Regionas, Svarbu

Koks bus Mažosios Lietuvos herbas? (4)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2019-01-18


Kol prie šalies prezidentūros veikianti Lietuvos heraldikos komisija atmetinėja visus iš eilės Mažosios Lietuvos herbo projektus, jo autoriai klaipėdiečiai – dailininkė Jūratė Bizauskienė ir istorikas Arūnas Baublys  – toliau kantriai savo projektą pristatinėja suinteresuotai visuomenei.

Ketvirtadienio pavakarę uostamiestyje susirinkusiems architektų, istorikų, visuomenininkų atstovams, tarp kurių buvo ir pora savivaldos rinkimuose dalyvausiančių politikų, dar kartą buvo pateikti motyvai ir argumentai, kodėl pagrindiniu Mažosios Lietuvos herbo simboliu buvo pasirinktas briedis.

Pasak A. Baublio, dar profesorės Rimutės Rimantienės monografijoje “Šventoji” aprašytas iš neolito laikų išlikęs archefaktas – apeiginė lazda su briedžio galva (nuotr.). Tai būtų ankstyviausias baltų simbolikoje naudotas žinomas briedžio įvaizdis.

Heraldikos pagrindu briedžio simbolis, A. Baublio teigimu, pasirinktas ir dėl maksimalaus artimumo kitiems regionams, mat ir Aukštaitijos, ir Žemaitijos, ir Suvalkijos herbuose dominuoja animalistiniai simboliai. Vieninteliame Dzūkijos herbe gyvūno nėra.

Istorikas vardijo ir kitokį briedžio, kaip svarbaus šio regiono simbolio, įprasminimą – jo fragmentai matomi ir pamario krašto vėtrungėse, Tilžės akto plakate, 1923 metų sukilimo medalyje, o Vydūnas savo raštuose briedį pagarbiai vadino “Tėvynės gyvūnu”.

J. Bizauskienė pademonstravo net kelis sukurtus galimus herbo variantus, kuriuos Heraldikos komisija yra griežtai uždraudusi viešai skelbti spaudoje, kol herbas nepatvirtintas.

Be jau regionų atstovų pasirinkto auksinio briedžio mėlyname fone varianto buvo pademonstruotas ir briedžio bei knygos, briedžio, knygos ir laivo, briedžio, knygos ir mirtos bei visų keturių simbolių viename variantai, taip pat vien tik laivo variantas, kitokie briedžio spalviniai variantai ir pan.

Renginį vedęs dizaineris Kęstutis Mickevičius į briedžio, jo ragų simbolikos naudojimą tiek vokiškojoje, tiek lietuviškojoje krašto heraldikoje pažvelgė iš istorinės pusės, paneigęs kai kuriems Heraldikos komisijos nariams siaubą keliančią neva “nacistinę” šių simbolių prigimtį. Tačiau, jo teigimu, kuriant Mažosios Lietuvos herbą, jokiu būdu negalima atmesti ir šio krašto vokiečių palikimo.

“Gavosi taip, kas garsiau parėks, tas laimės”, – nesusikalbėjimą su Heraldikos komisija apibūdino jis.

Procesas užsitęsė

Renginyje dalyvavusi Šilutės rajono Kultūros skyriaus vedėja, Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupės koordinatorė Vilma Griškevičienė į “Atviros Klaipėdos” žurnalistės klausimą, ar, kaip buvo žadėta, dėl šio užsitęsusio konflikto jau išsiųstas laiškas šalies prezidentei, atsakė, jog jis šiuo metu rengiamas – esą reikia suderinti visų 7 rajonų, priklausančių Mažosios Lietuvos etnografiniam regionui, atstovų pozicijas, o tai padaryti esą nėra taip paprasta.

Jos nuomone, pagrindinė priežastis, dėl ko užsitęsė herbo patvirtinimo procesas, yra tai, jog niekaip nėra reglamentuota simbolikos pateikimo Heraldikos komisijai procedūra.

“Komisija tiesiog vis prašo pateikti kitus simbolius”, – sakė ji, pridūrusi, jog jau pačioje pradžioje komisija užsiminė, kad procesas bus ilgas, bet niekas tada negalėjęs net įtarti, kad jis užsitęs keletą metų.

Daugelio kalbėjusiųjų nuomone, svarbiausia turėtų būti Klaipėdos universiteto istorikų, kultūros specialistų patekti argumentai bei regiono atstovų išreikštas noras, o ne vilniečių – Heraldikos komisijos – pageidavimai, mat herbas kuriamas Mažosios Lietuvos identitetui, kuris svarbus būtent šio etnografinio regiono gyventojams, įprasminti.

Dėl to savo griežtą poziciją laiške, adresuotame ne tik Daliai Grybauskaitei, bet ir Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkei Agnei Railaitei-Bardei, Kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui ir Seimo kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui, neseniai pareiškė ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius.

INFORMACIJA

Pagal 2003 m. Etninės kultūros globos tarybos patvirtintas rekomendacijas buvo nustatytos etninės Mažosios Lietuvos ribos.

Mažajai Lietuvai šiandien priklauso Klaipėdos miestas, Neringos ir Pagėgių savivaldybės, Šilutės rajono – Šilutės, Rusnės, Kintų, Saugų, Juknaičių, Usėnų, Tauragės rajono – Lauksargių, Jurbarko rajono – Smalininkų ir Viešvilės, Klaipėdos rajono – Dovilų, Kretingalės, Priekulės, Sendvario, Dauparų-Kvietinių ir Agluonėnų seniūnijos. Kita Mažosios (Prūsų) Lietuvos dalis (Karaliaučiaus kraštas) šiuo metu priklauso Rusijai ir Lenkijai.

2016 metais Seimui įstatymu įteisinus visus 5 Lietuvos etnografinius regionus – Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos, imtasi kurti Mažosios Lietuvos herbą. Kilus nesutarimams tarp Heraldikos komisijos ir regiono atstovų dėl pasirinko pagrindinio herbo simbolio – briedžio – herbas iki šiol nepatvirtintas.  

Mažosios Lietuvos vėliava (žalia-balta-raudona) žinoma ir naudojama nuo XVIII a. pabaigos.   


2019-01-18

4 komentarai apie “Koks bus Mažosios Lietuvos herbas?”

    • Dar dėl straipsnyje minimos prof. R.Rimantienės apeiginės lazdos su briedžiu -ji rasta Šventojoje, taigi, ne Mažosios Lietuvos teritorijoje. Ir dar – jei kokį ML herbo variantą reikėtų rinktis Putinui, tai jis rinktųsi neutralų briedį, negu tokį, kuris primintų lietuvišką ML praeitį!

  1. DĖL HERALDINIO BRIEDŽIO
    Mažoji Lietuva visiems lietuviams (ne tik lietuvininkams, ir dabartiniams Klaipėdos krašto gyventojams) brangi ne todėl, kad tame lietuvių etniniame krašte buvo daug briedžių. Ji, visu pirma, brangi kaip lietuvių literatūrinės kalbos tėviškė, kaip pirmųjų lietuviškų knygų gimtinė. Tai savitų papročių kraštas, pvz. tik Mažojoje Lietuvoje moterys išsiskyrė kaip puikios raitelės (ne vežimuose, o raitos vykdavo į bažnyčią). Heraldikos komisija pagrįstai atmetė briedį, kaip Mažosios Lietuvos simbolį herbo skyde. Briedį arba jam giminingą elnią rasime daugelio pietinės Prūsijos valstybės dalies miestų vokiškuose herbuose (pvz. Liebštato, Ortelsburgo, Reino, Guttštato). Visai be reikalo apeliuojama į 1936 metų J.Vanagaičio išleistą Tilžės Akto plakatą, kurio apačioje pavaizduota briedžio figūrėlė (ignoruojamas plakato viršuje esantis Vyčio raitelis). 1926 m. išleistame Tilžės Akto plakate (jį publikavo Amerikos lietuvis dr. A.Račkus) briedžio nėra, o Vytis – taip!
    Man rodos, Mažosios Lietuvos herbui labiausia tiktų skydas su jame patalpinta knyga (Biblija, ar Mažvydo Katekizmu). O nieko neišsigalvojant, herbui tiktų Mažosios Lietuvos dailininko (Vydūno knygų iliustruotojo Adomo Brako sukurtas heraldinis piešinukas – lietuvininkė raitelė rankoje laikanti trispalvę Mažosios Lietuvos vėliavą! To piešinio originalą turėtų turėti Klaipėdos P.Domšaičio galerija. Beliktų profesionalui grafikui pridėti ir savo ranką, pritaikant šį piešinį Mažosios Lietuvos herbui.
    Vytautas Šilas, Vilnius

    • Jeigu Jums taip atrodo tai ir darykite savo šeimos herbą tokį koks jis Jums tinka ir patinka. Pajūrio savivaldybės turi savo nuomonę. Nedera tyčiotis ir primetinėti bendruomenei savo asmeninę nuomonę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt