Svarbu, Temos

Kratosi prisidirbusio Smiltynės jachtklubo (papildyta VMI komentaru) (9)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-01-17


Europos Sąjungos paramą Smiltynės jachtklubo rekonstrukcijai verslininkams padėjusi gauti Klaipėdos savivaldybė ketina atsikratyti savo dalies šiame objekte, nes turto savininkė – viešoji įstaiga – galimai neteisėtai susigrąžino PVM ir sulaukė milijoninės Mokesčių inspekcijos sąskaitos.

Savivaldybės partneriai tikina, kad apie tokius sprendimus dėl PVM susigrąžinimo ir panaudojimo jų pačių suteiktai paskolai padengti miesto valdžia žinojo ir viliasi, kad šis projektas ir toliau bus “svarbus Klaipėdos savivaldybei”. Tuo metu politikai prieš priimant sprendimą pageidauja ir audito, kad būtų aišku, ar Savivaldybės administracija elgėsi teisingai.

O  Mokesčių inspekcijos atstovai savo ruožtu akcentuoja, kad net ir įstaigos bankroto atveju išlieka galimybė nukreipti skolų išieškojimą iš dalininkų asmeninės nuosavybės. Taigi, šiuo atveju – ir iš Savivaldybės.

“Klaipėdos jachtklubo” nuotr.
Kaip savivaldybė atsirado jachtklube?

VšĮ “Klaipėdos jachtklubas” ištakos siekia 1994 metus, kai Sporto draugijos “Žalgiris” Klaipėdos miesto taryba įregistravo personalinę įmonę Klaipėdos buriavimo centras. 2005 m. pradžioje įmonė buvo pertvarkyta į  viešąją įstaigą “Klaipėdos jachtklubas”,  kurio vieninteliu dalininku buvo Lietuvos sporto draugija “Žalgiris”.

Po metų vieninteliu įstaigos savininku tapo UAB “Dommo Nerija” (tuo metu po 50 proc. jos akcijų valdė AB “Invalda” ir koncerno “MG Baltic” įmonė “MG valda”). 2009 m. pusę “Klaipėdos jachtklubo” dalininko teisių jau turėjo ir Klaipėdos savivaldybė. Jos atėjimas į šią įstaigą aiškinamas tuo, kad jachtklubas gautų uostelio statusą ir galėtų pretenduoti į ES paramą.

Prisidirbo su PVM

2010 m. “Klaipėdos jachtklubas” gavo 14,669 mln. litų (4,24 mln. eurų) neįskaitant PVM ES paramą Smiltynės jachtų uosteliui rekonstruoti.

Jau vėliau Mokesčių inspekcijai atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad 2011-2014 m. įstaiga nepagrįstai į ataskaitas įtraukė 2,945 mln. litų (852 tūkst. eurų) pirkimo, susijusio su rekonstrukcija, PVM, ir be pagrindo susigrąžino tokią jo sumą. Tokia išvada grindžiama faktu, kad “Klaipėdos jachtklubas” sukurtą infrastruktūrą po konkurso iki 2025 metų perdavė naudotis UAB “Solarstreet” (dabar – UAB “Smiltynės jachtų uosto operatorius”) tik už administracinį mokestį – vidutinį šalies darbo užmokestį plius PVM – ir nevykdo jokios kitos komercinės veiklos.

Už tokius veiksmus Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pernai nurodė įstaigai sumokėti visą susigrąžintą PVM, sumokėti 307 tūkst. eurų delspinigių ir 85 tūkst. eurų baudą.

Įstaiga tokį sprendimą iš pradžių skundė Mokestinių ginčų komisijai, bet nieko ten nepešė. Tad dabar savo veiksmų pagrįstumą bando įrodyti teisme.

Kartu planuojami ir veiksmai tam atvejui, jei visgi teisinis ginčas būtų pralaimėtas. Privatus dalininkas Savivaldybei pasiūlė pritarti “Klaipėdos jachtklubo” reorganizavimui, kai prie jo būtų prijungiamas UAB „Smiltynės jachtų uosto operatorius”. Vienintelis pastarosios akcininkas yra UAB “Perspektyvūs verslo sprendimai”, kurią valdo vienintelė akcininkė Juliana Rimko.

Tačiau Savivaldybės administracija politikams siūlo rinktis kitą kelią – aukciono būdu parduoti savo dalį ir trauktis iš “Klaipėdos jachtklubo”, nors tokiu atveju yra tikimybė, kad įstaiga neteks vidaus vandenų uosto ir prieplaukos statuso. Toks siūlymas buvo pristatytas ir miesto Tarybos Kolegijai.

Savivaldybė nežinojo?

Dabartinis “Klaipėdos jachtklubo” direktorius Edgaras Statkus politikams aiškino, kad susigrąžintas PVM buvo panaudotas sugrąžinti dalininko suteiktai paskolai, taip pat investuotas į uostelio infrastruktūrą.

Kolegijos narė Aldona Staponkienė stebėjosi, kodėl Savivaldybė nedalyvavo priimant sprendimą, kaip panaudoti PVM.

E. Statkus teigė, kad įstaigai vadovauja tik nuo 2015 metų ir negali pasakyti, ar apie tai buvo informuota savivaldybė, bet pabrėžė, kad jos atstovai kaip dalininkai kiekvienais metais tvirtindavo finansines ataskaitas.

Tuo metu Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė tikino, kad savivaldybė neturėjo žinių apie  PVM susigrąžinimą, su ja toks veiksmas esą nebuvo derintas.

Smiltynės jachtų uostelis prieš rekonstrukciją. “Klaipėdos jachtklubo” nuotr.

E. Statkus, vėliau raštu atsakydamas į “Atviros Klaipėdos” klausimus teigė, kad prašymus dėl PVM grąžinimo teikė įstaigos direktorius pagal įstaigos įstatus įstatymų nustatyta tvarka.

“Įstaigos dalininkai (UAB Dommo Nerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė) buvo nuolatos informuojami apie įstaigos veiklą. Įstaigos dalininkams (UAB Dommo Nerijai ir Klaipėdos miesto savivaldybei) buvo teikiamos metinės finansinės ataskaitos (audituotos, kuriose matosi susigrąžintas PVM bei paimtos/grąžintos paskolos). Šios ataskaitos yra patvirtintos įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime”, – rašė E. Statkus.

Kaip konkrečiai buvo panaudotas susigrąžintas PVM jis nedetalizavo ,tik paminėjo rekonstrukcijos metu atliktus darbus ir tai, kad paskolas įstaigai UAB “Dommo Nerija” suteikė po visuotinio dalininkų (įskaitant ir Klaipėdos miesto savivaldybę) pritarimo, kuriame buvo pritarta paskolų tikslams, sąlygoms, grąžinimo šaltiniams.

Nori kontrolierių tyrimo

Pasak E. Statkaus, jei teismas irgi priims nepalankų sprendimą ir nebus atlikta siūloma reorganizacija, įstaigai gresia bankrotas, nes ji nebus pajėgi Mokesčių inspekcijai sumokėti tokių sumų.

“Tikime tęstinumu ir sėkme projekto, kuris atgaivino buriuotojų tradicijas, vėl tapo jų susibūrimo vieta žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Viliamės, kad jis svarbus ir Klaipėdos savivaldybei”, – teigia “Klaipėdos jachtklubo” direktorius Edgaras Statkus. Martyno Vainoriaus nuotr.

“Tai jau šantažo laukas. Jei nenersite dar giliau į šitą veiklą, bus sužlugdyta jachtklubas. Tačiau juk krantinės liks vietoje. Gali pasikeisti tik operatorius”, – taip į direktoriaus pasisakymus reagavo vicemeras Artūras Šulcas.

Jo kolegė, vicemerė Judita Simonavičiūtė teigė, kad Savivaldybės administracija siūlo teisingą sprendimą, bet prieš apsisprendžiant Tarybai dar esą reikia ir kontrolieriaus išvados.

“Galbūt administracija ir nežinojo, bet reikia, kad būtų ramiau ir būtų visiškai aišku, ar administracija elgėsi teisingai”, – sakė ji.

“Tikime tęstinumu ir sėkme projekto, kuris atgaivino buriuotojų tradicijas, vėl tapo jų susibūrimo vieta žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Viliamės, kad jis svarbus ir Klaipėdos savivaldybei, juolab kad šiam projektui 2008 m. spalio 8 d. LR Vyriausybė suteikė svarbaus valstybei ekonominio projekto statusą, o ir pati Klaipėdos miesto savivaldybė siekia Smiltynės teritorijai kurortinio statuso”, – paklaustas, kaip vertina tokius miesto valdžios planus atsakė E. Statkus.

KOMENTARAS

“Savivaldybė buvo nė prie ko”

Kęstutis Taletas, 2009-2015 m. vadovavęs “Klaipėdos jachtklubui” ir “Dommo Nerija”

Taip, mano vadovavimo laikotarpiu tas klausimas buvo pakilęs VMI tada buvo darę patikrinimą ir jokių pretenzijų nebuvo. Dabar po tiek metų neatsiminsiu detalių, bet gerai prisimenu, kad po mokestinio tyrimo nebuvo jokių neigiamų išvadų. 

“Dommo Nerija” buvo suteikusi ne vieną paskolą. Tai dabar man tikrai sunku pasakyti, iš kokių piniginių srautų viena ar kita paskola buvo grąžinta. Aš iš “Dommo Nerija” visada sprendimus turėdavau, nes ir joje dirbau. “Dommo Nerija” akcininkai – tiek “Invalda”, tiek “MG valda” sprendė, ką skolinti ir kokiom sąlygom skolinti bei kada grąžinti. Savivaldybė šiuo atveju buvo ne prie ko. Ji tikrai aktyviai nedalyvavo. Ir visas finansavimas visos įstaigos, veiklos, administravimo, projekto, visų sąnaudų, įskaitant darbo užmokestį ir eksploatavimą iš Savivaldybės nebuvo nė vieno lito. Taip pat ir darbo prasme indėlio nebuvo. 

“Gali atsakyti ir dalininkai”

Audrius Morkūnas, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas

Viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas — tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Viešoji įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kur dalininkas už įmonės veiklą atsako savo įnašo dydžiu.

Bankroto proceso metu patvirtinti kreditorių reikalavimai tenkinami bei proceso administravimo metu patirtos išlaidos apmokamos iš visų rūšių lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, (įskaitant ir gautų iš neribotos civilinės atsakomybės dalyvių turto pardavimo), įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto proceso metu administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turi teisę kreiptis ir įmonės kreditorius. Lėšos, gautos iš sandorių panaikinimo, skiriamos kreditorių reikalavimų tenkinimui.

Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 punkte numatyta, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir jų dalyvių atsakomybės atskyrimo taisyklės išimtis: jei juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio atliktų nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Taigi, VŠĮ nemokumo paskelbimo atveju išlieka galimybė nukreipti skolų išieškojimą iš dalininkų asmeninės nuosavybės.


2019-01-17

9 komentarai apie “Kratosi prisidirbusio Smiltynės jachtklubo (papildyta VMI komentaru)”

  1. Kad Pietuose, už Kiaulės nugaros numatoma vystyti marina greičiausiai bus tik kiaulės burbulas dėl visai šalia numatomos plėtoti birių krovinių krovos ir per Pietinių vartų molus laikas nuo laiko užlipančių ledo laukų – tokia galimybė yra visai reali.

  2. “2009 m. pusę “Klaipėdos jachtklubo” dalininko teisių jau turėjo ir Klaipėdos savivaldybė. Jos atėjimas į šią įstaigą aiškinamas tuo, kad jachtklubas gautų uostelio statusą ir galėtų pretenduoti į ES paramą.”
    Nu supper ! atėjo, kad draugeliams padėtų babkių gauti ir draugeliai babkes gavo, bet draugeliai buvo godūs, jiems vis buvo maža. Grubliausko savivaldybė ponai !

  3. Siaubas siaubas siaubas – kiek Grubliauskas ir jo kompanija ( Taraškevičius, Simonavičiūtė, Šulcas, Budinas, Gentvilas) yra prišikę miesto nenaudai. Šituos miesto parazitus reikia kuo skubiau patraukti iš miesto valdymo. Man yra keista kaip ten jaunesni dar eina su Grubliausku, kaip jo melu tiki. O Atvirai Klaipėda yra visiška gėda reklamuoti šito parazito Grubliausko komitetą.

    • Klaipėda nemiršta! Nors ir kiek kas benorėtų ją uždusinti.

  4. Anksčiau Smiltynėje buvo daug laivų ir keli kambariai. Dabar – daug kambarių ir keli laivai. Problema dar ir kitame krante, kur Dargio “Klaipėdos laivų remontas” baigia nudrožti visą infrastruktūrą, kurią dykai perėmė iš miesto. Ir prisišvartuoti nėra kur. Liūdna, bet tiek MG, tiek KLR – drambliai. O jie nemoka. Drambliai neturi pinigų.

  5. O kas tuo metu vadovavo savivaldybės administracijai? Ar ne ta pati Simonavičiūtė? O meras kas buvo? Ogi Grubliauskas…

  6. Man gėda, kad Klaipėda nesugeba normalios jūriniam buriavimui tinkamos infrastruktūros sukurti ir išlaikyti. Pilies uostas užduso ir netinkamas vis didėjančiam laivynui, Dangės krantinės tinka tik trumpalaikiams svečio pašvartavimui. Kaip vaikų buriavimo mokyklą išgrūdo iš Klaipėdos, taip ir Smiltynės mariną kažkuo kitu pavers. Pavažinėtų tie “strategai” po Pasaulį, pamatytų kaip visuose kituose uostuose vaikai buriuoja, o va Klaipėdoje nesaugu ir basta, nes mes kitokie. Smiltynės marina tikriausiai atgims jei ne viešbučiu ar sezonione poilsine, tai kokia žąsų ferma, priklausomai kas valstiečiams pelningiau bus. Kad Smiltynės istorija nuo pat 2005 metų yra kreiva – net abejonių nėra. Kad Pietuose, už Kiaulės nugaros numatoma vystyti marina greičiausiai bus tik kiaulės burbulas dėl visai šalia numatomos plėtoti birių krovinių krovos ir per Pietinių vartų molus laikas nuo laiko užlipančių ledo laukų – tokia galimybė yra visai reali.
    Svajukų dramblionės apie išorinio uosto pusiasalyje numatytas mega-linksmybių zonas Klaipėdos getų gyventojams, želdinių promenadas ir modernų pramoginių laivų uostą – irgi pasirodys tik opijus liaudžiai, nes ta 10-15 metrų gylyje iš jūros atkovota žemė bus per brangi miestiečių pramogų organizavimui, o China Merchant Group kažin ar sutiks koncesiją mokėti už plotus, kuriuose negalės vystyti krovos verslo. Aha, sorry, pamiršau, kad išorinio uosto jau nori ne vien krovinį turintys kinai, o ir Europos bent dvi kompanijos, Izraelis ir dar arabai. Į eilę visi sustojo ir nori, tiesiog negali 🙂 Jeigu savivaldybė tikrai trauksis iš Smiltynės marinos valdymo – tada neliks net galimybės skaidriam konkursui surengti dėl marinos operatoriaus, profesionalaus ir žinančio ką daro, parinkimo.

    Tai panašu, kad turim dar vieną klausimą pretendentams į Klaipėdos mero (nuoširdžiai besiaukojančio Klaipėdos labui) – Kaip tamsta planuojate vystyti pramoginę ir sportinę laivybą Klaipėdoje. Ne kažkur rajone, Drevernoje, Šilutėje, Juodkrantėje, o būtent Klaipėdoje? Kur ir kaip bus vystoma visa pramoginei laivybai reikalinga infrastruktūra ir suprastruktūra, su visa pramoginei laivybai būtina smulkių ir vidutinių verslų sistema – marinų akvatorijos su plėtros galimybėmis, elingai ir atviri laivų parkingai krante, šipčandleriai, smulkaus remonto dirbtuvės ir mažųjų laivų statyklos, “club-hauzai”, moteliai/maitinimo paslaugos, sportinio buriavimo kompleksai ir mokyklos, automobilių parkingai laivų savininkams, svečiams bei klientams.

    Leptelėti “Įrengsiu slipą” (A.Vaitkus) neužtenka, nes norint Klaipėdos meru būti, pabetonuoti slipą gali būti per seklu – o pramoginės laivybos klausimu praverstų šiek tiek daugiau išminties, rimtesnio strateginio mąstymo ir sisteminio požiūrio turėti . Klaipėdoje šiuos dalykus išmanančių žmonių pakankamai yra, tikrai nebūtina vien su vilniečiais mūsų reikalais tartis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt