header / full width banner
Svarbu, Temos

Skautų gatvė: kova tebevyksta (11)

Martynas Vainorius
2019-01-11


Dar 2006-aisiais žurnalistų pradėtoje narplioti istorijoje, kodėl buvusios stovyklos vietoje pastatytame „Gintaro kranto“ kvartale įsikūrę turtingi ir žinomi klaipėdiečiai galėjo užtverti dalį Skautų gatvės, taškas dar nepadėtas.

Klaipėdos savivaldybė sugalvojo, kaip su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pagalba būtų galima pagaliau atverti šią kopų ir Girulių paplūdimio link vedančią gatvę, tačiau jų veiksmus kvartalo bendrija „Gintaro krantas“ apskundė teismams.

Pirmoje instancijoje vieną iš bylų pralaimėję kvartalo gyventojai tęsia bylinėjimąsi, nes nenori, kad „po namų, kurie yra įspūdingi, langais atsirastų intensyvaus eismo gatvė“. O jei visgi gatve, kurios esą neturi būti, pradėtų vykti eismas, dėl nuvertėsiančio turto žadama kreiptis ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Skautų gatvės užkardas kol kas toks pat nepajudinamas, kaip kokia Didžioji kinų siena. Martyno Vainoriaus nuotr.
Savivaldybė nieko negalėjo padaryti?

Pirmą sykį klausimą, ar teisėtai užtverta dalis Skautų gatvės, einančios per kvartalą, pastatytą buvusios pionierių stovyklos vietoje, dar 2006-ųjų kovą iškėlė tuometinė dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistė Natalija Mogučaja-Vaineikienė.  Nepaisant jos ir kitų žurnalistų atliktų tyrimų, periodiškai vis pasirodydavusių publikacijų, situacija nėra pasikeitusi iki šiol – ties Pamario gatve įrengtas užkardas pakyla tik ratuotiems kvartalo gyventojams, o nuo kopų pusės joks automobilių eismas neįmanomas, nes čia įrengti vartai su spyna.

2006-aisiais bendrija „Gintaro krantas“ aiškino, kad gatvė uždaryta kol greta vyksta statybos ir taip saugomasi sunkiasvorio transporto. Po metu užkardas jau buvo laikomas pakeltas, bet buvo atsiradęs kelio ženklas, informuojantis apie draudžiamą transporto priemonių eismą. Arčiau jūros esantys vartai buvo užrakinti, o šalia esantys pėstiesiems skirti varteliai, kaip ir dabar – atverti. 2009 m. buvo skelbta, kad Skautų gatvės tiesimo darbai baigti, tad turi būti išmontuotas ir užkardas, ir įvažiuoti draudžiantis kelio ženklas, vėliau pradėta aiškinti, kad gatvės atkarpa yra nutiesta už privačias lėšas ir nėra perduota miestui.

Ketvirtadienį Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtos bylos metu Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas aiškino, kad miesto valdžia, reaguodama į ne kartą iš gyventojų, žiniasklaidos reikštus priekaištus dėl užtvertos gatvės ėmėsi veiksmų pagaliau įregistruoti šią gatvę kaip miesto turtą, nes Kelių įstatymas numato, jog gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Tačiau to padaryti nepavyko, nes dalis gatvės pateko į „Gintaro krantui“ išnuomotą sklypą, o servituto čia neliko dar 2003 metais, kai tuometinė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, vėliau pati įsikūrusi šiame kvartale, pasirašė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo su tuometine sklypo nuomininke AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“). 2004 m. gruodį apskritis nutraukė sutartį, pasirašytą su „Klasco“, ir sudarė sutartį su „Gintariniu krantu“, kuris prieš tai buvo šio sklypo subnuomininkas.

Pasak A. Kačalino, susiklosčius tokiai situacijai buvo nutarta kreiptis į NŽT, kad ši pašalintų kliūtį Savivaldybei tapti gatvės savininku. Ji atliko patikrinimą ir konstatavo, kad sklypo dalis (gatvė, keliai prie namų bei plotas, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) naudojama ne pagal paskirtį ir nusprendė nutraukti jo nuomos sutartį.

„Gintaro kranto“ gyventojai Skautų gatve vadina mistine ir tikina, kad čia neturi būti jokio pašalinio transporto.

Toks sprendimas sukėlė „Gintaro kranto“ narių nepasitenkinimą ir jie pateikė ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui. Trečiųjų asmenų statusu byloje dalyvauja kvartalo gyventojai, tarp kurių yra ne tik uostamiestyje puikiai žinomi asmenys – Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ komercijos direktorius Karolis Kuzmarskis, kvartalo statybos metais „Klasco“ vadovavęs dabartinis Krovinių terminalo technikos direktorius Eduardas Plauška, „Begos“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis, socialdemokratų kandidatas į merus Benediktas Petrauskas, Kamineros grupės“ akcininkas Arūnas Tuma.

Tačiau pirmos instancijos teismas pernai bendrijos ieškinį atmetė.

Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė konstatavo, kad „visos visuomenės viešasis interesas nusveria GNSB „Gintaro krantas“ narių interesą naudotis Skautų gatve ją užtveriant ir naudojant išimtinai aptvertos teritorijos gyventojų poreikiams“.

Jos nutartyje akcentuota, kad eismo nutraukimas ar ribojimas šia gatve yra neteisėtas.

„Gintaro krantas“ su šia nutartimi nesutiko ir apskundė ją Klaipėdos apygardos teismą. O čia jau garsių trečiųjų asmenų gretas papildė ir 2017 m. liepą kvartale namą įsigijęs buvęs Vilniaus tarptautinio oro uosto vadovas, dabar Rusijoje veikiančios „Ramport Aero“ („Рампорт Аэро“) generalinis direktorius Tomas Vaišvila.

Prakalbo apie Žmogaus Teisių Teismą

Ketvirtadienį Klaipėdos apygardos teismo kolegija, kurią sudaro Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė ir Erinija Kazlauskienė, pradėjo iš esmės nagrinėti šią bylą.

Bendrijai atstovaujanti advokatė Danutė Puzirauskienė teismo posėdžio metu tvirtino, kad NŽT nori 99 metų trukmės žemės nuomos sutartį nutraukti be jokio pagrindo. O kai apie tai sužinojo bendrijoje gyvenantys „atsakingi, verslūs, įtakingi žmonės“, advokatai, į kuriuos jie kreipėsi, „parengė 6 kilometrų ieškinį“.

Advokatė tikino, kad Klaipėdos savivaldybė šiame kvartale „neturi jokių teisių“, nes tai „uždaras sklypas“, kuriame kitiems nėra jokių „daiktinių teisių pravažiuoti, praeiti“. Tokias esą turi tik namų savininkai, bendrijos nariai.

Ji akcentavo, kad minėtasis 2003 m. rugsėjo apskrities viršininkės V. Lukošienės pasirašytas įsakymas numato servitutą tik aukštos įtampos elektros laidams aptarnauti.

„Toks režimas ir turi išlikti, kitos institucijos jį turi gerbti, nes jis nenuginčytas. Taip agresyviai, kaip elgiasi Nacionalinė žemės tarnyba, joks klausimas, susijęs su nuosavybės teisių gynimu, nesprendžiamas. Ir detaliojo plano sprendiniai rodo, kad Savivaldybė negali turėti ir ateityje čia jokių lūkesčių. Tačiau ji savo tikslų siekia rafinuotu būdu, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ji nutrauktų nuomos sutartį. Byla atsidurs Žmogaus teisių teisme. Kai žmonės nusipirko sklypus, jie nežinojo, kad po jų langais važinės mašinos. Niekas nenorėtų, kad po namų, kurie yra įspūdingi, langais intensyvaus eismo gatvė atsirastų. Bet koks kelias šiurkščiai pažeistų interesus. Jei Savivaldybė įregistruos kelią, atsidurs ginčas institucijose, kurios konstatuos, kad tai yra šiurkštus nuosavybės teisių pažeidimas“, – dėstė D. Puzirauskienė.

Kalbėdama apie ginčijamo sklypo dalį, kurioje bendrija esą nori statyti bendruomenės namus, ji aiškino, kad tokio objekto kvartale reikia, nes čia gyvena „kūrybingi žmonės, kurie turi kūrybinį ir kitokį potencialą“. Tačiau ji pripažino, kad tokia idėja vis dar yra tik „konsultacijų lygyje“. Esą Savivaldybė šiuo klausimu yra „arši“ ir teigia, jog jei bendrija atiduos kelią, ji turės „ir projektą, ir bendruomenės namus“.

Tomas Vaišvila teigė, kad namą šiame kvartale įsigijo 2017 m. liepą, nes ieškojo būsto, kur būtų „ramiau, švaru, ramu“.

„Matyt, šis rajonas yra kaip šašas. Jei miestas tai padarys, aš patirsiu turtinę žalą, nes dabartinė namo ir sklypo vertė sumažės. Kam ten kur važiuoti, nes už mūsų trys namai ir kopos? Matyt, rinkimai artėja. Kodėl Simonaitytės ar Laukininkų gatvių Savivaldybė taip negina?“ – dėstė Tomas Vaišvila.

Kita kvartalo gyventoja Irina Baltrūnienė teigė visą gyvenimą gyvenusi Maskvoje, kur ekologinė situacija labai prasta ir daug metų ieškojo, kur galima ramiai gyventi, kol 2014 m. gegužę nusipirko namą „Gintaro kranto“ kvartale.

„Mūsų namas labai brangus. Tada mus patikino, kad čia nebus jokių gatvių. Mano sklypas ribojasi tik su maža atkarpa gatvelės, kur dvi mašinos neprasilenks. Žmonės čia eina. Iš kur ir į kur žmonės važiuotų, nesuprantu. Čia yra nesąmonė, kažkas užsinorėjo tos gatvės“, – teigė ji.

Robertas Baltrūnas teisme antrino, kad namą nusipirko, nes galvojo, kad čia bus ramu.

„Pėstieji prie jūros eina keliu, nėra šaligatvio, jei paleis eismą, įvyks nelaimė. Jei gatvė, tai turi būti ir apšvietimas, bet kur jį padarys? Mano kieme?“ – dėstė jis.

post banner

R. Baltrūnas, kaip ir kiti teisme liudiję tretieji asmenys, davęs priesaiką sakyti tik tiesą, tikino, kad pėstieji čia gali eiti „ištisą parą, nes varteliai atidaryti, neužrakinami, gal ant nakties tik pridaromi“. Tačiau prie kvartalo įrengtoje rakinamoje skelbimų lentoje ir sargo namelyje nuolat kabo skelbimas su tekstu „Nakties metu nuo 00.00 iki 06.00 praėjimo nėra“.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Nuo 2017 m. lapkričio bendrijos pirmininku išrinktas (Registrų centre įregistruotas 2018 m. vasarį) Karolis Kuzmarskis teigė, kad jo pareiga yra „apginti bendrijos narius, kad jų gyvenamojoje aplinkoje neatsirastų mistinė, nenumatyta gatvė“.

Anot jo, leidus visiems važiuoti šia Skautų gatvės atkarpa prie jūros atsirastų tik kelių sekundžių greitesnis privažiavimas, nes yra ir kitos sąlygos iki ten privažiuoti.

„Mes sudarome visas sąlygas ir su dviračiais, ir vežimėliais, ir pėsčiomis eiti“, – tikino K. Kuzmarkis.

Tačiau jis nutylėjo, kad „visos sąlygos“ yra tokios, jog užkardas nepalieka jokio tarp ir dviratininkai, privažiavę prie šios Skautų gatvės atkarpos, turi nulipti nuo dviračio, laikydami jį turi atsidaryti vartelius ir juos prilaikydami stumti savo dviratį. Analogiška situacija yra ir jūros pusėje, tik čia gatvės atkarpą užtveria ne užkardas, o spyna užrakinti vartai.

Martyno Vainoriaus nuotr.

K. Kuzmarskis teisme taip pat tikino, kad į laisvus kvartalo sklypus ateina pažaisti greta esančio darželio „Gintarėlis“ vaikai. Tad esą „būtų keista, jei ten būtų atidaryta pilno intensyvumo gatvė“.

Tačiau „Gintarėlio“ direktorė Violeta Urbonienė tokius teiginius pavadino tiesiog nesąmone.

„Mes turime savo teritoriją ir jos visiškai pakanka. Jei yra vienas kitas atvejis, tai einant į mišką, prie jūros, ar kai čia buvo kelio remontai, vaikai buvo sustoję ir pažaidę laisvoje, žalioje zonoje prieš vartelius, bet tikrai ne nuolat“, – „Atvirai Klaipėdai“ sakė direktorė.

Ji taip pat neslėpė nuostabos, kad ši istorija tiek ilgai neišsisprendžia ir gatvė vis dar yra uždaryta – esą tai sukelia nepatogumų ir pačiam darželiui, ir jo auklėtinių tėvams.

„Kaip taip gali būti, kad tas kelias vis uždarytas? Mums tai irgi kelia nuostabą“, – sakė V. Urbonienė.

Bandė tartis dėl taikos

NŽT teisme atstovavusi vyriausioji specialistė Virginija Vermontaitė teigė, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, jis esą viską išsamiai išnagrinėjo. Ji akcentavo, kad nėra numatyta galimybė išnuomoti valstybinę žemė išimties, ne aukciono, tvarka prie inžinerinių statinių, ją galima išnuomoti tik pagrindiniams statiniams.

Kartu ji pripažino, kad jei Savivaldybė nenorėtų gatvės, nebūtų kilę ir tokio teisminio ginčo. Tik gavus Savivaldybės administracijos direktoriaus kreipimąsi buvo atliktas patikrinimas ir nuspręsta nutraukti žemės nuomos sutartį.

Pasak specialistės, įteisinus gatvę, bendrija visus šiame sklype esančius inžinerinius tinklus galėtų eksploatuoti pagal servitutą.

Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas A. Kačalinas teigė, kad jo atstovaujama institucija pripažįsta, kad sklype dabar nėra servituto, bet gatvė vis tiek turi čia būti ir priklausyti savivaldybei. Pasak jo, negali būti tokios situacijos, kai iš neteisės gimsta teisė, o dabar nuomos sutartis truko realizuoti įstatyme numatytą Savivaldybės teisę į gatvę.

„Visa Klaipėda gyvena prie kurių nors gatvių, net ir prie keturių juostų, ir dėl to tragedijos nedaro. Taip pat daugelis miesto gatvių yra išraižytos komunikaciniais tinklais, bet niekas, pavyzdžiui, Mažvydo alėjos dėl to nesiekia sau prisiskirti ir uždaryti“, – dėstė tarnautojas.

Pasak jo, dar bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme buvo pradėtas mediacijos procesas, kurio metu ginčą bandyta spręsti taikiai.

„Galėjome susitarti dėl gatvės ženklinimo, vienpusio eismo, greičio ribojimo kalniukų. Nerįgistruota yra ne tik gatvė, bet ir prie namų vedantys keliai. Galbūt per mediaciją būtume išsisprendę neperimti tų keliukų. Savivaldybei aktualiausia yra Skautų gatvė, kad ji būtų viešai prieinama ir priklausytų Savivaldybei, kaip numato įstatymas. Kaip suprantu, buvusį bendrijos pirmininką Arūną Tumą bendrija pakeitė, nes nepalaikė tokių jo veiksmų derintis su Savivaldybe – pati bendrija pradėjo ginčyti ir jos inicijuotą sklypo dalių nustatymą“, – sakė A. Kačalinas.

K. Kuzmarskis tikino, kad A. Tuma nuolat pats sakė, jog nenori būti bendrijos pirmininku, tad galiausiai į šias pareigas vietoje A. Tumos buvo išrinktas jis.

„Aš pats atsistatydinau, nes neturiu laiko vaikščioti po tuos teismus. Mes nelabai kažką ten pasiekėme. Klausimas, kiek aš suprantu, buvo ne Savivaldybės kompetencijoje. NŽT nutraukė nuomą, o ji sava struktūra. Su Savivaldybe buvome pasiekę progresą, bet jie vis tiek nieko negali be NŽT. O aš neturiu tam laiko“, – „Atvirai Klaipėdai“ sakė A. Tuma.

Apygardos teismas ketvirtadienio posėdyje baigė šios bylos nagrinėjimą. Sprendimas turi būti paskelbtas dar šį mėnesį.


2019-01-11

11 komentarai apie “Skautų gatvė: kova tebevyksta”

  1. Jei meru taps A. Vaitkus, jokių tvorų ir užkardų nebereikės, gi nebebus dėl ko – kranto erozija giliavandenio uosto pasekoje padarys savo. Pavyzdys Liepojos uosto įtakos erozija. Be to, kam teko susidurti su mūsų teismais, tai žino, kad matyt visi Lietuvos teismai serga viena ir ta pačia liga. Kur pinigais kvepia – gero nelauk.

  2. O,kad taip būtų galimybė nacionalizuoti tų išrinktųjų namelius .Be jokio sąžinės graužimo atėmė iš vaikų vasaros poilsio stovyklas,dabar per vasaros atostogas klaipėdiečiai ir ne tik jie neturi kur dėti vaikų.Ne kiekvienas gali mokėti už keletą dienų vaikų poilsio milżiniškus pinigus .Koks beširdis ir gobšus żmogus turėjo būti,kad atimtų iš vaikų vasaros malonumus?! Tegu dabar vasaros mėnesiais priima į savo vilas būrius vaikų paatostogauti,gal taip išpirktų savo kaltę prieš vaikus ir visus klaipėdiečius.?!

  3. Ten visada buvo asfaltuota Pionierių gatvė sovietiniais laikais. Kai pradėjo statyti ,,getą,,sunkusis transportas sulupo ją , tai aš patenkintas, kad ,,geto,, gyventojai savo lėšomis atstatė ją ir pervardino į Skautų g. O gatvė turi būti laisva transportui ir žmonėms, tik gaila, kad valdžia ,,impotentas,,👎

  4. Nustebinote viena vertus, kad iki šiol nėra sprendimo. Praėjo tiek metų! Antra vertus, susidūrus mūsų šeimai su teisine sistema ir jos herojais, pasijautėme įkaitais. Klaipėdoje panašu- galioja savo Civilinis ir Baudžiamasis kodeksai. Mūsų šeimos asmeninė drama aprašyta čia: htpps://jakumelagis.lt.

  5. Šaunuolis Martynai. Nesuk galvos ir varyk taip ir toliau ir dar aštriau. Kol mes neišsišluosime viso to brudelio, tol nėr ko svaigti apie visokius tramvajus, silicio slėnius ar mėlynus proveržius. Tu esi pirma šluota, o su tiriamąja žurnalistika palauksime ramesnių laikų. Vytas norėtų, kad Tu „prapultum tyrimuose“. Vytui – paremk portalą – bus tyrimas.

  6. jokia kita žiniasklaida nieko neužmiršo tik, šitų piliečių valdomos ir kontroliuojamos įmonės ( ir pati savivaldybės ) neblogai pašeria tą kitą žiniasklaidą pinigais. Apart šio portalo – senai mieste jos nebėra laisvos. Tik anokia čia naujiena – Bega užsigrobė dalį Nemuno gatvės, Klasko nugvelbė istorinę Uosto gatvę, ir dar daug ko, tik „vargšė“ savivaldybė „kovoja“. Dienos anekdotas – Budinas kovoja prieš Kuzmarskį, Tumą, Petrauską, Rinkevičių. :))). Viskas labai paprasta – savivaldybės administracija išduoda planavimui sąlygas ir Budinas ar taryba tvirtina detalius. Ir ką nieko nebežino :)? Patvirtintas Petrošiui detalus poilsio namams statyti ir eksplotuoti. Jokio kito užstatymo negalėjo ir kol kas negali būti – pajūrio juosta. Nesvaikite ponuliai apie „mano sklypas, mano namas“ – pasižiūrėkite į nuosavybės dokumentus, ką pirkote – žemės nuomą, poilsio pastatą? O prie poilsio namų privalomas viešas privažiavimas 24val per parą – nusikrapštykite ponai tvoras arba nutraukiame sklypų nuomos sutartį nes, sklypai naudojami ne pagal paskirtį. Jei kas susikombinavo neteisėtai ir jau pasidarė gyvenamą – tai jau kita istorija, teks nugriauti ir apsimokėti (kaip Juodkrantėje). Jei žmoniškai, tai senai būtų D2-2 kategorijos gatvelė, nėra ir nebus ten jokio „eismo“ nes nėra ten prielaidų srautui susidaryti – kur važiuoti. Ar dar paaiškinti kaip teismui ar Kačalinui nusistatyti kas ten stovi – gyvenami ar poilsio namai? Niekas čia nieko nenori – Budinas žaidžia savo žaidimėlius -rodo liaudžiai kaip jis rūpinasi, bet tikrai nieko nedarys, ne jo kinkom. Po rinkimų pasirodys, kad Budinas jau dirba kokiam LEZ, Klaske ar Bega, na kaip figaro B. Petrauskas.

  7. Jūs, Martynai, taikote savo formatą – sudėti neperkoštą VISĄ medžiagą į savo straipsnius, kurią surinkote. Norite būti panašus į tiriamąjį žurnalistą. Bet labai gerai būtų apibendrinimas trumputis, iš kurio informacijos gausoje skęstantys galėtų spręsti, ar skaityti.

    • Gerbiamas Vytai, ten aukščiau yra geras vieno skaitytojo komentaras apie tiriamąją žurnalistiką. Kažkaip abejoju, ar Jūs turite supratimo, kiek ji reikalauja laiko. Šio portalo su visomis autorinėmis medžiagomis ir visais kitais pranešimais 95 proc. ar net didesnę dalį sukuriame tik Palmira ir aš, gaudami tokį atlygį, už kurio kitų kolegų nepasisamdysi… Taigi, aš net minčių neturiu apie tiriamąją žurnalistiką, nes jai tiesiog nėra laiko, nors temų, patikėkit, kad sąrašėlį turiu. Norite jos? Pradėkite skirti po eurą per mėnesį (pradžiai užtektų, kad tai darytų bent dešimtadalis mūsų skaitytojų) – Klaipėdoje yra labai daug puikių kolegų, kurie sužydėtų ir tiriamojoje žurnalistikoje, ir kitose srityse, jei galėtų gauti padorų atlyginimą nepatirdami jokios cenzūros ir nerašydami reklaminių straipsnių. O jei reikia „apibendrinamo trupučio“ – tam skirtos pirmos trys straipsnio pastraipos. Atsiprašau, jei nepavyko į jas visko sudėti. Bet tikrai stengiausi.

  8. Užgrobė šį gardų Girulių stovyklos kąsnelį visi“garbingieji’ mieste … Tuometinis apskrtities viršininkas, socdemas Rinkevičius motinos vardu įsigijo net du sklypus, Virginijai Luošienei užteko vieno, bet ir tas pats vienišai moteriai, ne kartą išsisikyrusiai, buvo kaip akmuo, namą sklype pardavė. Gerai komentuoja žmonės – susibūrė visi išskritiniai, ir dabar miestui diktuoja sąlygas? Koktu. Iškovotos LAISVĖS grimasos. Prieš privilegijas sovietinių funkcionierių kovojom, bet užsieveiusė dar baisesnių, iųskirtinių“ponų“ būrys . O Tomas Vaišvilas- ar ne Eligijaus Masiuliodraugas , stebėtinai talentingas vyras, Vilniaus tarptautiniame oro uosto vadovo konkurse įveikęs pačius stipriausius pretendentus? draugas? O Benediktas Petrauskas, vėl lipantis į mero kėdę? Tikri “ Sausio Tryliktosioskovotojai“ Dėkui PORTALUI Atvira Klaipėda už straispnį. Kiti dienraščiai bevelija tai užmiršti..

  9. Visiška savivalė. Ir jų gretose visi Klaipėdos garbės piliečiai, kandidatai į miesto merus. Visa ši situacija parodo, kad valdžios siekiama išskirtinai savo gerovei. Visi įstatymai pajungiami gauti sau naudos. O mes miestiečiai juos garbinam. baisu…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda“ priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai“. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt