasak D. Balsytės, tapti beveik detektyve, nusprendus atgaivinti šį kūrinį, mat paaiškėjo, jog nėra išlikusių smuiko partijos natų. Po ilgų ieškojimų galiausiai jas iš partitūros pagal specialią kompiuterinę programą atkūrė smuikininkas Raimondas Butvila. O šio kūrinio atgaivinimo iniciatorė buvo smuiko partiją antradienį koncerte kartu su Muzikinio teatro simfoniniu orkestru atliksianti Lina Marija Songailė.

Smuikininkė irgi priminė savo santykį su E. Balsiu –  ji pati baigė jo vardo meno mokyklą uostamiestyje ir joje dabar dėsto, be to, jos bakalauro darbas skirtas visiems trims E. Balsio koncertams smuikui ir orkestrui.

Nebuvo komunistas

Paklausta, kaip jaučiasi artėjant tėvelio šimtmečio jubiliejui, “Meridiane” vykusioje spaudos konferencijoje D. Balsytė sakė tik po kelių minučių supratusi, jog tai laivas siūbuoja, mat iš pradžių maniusi, kad tai nuo ją apėmusio jaudulio.

“Kai žmogaus nebėra jau 35 metus, išsigrynina matymas, nublanksta smulkmenos ir lieka esminiai dalykai”, – sakė kompozitoriaus dukra, akcentavusi svarbiausius tėvo bruožus – principingumą, atsakingumą, profesionalumą ir darbštumą.

Ir ji, ir spaudos konferencijoje dalyvavusi muzikologė Jūratė Katinaitė, išsamiai apžvelgusi kompozitoriaus kūrybą, atkreipė dėmesį į svarbią detalę: kurdamas itin sudėtingu laikotarpiu, dar tebesant gyvam Stalinui, E. Balsys sugebėjo išvengti priklausomybės Komunistų partijai, ideologinių klišių. Į raginimus jau vėliau jam dirbant vadovaujantį darbą tapti partijos nariu, jis atsakydavęs: “Mūsų šeimoje nėra tradicijos eiti į politiką”.

Dukters teigimu, jį gelbėjo darbštumas. “Kažkam juk reikėjo dirbti, mažai tada žmonių buvo”, – sakė ji.

Svarbiausia – šeima

Pasak D. Balsytės, nors tėvą ji retokai matydavo namuose, visgi šeima jam buvo labai svarbi, o šeimos sąvoką jis suprato plačiau – kaip visą giminę, bendraminčius. Tėvo E. Balsys neteko būdamas 30-ties, mamos – būdamas 46-erių, karo metu į užsienį emigravo ir jo broliai. Galbūt ir dėl to, samprotavo dukra, jam šeima buvo šventas dalykas ir net tuometinę kompozitorių sąjungą jis norėjo matyti kaip šeimą.

Kurdamas Palangoje, E. Balsys labai mėgo vaikščioti pajūriu, o jūra jam, pasak dukros, asocijavosi ne su gamtos reiškiniu, ne su stichija, o su amžinybe. “Įsivaizduoji, – sakydavo jis, – mūsų dar nebuvo, o jūra jau buvo, mūsų nebeliks, o jis vis dar bus”, – tėvo žodžius prisiminė dukra. Jos teigimu, tėvui jūros tema buvo artima pirmiausia kaip laiko išmatavimas, o ne vien tik kaip emocija.

Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė E. Balsį irgi vadino klaipėdiečių kompozitoriumi, nes čia jis gyveno ankstyvoje jaunystėje, kai formuojasi žmogaus asmenybė.

L. Vilimienė priminė, jog Klaipėdos muzikinis teatras šiais metais dar pradžiugins E. Balsio baletu “Eglė žalčių karalienė”, kurį klaipėdiečiai išvys rugpjūčio vidury,  pastatytą kaip šokio spektaklį, o ne kaip tradicinį baletą, bei operą “Kelionė į Tilžę”, kuri Lietuvoje buvo pastatyta tik vieną kartą, kai ji ir buvo sukurta –  1980 m.

Teatro vadovė pažadėjo dar keletą siurprizų, susijusių su mažesnės apimties E. Balsio kūriniais, bet jų neįvardijo.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs E. Balsio 100-ųjų metinių minėjimo Lietuvoje organizacinės grupės koordinatorius, kompozitorius ir E. Balsio buvęs mokinys Gintaras Samsonas teigė mąstantis apie galimybę organizuoti I-ąjį tarptautinį E. Balsio vardo jaunųjų kompozitorių konkursą.

Muzikologė J. Katinaitė E. Balsį laiko ir pirmuoju populiariosios muzikos Lietuvoje pradininku –  iki šiol šlageriais laikomos jo dainos “Senas jūrininkas”,  “Elektrėnų žiburiai” ir kt., o šiuolaikinį pop muzikos žanrą ypač išpopuliarino jo mokiniai kompozitoriai Benjaminas Gorbulskis, Algimantas Raudonikis ir kt.

E. Balsys ir Klaipėda

Vieno talentingiausių pokario kartos kompozitorių Eduardo Balsio pažintis su muzika prasidėjo pajūrio krašte, 1929-1939 m. jam besimokant  Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Čia būsimasis kompozitorius  dainavo gimnazijos moksleivių chore ir grojo pučiamųjų orkestre, be to, turėjo galimybę klausytis Klaipėdoje gastroliuojančių muzikantų koncertų ir Valstybės teatro atvežamų operų spektaklių. 1939-aisias jis įstoja į Karo mokyklą Kaune, tačiau dėl užgriuvusios sovietų okupacijos joje tesimokė metus ir grįžto į Palangą, kur jo tėvai statėsi namą. 1941-1945 m., vykstant karui, mokytojavo Kretingos gimnazijoje, dirigavo moksleivių chorui, jo repertuarui kūrė dainas.

1945 m. E. Balsys pradėjo studijuoti kompoziciją Kauno valstybinėje konservatorijoje ir nuo to laiko tėvų namuose Palangoje, dabartinėje J. Šliūpo gatvėje, tebūdavo svečias. Tačiau būtent čia, Palangoje, jis su šeima daugelį metų leisdavo vasaras, čia parašė ir nemažai savo kūrinių.

E. Balsys – vienas žymiausių Lietuvos kompozitorių-marinistų, Klaipėdos ir Baltijos jūros tematikai paskyręs nemažai savo kūrinių. Tai – ne tik baletas „Eglė žalčių karalienė“ ir opera „Kelionė į Tilžę“, bet ir poema styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“, taip pat kelios dešimtys pajūrio tematikai skirtų populiariomis tapusių ir lig šiol prisimenamų dainų.

Palmiros Mart ir Muzikinio teatro nuotr.


2019-01-11

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt