Svarbu, Uostas ir jūra

Uosto planams – griežtas miesto “ne” (5)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-01-22


Įkandin 17 punktų dalykinių sąlygų sąvado, kurį miestas pateikė Vyriausybei kaip savo pageidavimus už maksimalią uosto plėtrą, bet nesulaukė dar jokios konkrečios reakcijos, Klaipėdos valdžia beveik prieš porą savaičių pateikė ir 14 pastabų rengiamam uosto bendrajam planui (BP), kurias vainikuoja griežtas verdiktas “nederiname”.

“Šią savaitę kviečiu laikinąjį uosto vadovą, kad išgirstume jo nuomonę, kaip jie žiūri į tolimesnį procesą, ar bus einama jėgos principu, ar formaliai atsakyta, ar bus bandoma įvertinti tas pastabas dalykiškai”, – taip pirmadienį po pažinties su Savivaldybės administracijos išsiųstomis pastabomis sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Žinia, Klaipėdos savivaldybė yra tik viena iš uosto BP derinančių institucijų ir jos žodis nėra lemiamas. Pastarasis priklauso Vyriausybei, o ir pats uosto BP yra viršesnis nei analogiškas miesto taip pat rengiamas dokumentas.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Kokios pretenzijos?

Sausio 9-ają išsiųstame Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino pasirašytame Uosto direkcijai, Susisiekimo ministerijai ir uosto BP rengėjams -UAB “Sweco Lietuva” – skirtame rašte konstatuojama, jog atsižvelgiant “į suinteresuotos visuomenės ir bendruomenių gautus raštus ir skundus” bei “ginant viešą interesą” šis dokumentas nederinamas ir pateikiama 14 pastabų bei motyvų.

Tarp specifinių, įvairiais straipsniais “užkuoduotų” reikalavimų yra ir surašyti paprasti, suprantami eiliniam žmogui.

Viena pirmųjų pastabų, kad uosto BP turi būti nurodyti sprendiniai ne tik uoste, bet ir miesto teritorijoje, “turi būti suplanuota infrastruktūra būtina uostui aptarnauti, analizuojama bendra su miestu infrastruktūra”.  O uosto infrastruktūros plėtra mieste turi būti finansuojama valstybės, ne miesto lėšomis. Akcentuojama, kad grafiniai sprendiniai turi atitikti tekstinius, dalykinių sąlygų sąvadą ir svarstomi turi būti kartu, o ne atskirai.

Savivaldybė prašo nerodyti meteorologinės stoties apsaugos zonos ir pajūrio juostos ribų, nes jas esą numatoma pakeisti.

“Uosto teritorijoje numatoma pramonės funkcija yra nepriimtina ten, kur greta yra gyvenamosios, rekreacinės teritorijos ir numatytos miesto Tarybos sprendimais visuomenei atviros teritorijos užtikrinant viešąjį interesą”, – rašoma rašte, kuriame taip pat nurodoma, jog derinantis su miesto bendrojo plano koncepcija reikėtų papildomai nurodyti komercinę paskirtį centrinėje dalyje.

“Numačius pramonės užstatymo tipą ir/ar statinių paskirtį nebeliks jokių kliūčių vystyti naujus pramonės objektus šalia gyvenamųjų teritorijų, su kuo mes kategoriškai nesutinkame, kadangi bus pažeistas viešasis interesas dėl gyvenamosios aplinkos kokybės”, – konstatuoja savivaldybė.


Rašte nesutinkama ir su tuo, kad sklypas Kairių g. 17, kuris pagal registro duomenis dabar yra rekreacinės paskirties, būtų verčiamas pramonės ir sandėliavimo naudojimo teritorija, nes pagal sutartį su savivaldybe tai yra miesto poreikiams numatyti plotai.

“Nenumatyta teritorija, kurioje taikomos papildomos techninės krantų apsaugos priemonės visoje kranto zonoje, kuri bus paveikta. Atsisakymas bendrojo plano sprendiniuose vaizduoti krantotvarkos priemonių tvarkymo zoną ir nurodyti kas finansuos darbus yra žalingas miesto turtui ir aplinkai, tai sąlygos įrengtų rekreacinių teritorijų praradimą”, – rašoma S. Budino pasirašytame rašte.

Jame taip pat tvirtinama, kad uosto BP sprendiniai prie molo Smiltynėje prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniams, numato pliažų, sumažinimą, su kuo miestas nesutinka.

“Klaidingai nurodoma, kad pietinio molo konfigūracija nesikeičia. Brėžiniuose nurodoma kitaip”, – konstatuoja miesto valdžia.

Ji taip pat rašo, kad Uosto direkcijos atsakymas, kad uosto teritorijos bus laisvai lankomos gyventojų būtų įtvirtintos ir BP tekstiniuose sprendiniuose.

“Siekiant sumažinti oro taršos ir triukšmo įtaką žmogaus sveikatai nesuformuoti stabilūs apsauginės ir ekologinės paskirties želdynai. Nenumatyta įtakojamų gamtos ir kraštovaizdžio vertybių apsauga, gamtinio karkaso, kraštovaizdžio išsaugojimo priemonės”; “Nėra aiškių grafinių sprendinių dėl visuomenės poreikiams paimamų turto ir žemių rezervavimo”; “Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje nėra numatytos rezervuojamos teritorijos uosto ir susijusios infrastruktūros plėtrai miesto šiaurinėje dalyje (susisiekimo koridorius į išorinį uostą)”; “Būtina numatyti visuomenės poreikiams paimamas teritorijas Melnragėje. To neatlikus bus padaryti nuostoliai valstybei ir savivaldybei, kai verslas ir piliečiai galės nevaržomai realizuoti plėtros projektus valstybės uostui reikalinguose plotuose”, – taip skamba kitos rašte išdėstytos pastabos.

Galiausiai konstatuojama, kad uosto BP nepateikti siūlymai dėl kultūros paveldo objektų uoste apsaugos. Pavyzdžiui, neaišku, ar Smeltės IV kapinės iškeliamos, ar saugomos, “nėra net tekstinių sprendinių, nurodančių kas ir ką atlieka”.

Lauks reakcijos

Pirmadienį su šiomis pastabomis buvo supažindinta politinė miesto vadovybė.

“Buvo ilgas, darbingas ir konstruktyvus susitikimas, kuriame specialistai įvardino tų pastabų kilmę, esmę ir motyvaciją. Jos yra labai dalykiškos, labai argumentuotos ir labai svarbios. Natūralu, kad laukiame dabar uosto reakcijos, kaip jie dabar vertins tas mūsų pastabas. Šią savaitę kviečiu laikinąjį uosto vadovą, kad išgirstume jo nuomonę, kaip jie žiūri į tolimesnį procesą – ar bus einama jėgos principu, ar formaliai atsakyta, ar bus bandoma įvertinti tas pastabas dalykiškai. Planas eina į tvirtinimą. Nepaisant to, jog tą procesą bandoma politizuoti ar pateikti kaip miesto ir uosto konfrontaciją, mes suvokiame, kad korektiško ir garbingo bendravimo reikia, nors mes visada liksime miestiečių pusėje. Karo nereikia niekam, bet kalbant apie bet kokią uosto plėtrą miestiečių interesai visada išliks pirmasis prioritetas”, – sakė meras V. Grubliauskas.

Pasak jo, jei dėl miesto BP koncepcijos akivaizdžiai matosi Savivaldybės administracijos ir miesto Tarybos takoskyra, tai šiuo atveju kalbama vienu balsu.

Meras sakė, kad į susitikimą su atostogaujantį ir nuo kai kurių sprendimų nušalintą Uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų pavaduojančiu infrastruktūros direktoriumi Vidmantu Paukšte kvies ir Susisiekimo ministerijos atstovus.

Tuo metu Uosto direkcijos atstovai tvirtina, kad miestas atsakymo į pateiktas pastabas turėtų sulaukti jau kitą savaitę.


2019-01-22

5 komentarai apie “Uosto planams – griežtas miesto “ne””

  1. Miesto bendruomenės nepasitenkinimas, akcijos, konferencijos, gyventojų skundai dėl taršos ir šiandieninis netikėtas valdžios “praregėjimas” tik dar kartą įrodo, kad atskirai rengti uosto bendrąjį planą ir miesto bendrąjį planą , buvo didelė klaida. Tad to ir reikia reikalauti Lietuvos respublikos bendrajame plane. Jei jau mūsų deleguoti iš Klaipėdos Seimo nariai ir Vyriausybė taip rūpinasi Lietuvos žmonėmis, tai privalo ištaisyti šią padarytą “klaidą” teritorijų planavimo įstatyme leidžiant tokiose urbanistinėse struktūrose kaip miestas rengtis kelis bendruosius planus. Miesto bendruomenė yra viena ir ji privalo rasti kompromisus ir gebėti susitarti. Priešingu atveju, taip kaip yra dabar, tai tik miesto bendruomenės kiršinimas ir socialinės atskirties didinimas. Tai jau nebe miestas, o interesų zona kurioje galioja tik stipresniojo “teisė”.

  2. Kad žinotumėte, gerb. klaipėdiečiai, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija taip pat nederino Klaipėdos uosto bendrojo plano. Surašė tik… 24 nederinimo pastabas!

  3. Pritariu Gintaro nuomonei. Miesto pastabas dėl uosto BP būtina įpaišyti į miesto BP eskizą ir aiškiai formuluoti kaip miesto reikalavimus šalies vyriausybei. Džiugu, kad miesto atstovai pirmoje vietoje pakaiko miestiečius. Šiandieniniais veiksmais jie paišo mūsų anūkų ateitį.

  4. Puiku, kad miesto vadovai ir politikai aiškiai apsisprendė kurioje tvoros pusėje jie nori būti. Visos miesto pastabos dėl uosto bendrojo plano yra logiškos ir pagrįstos, orientuotos į darnios ir subalansuotos plėtros siekimą kiek miestui, tiek uostui. Ačiū jums už tai.
    Tačiau kaip ir daug kas – šis darbas yra ne vienkartinis veiksmas, o procesas. Todėl būtų visiškai tinkamas laikas miesto vadovams ir tarybos nariams dar kartą peržvelgti miesto dalykinių sąlygų sąvadą (iki šiol nėra jokios valdžios konkrečios reakcijos, todėl dokumentas visiškai atviras pakeitimams ir papildymams) ir ten surašyti miesto pastabas dėl uosto BP, aiškiai formuluojant kaip miesto reikalavimus šalies vyriausybei.

  5. gerai būtų, kad rinkimai į miestelio merus vyktų kiekvienais metais, pvz vietoje jazz fiestos – ir smagu ir nespėtų “susirūpinimas” miestiečiais atvėsti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt